Žiedinė ekonomika: nauda – verslui, gamtai, žmogui, planetai

Asmeninės nuotr.
Įmonės „Virginijus ir Ko“ vadovas Virginijus Skublickas (kairėje), UAB „Ergolain baldai“ įmonės direktorius Povilas Grakauskas (centre), UAB „Bigso“ direktorius Gintaras Sluckus.
Kai kada suktis ratu yra visais požiūriais naudingiau, nei žengti vien tik pirmyn, nesidairant atgal ar į šalis. Būtent šiuo sukimosi ratu principu yra paremta žiedinė ekonomika. Linijinės ekonomikos modelis yra „imk, gamink, išmesk“, o žiedinė ekonomika kviečia: tvariai projektuok gaminį, suteik galimybę remontuoti, darniai vartok, remontuok, pakartotinai naudok, perdirbk arba vietoje naujo gaminio įsigijimo siūlyk nuomos, skolinimo, dalijimosi paslaugas. Ne vieną žiediškumo projektą vykdo ar atskirų žiedinės ekonomikos elementų savo veikloje yra įsidiegusios ir Šiaulių krašte veikiančios verslo įmonės.

Sąmoningumo daugiau, bet iki tobulybės – ilgas kelias

Žiedinė ekonomika padeda sutaupyti išteklių įvairiuose lygmenyse, o taip pat ir sumažinti gamybos procese išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – naudos gauna verslas, gamta, žmogus ir visa planetos ekosistema. Daugiau kaip prieš metus Europos Komisija pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, jame akcentuojama tvaresnis produktų dizainas, atliekų kiekio mažinimas bei piliečių įgalinimas (pvz., „teisė į remontą“). Tuo tarpu atsakingo verslo pozicijas užimančios įmonės jau ne vieneri metai žengia tvarumo kryptimi.

Šiemet 20 metų jubiliejų švenčianti ir keliuose šalies regionuose veiklą vykdanti lietuviška atliekų tvarkymo įmonė „Virginijus ir Ko“ Šiaulių rajone, Kairių miestelyje, 2018 metais atidarė ketvirtą padalinį. Įmonė buvo aktyvi liudininkė, stebinti, kaip smarkiai per šį laikotarpį pasikeitė verslo požiūris į tvarumą.

„Pasikeitė tiek įmonių vadovų, tiek darbuotojų, tiek gyventojų požiūris į atliekų tvarkymą. Pokyčiai – teigiami, sąmoningumo lygis didėja, niekam nebekyla klausimo „O kam to reikia?“. Tačiau iki tokios gamybos, kai visiškai išvengiama atliekų susidarymo, dar laukia ilgas kelias. Turime klientų, kurie yra įsidiegę inovatyvius sprendimus ir dalį susidariusių atliekų toliau gali naudoti gamyboje, tačiau visiškai išvengti atliekų pavyksta vienetams“, – sako įmonės vadovas Virginijus Skublickas.

Jis taip pat pastebi, kad įmones motyvuoja skirtingi dalykai. Daugumai įmonės klientų svarbiausia patirti kuo mažesnes išlaidas už atliekų tvarkymą, ir tai nėra blogai. Vis dėlto siekiant kuo mažesnių sutvarkymo įkainių, atliekas reikia kuo kruopščiau rūšiuoti gamybos procese, nesumaišant švarių, pakartotiniam perdirbimui tinkamų atliekų su užterštomis ar perdirbti netinkamomis. Šis pasirinkimas yra tvarus, tausojantis aplinką, nes pirminiame etape yra išsaugoma gera tinkamų perdirbti atliekų kokybė.

Anot V. Skublicko, kai kurioms, ypač užsienio kapitalo įmonėms, kurios turi daugiametes atsakingo požiūrio į aplinkos tausojimą tradicijas, rūšiavimas yra savaime suprantamas dalykas. Be to, aukštą socialinės atsakomybės kultūrą puoselėjančiam verslui dažnai yra labai svarbu ir tai, kaip toliau tvarkomos jo perdirbimui netinkamos gamybinės atliekos. Tokios įmonės renkasi atliekų tvarkytojus, kurie užtikrina, jog šios atliekos nebus išvežtos į sąvartyną, o iš jų bus išgauta energija.

Išlaidas taupančios priemonės yra naudingos aplinkai

Popieriaus ir kartono apdorojimo veiklą vykdanti, kartonines dėžutes ir kitus panašius produktus gaminanti švediško kapitalo bendrovės „Bigso“ gamykla Šiauliuose veikia jau antrą dešimtmetį. Įmonė nuolat investuoja į aplinkos apsaugą ir CO2 emisijos mažinimą.

„Daugelį metų dalyvaujame mūsų didžiausio kliento IKEA programoje SSI. Kasmet stebime pagrindinius aplinkosauginius rodiklius, sudarome veiksmų planus, kaip pagerinti ir sumažinti šiltnamio efektą, taip konkuruodami su kitais IKEA tiekėjais. Šioje programoje turime ypač puikų mūsų kliento įvertinimą. Pastaraisiais metais dauguma mūsų klientų kelia labai aukštus reikalavimus aplinkosaugos, tvarumo, etikos, nediskriminavimo ir kitus reikalavimus. Per metus daugelį kartų esame audituojami tarptautinių audito kompanijų“, – pasakoja UAB „Bigso“ direktorius Gintaras Sluckus.

Anot G. Sluckaus, apie kai kuriuos auditus, susijusius su aplinkosaugos, tvarumo reikalavimais, nėra pranešama iš anksto. Tai įpareigoja tvarumo siekti kasdien. Kita vertus, įmonės veikloje susidarančios atliekos yra didžiąja dalimi 100 proc. perdirbamos – pirmiausia tai kartono ir popieriaus, plastiko technologinės atliekos, metalinės furnitūros ir metalinių įrankių detalių komponentų atliekos.

„Pagrindinė kryptis įmonėje mažinant ir optimizuojant gamybinių atliekų susidarymą yra kokybės standartų laikymasis bei gamybos automatizavimo sprendimų diegimas. Tai mums duoda dar ir didelę ekonominę naudą. Mūsų produktai gamybos metu įvairiai technologiškai transformuojami, o kiekviename etape bet koks neleidžiamas nukrypimas lemia taip vadinamą „broką“, kuris keliauja į atliekas. Kita svarbi kryptis – optimizuoti medžiagų suvartojimą. Tai – taip pat dviguba nauda. Piginamas gaminys ir mažinamas atliekų susidarymas. Kaip pavyzdys – naudojame plonesnį popierių arba kartoną, išlaikydami gaminio funkcionalumą bei reikalaujamą kokybę“, – pasakoja „Bigso“ vadovas.

Anot G. Sluckaus, nuo pat įmonės ištakų buvo siekiama, kad gaminiams būtų naudojamos perdirbtos medžiagos ir kad toks gaminys galėtų būti toliau perdirbamas. Tad esą dabar populiarūs tvarumo, žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos principai nuo pat pradžių buvo „Bigso“ pagrindiniai siekiai.

Tvarumo siekiama jau gaminių projektavimo etape

Trečią dešimtmetį Šiauliuose veikiančioje „Ergolain“ įmonių grupės ergonominių baldų gamybos įmonėje UAB „Ergolain baldai“ susidarančių atliekų klausimas sprendžiamas net keletu būdų. Pasak „Ergolain baldai“ įmonės direktoriaus Povilo Grakausko, įmonės veikloje susidaro tiek buitinės, arba mišrios, komunalinės atliekos, tiek ir plastiko, kartono atliekos, o taip pat pjuvenos, plokščių atraižos ir nedidelė dalis cheminių atliekų, ar jų pakuočių. Tvarumo siekiama jau gaminių projektavimo etape.

„Esame sukūrę gaminių seriją, kurios detalės yra maksimaliai gerai išdėliotos ant ruošinių, dėl to gamybinio proceso metu susidaro minimalus atraižų kiekis. Nebenaudojamus plokštės dekorų likučius naudojame minkštų baldų gamybai, taip sumažindami išmetamų atliekų kiekį. Be to, sugrąžiname atgal skiediklių tarą tiekėjams, iš jų vėl gauname skiediklius, taip mažindami šalinamų užterštų pakuočių kiekį“, – pasakoja P. Grakauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad plokštės atraižas įmonė perduoda tik tiems atliekų tvarkytojams, kurie nelaidoja jų į sąvartyną. Tokiose įmonėse atraižos yra susmulkinamos, paruošiamos naujų plokščių gamybai ir gali būti, kad po tam tikro lako jos sugrįžta į įmonę naujų plokščių pavidalu.

Antrą dešimtmetį Šiauliuose veikianti plastiko produktų gamykla „Frilux“ pastaruoju metu didžiausią dėmesį skiria gamyboje susidarančioms plastiko atliekoms.

„Kai kurios plastiko atliekos perduodamos perdirbti NMF įmonių grupei arba kitoms Lietuvos plastiko perdirbimo įmonėms. Dalis šių atliekų sunaudojamos mūsų įmonėje arba parduodama kaip antrinis plastikas. Kai kurie mūsų įmonės gaminiai yra gaminami iš 100 proc. antrinio plastiko, kituose gaminiuose naudojama iki 20 proc. antrinio plastiko. Be abejo, yra ir gaminių, kuriuose tiesiog pagal tam tikrus saugumo reikalavimus negali būti naudojamos antrinės žaliavos arba dėl nepriekaištingos vizualinės išvaizdos reikalavimų produktui nėra galimybės naudoti antrinio plastiko“, – aiškina laikinai įmonės direktoriaus pareigas einantis Aurimas Bulkšas.

Jis taip pat pastebi, kad antrinio plastiko, kuris yra perdirbtas cheminiu būdu, rinkoje praktiškai neįmanoma gauti, o mechaniškai perdirbto plastiko kokybė dar nėra tinkama minėtiems aukštos kokybės gaminiams.

Kūrybiški sprendimai ir kuo paprastesnė tvarka

Pasak atliekas tvarkančios įmonės „Virginijus ir Ko“ vadovo V. Skublicko, žiūrint iš šalies gali pasirodyti kad atliekas tvarkyti yra lengva. Vis dėlto tai yra didelių organizacinių pastangų ir specifinių žinių reikalaujantis darbas.

„Įmonėse dažnai dirbama pamainomis, vyksta nuolatinė darbuotojų kaita, o juk žmogiškasis veiksnys yra ne mažiau svarbus nei aiški, paprasta kiekvieno darbuotojo instruktavimo praktika. Matome labai įvairių įmonių išradingumo pavyzdžių. Vienos prie darbo vietų įrengia atliekų rūšiavimo talpas, jas pažymi ne tik užrašais, bet ir nuotraukomis, kad rūšiuoti būtų lengva ir paprasta, kitos įmonės nuolat tikrina rūšiavimo kokybę ir tai tiesiogiai susieja su finansine paskata darbuotojams. Tarp mūsų klientų yra baldų gamintojų, kurie ne tik savo gamyboje kruopščiai organizuoja atliekų rūšiavimą, bet ir siūlo nebenaudojamų baldų surinkimo paslaugą savo klientams, užtikrindami ekologiškiausią atliekų sutvarkymą“, – pasakoja V. Skublickas.

Jis taip pat pastebi, kad net šiandien vis dar pasitaiko įmonių, kurios visiškai neorganizuoja arba labai neatsakingai rūšiuoja atliekas. „Su tokiomis įmonėmis bandome kalbėtis, aiškinti apie aplinkai draugiško požiūrio naudą. Kur atliekos besusidarytų – ar ūkiško šeimininko valdose, ar apsileidusio savininko įmonėje – galutinai sutvarkyti jos patenka pas atliekų tvarkytoją. Tik sutvarkymo rezultatas abiem atvejais yra skirtingas. Tvarkingai ir pagal reikalavimus suruoštos atliekos perdirbamos ir įgauna naują gyvenimą, o užterštos yra didele dalimi prarandamos, turi neigiamą poveikį aplinkai ir dargi atsiliepia piniginei tų, kurie tas atliekas generuoja“, – aiškina „Virginijus ir Ko“ vadovas.

Šiuo metu savo paslaugas, tvarkant įvairias nepavojingas atliekas „Virginijus ir Ko“ gali pasiūlyti bet kuriai gamybos, prekybos ar žemės ūkio įmonei. Bendrovė dalijasi savo patirtimi su klientais, konsultuoja juos, kaip teisingai ir efektyviai organizuoti susidarančių atliekų tvarkymą. Į įmonę atkeliavusios atliekos patenka į patyrusių specialistų rankas: yra rūšiuojamos, ruošiamos perdirbimui, presuojamos. Dalį išrūšiuotų atliekų perdirba pati įmonė, kita dalis paruošiama perdirbimui ir išvežama kitiems perdirbėjams. Tam tikra atliekų dalis dėl įvairių priežasčių yra netinkama pakartotinai perdirbti – ji vežama į atliekų deginimo įmones energijai išgauti. Sąvartynas bendrovės veikloje yra kraštutinė priemonė ir naudojama tik toms atliekoms, kurių negalima nei perdirbti, nei sudeginti.

Taupyti energiją – mažinti išlaidas ir tausoti planetą

Tvarumo principus Šiaulių krašto įmonės įgyvendina taikydamos ne tik atliekų politikos, bet ir energijos vartojimo sprendimus. Pavyzdžiui, „Bigso“, siekdama sumažinti suvartojamos energijos kiekius, investuoja į apšvietimo modernizavimą. Vienoje gamykloje jau dabar naudojami tik LED šviestuvai, kitoje toks pokytis bus įgyvendintas dar šiemet.

Į naujas ir inovatyvias įrangas, mažinančias elektros sąnaudas, investuoja ir plastiko produktų gamintoja „Frilux“. Prieš keletą metų įmonėje pakeistas apšvietimas – dabar visi šviestuvai yra LED technologijos, su šviesos intensyvumo reguliatoriais ir judesio davikliais.

Dalies „Bigso“ gamybinių patalpų lubos yra 14 m aukštyje, todėl buvo sumontuoti ventiliatoriai, kurie susikaupusią šilumą stumia į apačią, taip sumažinamos šildymui skiriamos išlaidos. Įmonė turi galingus kompresorius, kurie dirbdami 16 valandų per parą, sukuria daug šilumos energijos, kuri skiriama apšildyti sandėlių patalpoms. Įmonė naudoja tik elektrinius krautuvus. 2018 metais buvo įrengti saulės energijos moduliai elektros energijai gaminti: pernai tokiu būdu buvo pagaminta 463 700kWh elektros energijos. Tai net 32 tonomis sumažina CO2 išmetimo rodiklį. Be to, jau nuo 2016 metų bendrovė perka tik žalią sertifikuotą elektros energiją.

Užs. Nr. 480141