
Naujausios
Žagarės parko tvarkymas – tarp prioritetinių šalyje
Aplinkos ministerija į svarbiausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis siūlomų finansuoti valstybės projektų sąrašą įtraukė šešis valstybinės reikšmės parkus, tarp jų – ir Joniškio rajono Žagarės dvaro sodybos parko tvarkymo projektus.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tvarkymui jau seniai pasiruošta
Be Žagarės, tarp prioritetinių pateko Astravo dvarų sodybos, Raudonės rezidencinės pilies ir Panemunės pilies parkų tvarkymas bei pritaikymas lankyti, taip pat Sapiegų rezidencijos parko ir Trakų Vokės dvaro sodybos parko pritaikymas lankyti ir tausojamai naudoti.
Šie parkai, saugomi kultūros paveldo objektai, pagal 2015 metų aplinkos ministro patvirtintą Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planą, buvo atrinkti kaip skubiausiai tvarkytini želdynai, atspindintys skirtingų Lietuvos istorinių laikotarpių dvasią.
Kurtuvėnų ir Gelgaudiškio dvarų sodybų parkų tvarkymo projektus į valstybės projektų sąrašą planuojama įtraukti vėlesniu ES paramos etapu.
Žagarės regioninio parko direkcija parką tvarkyti jau seniai pasiruošusi. Dar neturint garantuoto finansavimo buvo atlikti viešieji prikimai, parinktas darbų rangovas, su juo pasirašyta preliminari sutartis.
Pasak direktoriaus Mindaugo Balčiūno, taip sutaupyta daug laiko. Organizuojant konkursą, tik gavus finansavimą praeitų keli mėnesiai iki rezultatų, dar skiriamas laikas jiems apskųsti.
Žagarės regioninio parko direkcija tikisi galutinį patvirtinimą apie finansavimą, kuris jau garantuotas, sulaukti sausio mėnesio pabaigoje. Tada bus galima pradėti konkrečius tvarkymo darbus. Jų vertė – 11 milijonų eurų.
Kaip XX amžiaus pradžioje
Žagarės dvaro parkas, nuo miesto šiaurės rytų kryptimi nusidriekiantis beveik 70 hektarų, bus pertvarkytas remiantis Lietuvos ir Latvijos valstybiniuose archyvuose rastais dokumentais, turėtomis, iš gyventojų surinktomis senosiomis fotografijomis, ir taps toks, koks buvo XX amžiaus pradžioje.
Prie dvaro rūmų, kur jau iškilusios terasos skulptūros, gervės formos fontanas, auga rožės, atsiras daugiau gėlynų, vejų, bus rekonstruotas apšvietimas, tvarkoma susidėvėjusi melioracijos sistema, įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros.
Numatyta sutvarkyti ir žydų genocido vietą, hipodromą, patobulinti anksčiau renovuotą stadioną, keisis kai kurių takų išdėstymas. Bus atstatyta parką miesto ribose juosusi ir daugelyje vietų išgriuvusi akmeninė tvora, vadinama „volu“.
Vienas pagrindinių darbų bus senųjų medžių gydymas specialiomis technologijomis, kurios leidžia išsaugoti net ir labai pažeistus augalus.
Žagarės dvaro parką kadaise dirbamos žemės lauke dvarininko užsakymu projektavo žinomas vokiečių kraštovaizdžio architektas, dendrologas Georgas Frydrichas Ferdinandas Kuphaldtas, Lietuvoje kūręs ir Pakruojo, Renavo dvarų parkus, taip pat ir Žiemos rūmų Sankt Peterburge, Carskoje Selo parkus.
Pagal jo projektą buvo pasodinta daugiau kaip 200 želdinių rūšių.
Archyvuose nepavyko rasti architekto G. F. F. Kuphaldto kurto Žagarės dvaro parko projekto, tad vadovautasi kitų jo darbų projektais.
Autorės nuotr.
Tvarkant parką bus atstatyta visa miesto dalyje parką kadaise juosusi akmeninė tvora, kuri vietomis išgriuvusi arba jos visai nebelikę.
Žagarės dvaro parkas, nuo miesto šiaurės rytų kryptimi nusidriekiantis beveik 70 hektarų, bus pertvarkytas remiantis Lietuvos ir Latvijos valstybiniuose archyvuose rastais dokumentais, turėtomis, iš gyventojų surinktomis senosiomis fotografijomis.