Naujausios
Žagarėje išvirti keli tūkstančiai virtinių
Šeštadienį Žagarės dvaro parkas pirmą kartą pakvipo keliais tūkstančiais virtinių, suminkytų iš kviečių ir rugių miltų. Žiurių kaimo bendruomenės iniciatyva sukviestos Joniškio, Akmenės ir Tervetės (Latvija) miestų bei rajonų nevyriausybinės organizacijos raitė, virė, valgė ir kitiems siūlė „kleckų“ su grybų, mėsos, varškės, silkės bei kitokiais įdarais, o ypač daug dėmesio teko šeimininkių paruoštam gigantiškam virtiniui, kurio laukė vonios dydžio puodas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Ant stalų — grožybės ir gėrybės
Žagarės dvaro parke nuo ankstyvo ryto kaip grybai kilo palapinės, kuriose kūrėsi Joniškio, Akmenės ir Tervetės rajonų organizacijos, įstaigos, ant stalų dėsčiusios rankų darbo grožybes ir gėrybes: siuvinius, mezginius, lipdinius, karpinius, kaimiško maisto produktus — lašinius, sūrius, kepinius, blynus, girą, arbatą. Neįgaliųjų klubas „Žėrutis“ iš Alkiškių (Akmenės rajonas) ant stalo paguldė farširuotą kiaulės galvą ir lydeką, o šalia išrikiavo marinuotais kopūstais įdarytus pomidorus, papuoštus majonezo taškeliais, kurie sukūrė musmirių kepurėlių vaizdą. Maldenių kaimo bendruomenė siūlė ragauti senolių gamintos taukvarškės, tepamos ant duonos. Jakiškių kaimo bendruomenės šeimininkė Pranutė Kukšienė dalino blynus su įkeptais grybais, pošupietė Sigita Samoilova raikė naminę duoną, Ziniūnų “Obelėlė“ kepė “bado“ blynus su obuoliene ir bruknių uogiene. Žagarės bendruomenė “Veidė“ paruošė grybų sriubos, o neįgaliųjų klubas “Vyšnelė“ išvirė ukrainietiškų barščių. Svečiai iš Latvijos atvežė Tervetės parko raganos arbatos, ruginės duonos torto, įvairių kitų saldėsių.
Virtinių virtinis
Tačiau labiausiai žiūrovus viliojo virtinių kvapas. Prie kiekvienos palapinės dygo laužai, ant jų kaito senoviniai puodai, į kuriuos moterys dėjo „kleckus“. Vieni jų buvo paruošti iš anksto ir užšaldyti, kiti — raitomi čia pat specialiai organizuotose virtinių gaminimo varžybose, kuriose sparčiausiai, linksmiausiai ir darniausiai dirbo Pošupių kaimo bendruomenė. Jai atiteko didžiulis medinis šaukštas.
Tuo tarpu Žiurių kaimo bendruomenės šeimininkės Stasė Jasaitienė ir Roma Makaveckienė stojo prie apvalaus stalo gaminti didžiausio, maždaug metro skersmens, virtinio, sveriančio keliolika kilogramų. Išplojusios tešlą sulig stalviršiu moterys sukrėtė lašinukų įdarą, užlipdė ir, paguldžiusios ant marlės, tarsi hamako, panardino į verdantį vonios dydžio puodą. Išvirtas didysis „kleckas“ buvo nešamas garbės ratu pro visus žiūrovus, vėliau — supjaustytas, išdalintas ir suvalgytas.
Tuos, kas dar nespėjo alkio numalšinti, renginio vedėjai pakvietė susirungti virtinių valgymo varžybose.
Apdovanoti išradingiausių kiemelių šeimininkai
Speciali komisija lankė organizacijų kiemelius, klausė jų prisistatymų, ragavo valgius ir rinko geriausius. Apdovanojimai — maišai sėklinių grūdų — atiteko kaimynams iš Tervetės (Latvija), atvežusiems virtinių su špinatais, išradingajam Alkiškių (Akmenės rajonas) „Žėručiui“, kurio nariai prie palapinės pasodino dieduką su bobute, panardinusius šaukštą į dubenį megztų cepelinų, ir Kirnaičių kaimo bendruomenei, atvežusiai jau baigiamą pamiršti patiekalą — kraujinį vėdarą.
Komisijoje dalyvavusi Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotoja Regina Sirusienė pastebėjo, kad vistik visur dominavo moterys: jos ir virė, ir kepė, ir siuvo, ir prekiavo, netgi dovanų gautus maišus grūdų pačios nusinešė.
Susirinkusius linksmino vietos Kultūros centro saviveiklininkai, nevyriausybinių organizacijų kolektyvai, dainininkas Vytautas Šiškauskas ir Eros Karbachišvili iš Akmenės rajono.
Idėja kilo paragavus ruginių „kleckų“
Organizuoti pirmąją „kleckų“ šventę idėja kilo Žiurių kaimo bendruomenės pirmininkui Arūnui Činčiui, kurį sugundė vietos šeimininkės Dženės Jaruškauskienės verdami ruginių miltų virtiniai su lašinukais ir raugintais kopūstais. Pasak pirmininko, šis paprastas patiekalas gali būti labai įvairus, įdomus, įvairiais, originaliais įdarais patenkinti išrankių gurmanų skonį. Galbūt ateity virtinių Žiuruose arba Žagarėje galės paragauti ir čia atvykstančios turistų grupės. Žiurių kaimo bendruomenės idėjai pritarė ir organizuoti šventę padėjo regioninio parko direkcija, Žagarės kultūros centras, seniūnija.
Šeimininkių šeimininke pavadinta Dženė Jarušauskienė, kurios šeimoje „kleckus“ gamino mama, senelė, prosenelė, “Šiaulių kraštui“ sakė, kad šio patiekalo kokybė priklauso nuo daugelio dalykų: jis turi būti neperviręs, bet ir ne pusiau išviręs, tešla ne per minkšta ir ne per kieta, reikia dėti prieskonių tiek, kad jie neužgožtų įdaro skonio, be to, virti būtina su meile.
O štai Žagarės kultūros centro darbuotojai apie virtinius sukūrė legendą, kurią paporino Diana Sičiovienė. Anot Dianos, šeimininkė Dženė Jarušauskienė keletą naktų iš eilės regėjo tą patį sapną: ji vis valgė ir valgė didelį virtinį, bet niekaip negalėjo įveikti, kol galų gale šis virto geležiniu. Tada šeimininkė kreipėsį į žynį, kuris pasakė, kad tokie pat regėjimai laukia ir ateityje, jeigu ji virtiniais nepasidalins su kitais žmonėmis.
Autorės nuotr.
NETIKĖTUMAS: O kas sakė, kad virtiniai negali būti megzti? Būtent tokių atsivežė Alkiškių (Akmenės rajonas) neįgaliųjų klubas „Žėrutis“.
SIMBOLIS: Gerai nusiteikę Žiurių kaimo bendruomenės pirmininkas Arūnas Činčys ir viena iš šeimininkių Stasė Jasaitienė svečiams, komisijos nariams nešė šventės simbolį — į atlapą segamus siūtus „kleckiukus“.
RECEPTAS: Šeimininkė Dženė Jarušauskienė, kurios šeimoje „kleckus“ gamino mama, senelė, prosenelė, sakė, kad šio patiekalo kokybė priklauso nuo daugelio dalykų: jis turi būti neperviręs, bet ir ne pusiau išviręs, tešla ne per minkšta ir ne per kieta, reikia dėti prieskonių tiek, kad jie neužgožtų įdaro skonio, be to, virti būtina su meile.
VIRIMAS: Žagarės gimnazijos atstovės Danutė ir Raisa į puodą deda paskutinius iš 200 pagamintų virtinius.
GAMINIMAS: Visiems šventės dalyviams rūpėjo pasmalsauti, kaip Žiurių kaimo šeimininkėms pavyks pagaminti ir išvirti keliolikos kilogramų virtinį.
MOMENTAS: Lemtingas momentas — šeimininkės (iš kairės) Roma Makaveckienė, Dženė Jarušauskienė ir Stasė Jasaitienė, ant marlės tarsi į hamaką paguldžiusios didįjį virtinį netrukus įleis į puodą.
VIRTINIS: Didysis virtinis, papuoštas salotų lapais ir ratu apjuostas įprasto dydžio virtiniais, paruoštas valgymui.
RAITYMAS: Virtinių raitymo varžybose vyravo gera nuotaika.
VARŽYBOS: Varžybų dalyviai turėjo kuo greičiau suvalgyti po vieną didelį virtinį.
