Naujausios
Svetingoji Vytautų žemė
Vienas svarbiausių šio sąskrydžio iniciatorių ir organizatorių – ūkininkas Vytautas Kondratas, kurio žemėje ir jo atstatytame bei prikeltame antrajam gyvenimui dvare ir vyksta šis sąskrydis, pasitinka visus atvykusius, kviečia į naujai atkurtas šviesias menes, kurios puikiai saugo nuo kaitrios saulės didžiulį būrį žmonių. Daug apsikabinimų, pasisveikinimų, kalbų ir prisiminimų susitikus likimo broliams ir seserims.
Šiai ypatingai vietai – atkuriamam Pašatrijos dvarui išskirtinės vertės teikia ir ūkininko Vytauto Kondrato 2017 metais pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, kurį sukūrė vienas žinomiausių šalies skulptorių – Antanas Kmieliauskas (1932-2019). Šis paminklas ūkininko Vytauto Kondrato išpuoselėtose Pašatrijos dvaro žemėse pastatytas Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai paminėti ir jau trečią vasarą telkia žemaičius mylėti Tėvynę, žmones ir laisvę.
Į devintąjį sąskrydį „Laisvė – tai turtas“ atvyko apie 150 žmonių iš Šilalės, Marijampolės, Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Kuršėnų, Užvenčio, Telšių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, TS LKD Telšių skyriaus, Švento Jokūbo kelio draugų asociacijos ir kitų. Svetingoji Vytautų žemė ir žemaičių tremtinių ir politinių kalinių sąskrydis suburia ir tremtį iškentusius likimo brolius ir seseris, taip pat jų vaikus ir anūkus – šiemet jaunų veidų sąskrydyje taip pat buvo nemažai.
Tradiciškai ir gausiai sąskrydyje dalyvavo ir LPKTS Kuršėnų filialo nariai, filialo pirmininkė Marija Šadlauskienė, Šiaulių rajono garbės pilietė politinė kalinė Eugenija Dragūnienė. Kuršėniškiai dvaro atkūrėjui ir Vytauto Didžiojo paminklo statytojui Vytautui Kondratui įteikė krepšelį dovanų, kuriame legendinis „Kuršėnų vyniotinis“ ir tautinių spalvų šalikas. Tokios dovanos – neatsitiktinės, Eugenija Dragūnienė yra legendinio skanėsto – „Kuršėnų vyniotinio“ kūrėja, jo receptą sukūrusi beveik prieš 45-eris metus.
Šaknys, Tėvynė ir malda yra galinga jėga
Suvienyti jėgas mylėti Lietuvą ir sugiedoti tautinę giesmę pakvietė Telšių vyskupijos kanauninkas, Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas Andriejus Sabaliauskas, kuris drauge su Luokės parapijos klebonu Virginijumi Palioniu bei kunigu iš Italijos broliu saleziečiu Oto Rino aukojo šv. Mišias už gyvus ir mirusius politinius kalinius ir tremtinius. Įkvepiantis ir nuoširdus kanauninko Andriejaus Sabaliausko pamokslas sujaudino daugelio susirinkusiųjų širdis.
Viena šio sąskrydžio rengėjų LPKTS Telšių filialo tarybos pirmininkė Regina Chmieliauskienė susirinkusiems kalbėjo apie gerumą, kuris padėjo išlikti tremtyje, kuris yra viena svarbiausių vertybių ir šiandienoje.
Žemaitišku žodžiu ir daina laisvės brolių ir seserų susiėjimą praturtino ir renginį vedė Indrė Makarskienė, Reginos ir jau iškeliavusio Amžinybėn Algimanto Chmieliauskų duktė.
Už gerumą, tvirtą žinojimą, kas stiprina Lietuvą, kaip gerbti savo šalies istoriją ir dabartį padėkota Vytautui Kondratui, kuris be jokio išskaičiavimo sukviečia tremties brolius ir seseris į savo žemę. Vytautas prisiminė artimųjų priesaką – daryk gera ir būsi laimingas. „O ypatingai svarbu daryti gera tiems, su kuriais kartu begalinį skausmą kentei“, – sakė Vytautas Kondratas, tremtinių šeimos vaikas, gimęs tremtyje, Krasnojarsko krašte.
Tremties broliai ir seserys, vadovaujami įstabaus ir tvirto kanauninko Andriejaus Sabaliausko balso sugiedojo Jėzaus širdies litaniją, kuri tremtyje gydė sielas ir stiprino dvasią.
„Melskimės už tuos tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovų dalyvius, kurie jau nebegali būti čia su mumis, kuriuos Viešpats Dievas jau pasišaukė. Ypatingai už tuos, kurių jau niekas nebeatsimena, nežino, kur Sibiro platybėse jų kaulai išbarstyti. Melskimės, kad jiems būtų Dangaus karalystė atmindami, kad visi mes esame tremtyje ir sugrįšime į Dievo karalystę. Kol keliaujame žemės keliais – mylėkime vienas kitą, melskimės vieni už kitus, darykime gerus darbus, kol leidžia jėgos ir tokiu būdu kurkime laisvę“, – įkvepiančiai kvietė kanauninkas A. Sabaliauskas.
Jis priminė, kad šiemet progų minėti svarbias sukaktis – liūdnas ir garbingas, liudijančias Laisvę, gyvenimą ir atmintį yra net kelios – 100 metų pirmajam Lietuvos Seimui, 80 metų nuo baisių įvykių pradžios, kaip Lietuva 1940 metais buvo okupuota bei Popiežiaus Jono Pauliaus II sukaktį – 100 metų nuo jo gimimo.
„Džiaukimės, giedokime, kad išlikome tada, kad dabar išgyvenome „koronę“, kad esame kartu ir kad visų širdys būtų kupinos vilties ir ateities kūrybos, kad laisvės žiedas žydėtų ir rodytų kryptį jauniems žmonėms, kaip reikia vertinti Laisvę, Tėvynę ir savo šaknis, kad neprarastume savasties“, – kvietė charizmatiškasis kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
Kunigo pamokslo šviesa ir kalbėjimas apie laisvę sužavėjo susirinkusius. Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas prisiminė vieną istorinį faktą, kai žurnalistas paklausė Popiežiaus Jono Pauliaus II, kokią jis tiesą skelbtų, jeigu staiga pasaulyje nebeliktų nė vieno Evangelijos teksto. Popiežius atsakęs: „Tiesa padarys jus laisvus“.
„Lietuvių tauta esame sukilėlių, tremtinių, kovotojų atžalos. Mūsų tauta daugybę kartų buvo ryžtingai nusiteikusi. Jeigu peržvelgtume savo šalies istoriją, suprastume, jog mūsų tauta turi gilųjį supratimą, kas tai yra Tėvynė. Juk ne kartą Sibiro vietiniai sakė tremtiniams: „Ko jūs ten veržiatės į tą Lietuvą, juk čia visai gerai gyvenate?“. Lietuviai važiavo į Lietuvą, nors neberado nei namų, nei savo žemės. Šaknys yra galinga jėga. Tai kasmet susirinkę ir liudijame. Juk šiuolaikinis pasaulis, liberalioji samprata nori ištrinti iš mūsų pagrindų pagrindus – atimti šeimos sampratą, Tėvynės, tautiškumo vertę, išbraukti religiją ir padaryti žmogų-mankurtą, kad pasaulis būtų pilnas mankurtizmo dvasios. Žmonės, tremties broliai ir seserys, mylintys Tėvynę ir Dievą, – niekada nepasiduos šitai dvasiai! Esame palaiminti, kad žinome, kas yra Tiesa, kas yra Tėvynė, kas yra Laisvė ir ištikimybė vertybėms“, – įkvepiančiai kalbėjo kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
Dvasininkas kvietė lankyti, padėti visiems dar gyviems esantiems tremtiniams, kurie džiaugiasi, kad ne be reikalo kentėjo, šalo ir badavo, nes Lietuva yra laisva valstybė ir valdžia yra lietuvių tautos rankose.
Po iškilmių sąskrydžio dalyviai drauge pietavo dalindamiesi tuo, ką turi skaniausio ir, žinoma, dainavo, nes daina gydo ir ramina, teikia vilties ir stiprina ryšį su savo šaknimis ir žmonėmis.
