Naujausios
Žagarės dainius rytą pradeda nuo laikraščio
Žagarietis literatas Juozas Gedžius kiekvieną rytą pradeda nuo „Šiaulių krašto“ skaitymo. Sako, niekur neišeinantis, kol bent į rankas nepaėmė laikraščio. Namuose turi sukaupęs sveikatos priedų bei anekdotų iškarpų šūsnį.
Juozas Gedžius mūsų laikraštį skaito daug metų, užsisako jį kas mėnesį. Kiekvieną rytą jis pradeda leidinio apžvalga. Sako, laikraštį platintoja atneša apie 8— 9 ryto, pats tas prie pusryčių stalo.
„Negaliu niekur išeiti, nepaėmęs į rankas laikraščio. Perskaitau beveik viską, bet pirmiausia ieškau rajono naujienų. Taip pat labai domina sveikatos priedas, kur randame patarimų, kaip gydytis, kaip elgtis, sergant įvairiomis ligomis. Tuos priedus kaupiu atskirai. Turbūt juoksitės, bet dar išsikerpu ir anekdotus. Nuotaikai pakelti jie tikrai praverčia, — pasakoja Juozas Gedžius. — Laikraštis labai informatyvus, įdomus, įvairiapusiškas. Tik vieną pastebėjimą turiu: kažkada eidavo toks literatūrinis priedas “Atolankos“. Galėtų retkarčiais pasirodyti bent vienas kitas toks puslapis. Kalbu ne tik kaip literatas, bet pažįstu nemažai žmonių, kurie tą priedą skaitytų su malonumu.“
Literatas, prieš trejus metus išleidęs lyrikos rinkinį „Glausk meilę prie širdies“, pasakoja po knygos pasirodymo sulaukęs kūrybos gerbėjų dėmesio. Dainingi posmai, kuriuos J. Gedžius kūrė Žagarei, gimtam kraštui, apdainavo meilę, pasiekė ne vieną širdį. Per šią knygą atsirado netikėtų pažinčių.
„Štai viena poezijos gerbėja, tokia Danutė Rudzikienė, parašė iš Vilniaus. Ji kažkur paskaitė ir panoro gauti mano knygą. Nusiunčiau. Tada ji man dovanojo savo vienos bičiulės išleistą eilių rinkinį, vėliau atsiuntė kitos draugės — Onos Sušinskienės eilėraščių knygą “Savo mintis aš žodžiais sėju“. Kai ėmiau knygą vartyti, skaityti, žiūriu — pilna Rolando Pakso, buvusio Prezidento šeimos narių nuotraukų. Pasirodo, toji autorė — Rolando Pakso žmonos Laimos mama“, — apie staigmenas, užklupusias per kūrybą, pasakoja literatas, “Šiaulių krašto“ prenumeratorius.
J. Gedžius eiles kuria nuo jaunystės. Dalyvauja Joniškio literatų klube „Audruvė“. Sako, jau ir antrai knygai kūrybos turįs, tik reiktų lėšų.
Literatas vertina klasikinį rimuotą eiliavimą, ir pats tokiu stiliumi rašo. Būdamas romantikas jis ypač vertina meilę — mamai, mylimai moteriai, Tėviškei, gimtiems namams, į kuriuos vis norisi sugrįžti. Todėl ir eiliuoja:
Metai
Kai ateina ruduo ir už lango lietus,
Vėjas drasko pageltusius medžių lapus.
man suskausta širdis, aš skaičiuoju metus,
Kiek jų buvo — žinau, nežinau, kiek dar bus.
Kur jūs skriejat risčia kaip širmieji žirgai,
Nuo tų metų naštos pajunti — pavargai...
Ir jau noris prisėst po auksiniais klevais,
Suliepsnot ir sudegti su metais senais.
Nes žinau ir tikiu — negalėsiu grąžint
Tų dienų, pilnų džiaugsmo ir meilės...
Kas praėjo seniai, jau daugiau nebegrįš,
Tik išliks parašytos Tau eilės.
Užrašė Loreta RIPSKYTĖ
Autorės nuotr.
TRADICIJA: Žagarietis Juozas Gedžius iš ryto pirmiausia turi perskaityti „Šiaulių kraštą“, o tada jau gali imtis kitų reikalų.
Pasiūlymas: „Kažkada eidavo toks literatūrinis priedas “Atolankos“. Galėtų retkarčiais pasirodyti bent vienas kitas toks puslapis“.
