Naujausios
Žmogiškumo ir įstatymo derinimas laidotuvių akivaizdoje
Artimieji negalėjo įvykdyti mirusiosios paskutinio prašymo palaidoti ją šalia mamos Kalnelio kaimo (Joniškio rajonas) senosiose kapinėse, nes negavo paveldosaugininkų leidimo. Po kelių dienų tose pačiose kapinaitėse atsirado nauji kapai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Situacija mirties akivaizdoje
Padirvonių kaimo gyventoja Regina Briedytė gegužės mėnesį išgyveno skaudžią situaciją: mirus mamai Vitalijai Briedienei ji kartu su seserim kreipėsi į Joniškio seniūniją dėl leidimo laidoti senosiose Kalnelio kapinėse šeimos kapavietėje.
Po beveik valandą trukusių seniūnės pavaduotojo Aivaro Rudnicko ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių padalinio vyriausiojo specialisto Zenono Stundžios diskusijų moterys išėjo su vienintele žinia — laidojimui skirta vieta naujose kapinėse.
Kodėl negalima laidoti šeimos kapavietėje, aiškaus atsakymo nesulaukė.
„ Minėtas paveldo specialistas ėmė reikalauti kapinių planų ir kitokių dokumentų, aiškino apie kažkokį 2007 metais priimtą nutarimą. Tą pačią gegužės 17 dieną leidimas neišduotas ir kitai šeimai.Tačiau po keleto dienų senosiose kapinėse atsirado naujas palaidojimas, paskui — dar vienas. Specialiai praėjau kapines ir pamačiau, kad ne ant vieno paminklo iškaltos 2008, 2009 metų laidojimo datos. Kyla klausimas, kam ir kokia tvarka dalinami leidimai? — “Šiaulių krašto“ klausė Regina Briedytė.
Vietos gyventojai sunerimo
Po šio įvykio sunerimo dalis Kalnelio kaimo gyventojų, nes žmonės norėtų atgulti amžinojo poilsio prie artimųjų tose pačiose kapinaitėse.
Pasklido įvairios kalbos, kodėl nesuteikiami leidimai. Vieni pasakoja, kad Kalnelio koplyčios konstrukcijos nestabilios, užklupus audrai gali neišlaikyti bokšto varpų ir sugriūti, aplink nusiaubdama paminklus bei suardydama kapavietes; kiti teigia, jog kalno šlaitai slenka, ir tai esanti tikroji leidimų neišdavimo priežastis.
Kapinės neveikiančios „su išlyga“
Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio vyriausiasis specialistas Zenonas Stundžia „Šiaulių kraštui“ pareiškė, kad Kalnelio kaimo kapinės apskritai yra neveikiančios, bet sudaryta išlyga artimiausiems šeimos nariams atgulti kape ir tie palaidojimai turi būti paskutiniai.
— Koks yra Kalnelio kapinių statusas, kas jose gali laidotis? Kodėl vieni žmonės leidimų negauna, kitiems jie išduodami?
— Kalnelio kaimo kapinės apskritai yra neveikiančios, bet Joniškio rajono Tarybos 2007 metų sprendimu padaryta išlyga, kad nebūtų atskiriama žmona nuo vyro ar vaikas nuo tėvų. Tačiau kaskart laidojant iškyla problemų: juk matote, kas yra šeima — jau diskutuotinas dalykas, socialiniu ar teisiniu požiūriu apibrėžimai skiriasi.
— Žmonėms kyla neaiškumų: ar visose senosiose Kalnelio kapinėse laidojimo sąlygos vienodos, ar negalima laidoti tik ant šlaito, kuris slenka? Tai liudija pasvirę kryžiai.
— Archeologijoje forma (piliakalnis) yra vertinga, bet sluoksnis — dar vertingesnis. Kiekvieną kartą kasant kultūrinis sluoksnis permaišomas, suardomas. To, kiek įmanoma, reikia vengti, nesvarbu, ar ant šlaito, ar žemai.
— Žmonėms šiandien rūpi, kur jie laidosis. Ką jiems galite pasakyti? Ar apie kapinių statusą neturėtų būti informacijos specialiame stende?
— Apskrityje nebėra piliakalnių, kuriuose esnčiose kapinėse būtų leidžiama laidotis. Pavyzdžiui, Kurtuvėnuose neleidžiama. Tik su Joniškio rajono savivaldybe buvo sudarytas kompromisas dėl išlygos pirmos eilės giminaičiams.
Kitas dalykas, jei vietos žmonės nežino apie tikrąjį Kalnelio piliakalnio kapinių statusą. Prie kapinių tokia informacija turi būti, Savivaldybei ir seniūnijai dera pasirūpinti.
Koplyčia nesugrius
Kad Kalnelio kapinių koplyčia nėra avarinės būklės, patvirtino Savivaldybės vyriausiasis paveldosaugininkas Artūras Pališkevičius. Anot jo, du varpus laikančios konstrukcijos pakankamai tvirtos, varpai — geros būklės. Pati Kalnelio koplyčia nėra valstybės saugomas paveldo objektas, ja rūpintis priklauso parapijai, o saugomi tik abu bokšto varpai.
Joniškio dekanas klebonas Eduardas Semaška taip pat patvirtino, kad kalbos apie koplyčios griuvimą tėra „bobučių plepalai“.
Išlygos interpretacijoms
Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė „Šiaulių kraštui“ pakomentavo, kas yra pirmos eilės giminaičiai, kuriems šiuo metu leidžiama laidotis.
„Tai yra sutuoktiniai arba vieniši vaikai, kurie neturi pas ką laidotis. Sakykime, mano pačios artimųjų kapai Kalnelyje yra, bet pas tėvus laidotis negalėsiu, nes turiu šeimą, o mano sesuo galėtų — nes yra vieniša ir šeimos kapavietės neturi“, — pavyzdžiu rajono Tarybos sprendimą iliustravo seniūnė.
Tačiau Reginai Briedytei neaišku, kodėl ji mamą negalėjusi palaidoti šeimos kapavietėje. Pagal išaiškinimą, mama — paskutinė šeimos narė.
Vadinasi, išlygos atveria kelius skirtingoms interpretacijoms, neteisybei, nuoskaudoms ir piktnaudžiavimams.
Autorės nuotr.
TRŪKUMAS: Prie Kalnelio kapinių stovi ženklas, nurodantis, kad piliakalnis yra saugomas valstybės, bet informacijos apie kapinių statusą ir galimybę laidoti nėra.
KLIŪTIS: Regina Briedytė pasakojo, kad šiame šeimos kape norėjo atgulti jos mama, tačiau paskutinis velionės noras liko neįvykdytas, negavus paveldosaugininkų leidimo.
IŠLYGA: Rajono tarybos sprendimu palikta išlyga, kad kapavietėje gali laidotis pirmos eilės giminės, vis kelia nesusipratimų.
Antano ADOMAIČIO nuotr.
IŠAIŠKINIMAS: Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė sako, kad senosiose Kalnelio kapinėse šeimos kapavietėje leidžiama laidotis tik sutuoktiniams arba jų vienišiems vaikams, tačiau palaidojimas turi būti paskutinis.
