Naujausios
Vyšnių festivalyje atsigręžta į istoriją
Keturias dienas trukusiame Žagarės vyšnių festivalyje be įprasto vyšnių uogienės kvapo, kaliausių parado, šiais metais atsigręžta į istorijos, kurios, kaip skelbė šventės pavadinimas, nesuklastosi, atminimą. Renginys sulaukė ypatingo svečio – žymiausio kraštiečio, legendinio boso Vaclovo Daunoro, dabar gyvenančio JAV.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pagerbtas dainininkas Vaclovas Daunoras
Istorijos išties neįmanoma suklastoti, kai prabyla liudininkai, jų palikuonys, artimieji. Taip galima kalbėti apie šiųmetį Žagarės vyšnių festivalį, atsigręžusį į praeitį, kurioje būta ir skaudžių ženklų, ir gražios atminties pėdsakų.
Istorijos pėdsakais nuvedė festivalyje pristatyta Žagarės šviesuolės Romualdos Vaitkienės knyga „Amatų metai“, kurioje pasakojama apie vietos amatininkus nuo XVI amžiaus iki šių dienų.
Naujausios istorijos puslapius atvertė Lietuvos regioninių parkų 20-mečiui sukurtas filmas „Rudens šauklių valdose“ ir kamerinės muzikos koncertas, skirtas kraštiečio, operos solisto, legendinio boso Vaclovo Daunoro 75-mečiui.
Garsusis dainininkas, prieš porą savaičių atskridęs iš JAV, kur gyvena pastaruosius dvidešimt metų, sakė negalėjęs aplenkti gimtojo miesto. Koncerte, kuriame dainavo solistai Asta Kriščiūnaitė, Liudas Norvaišas, Dainius Puišys, vyrų choras „Varpas“, nors ir sirgdamas profesorius sodriu balsu užtraukė dainą „Augau aš pas tėvelį...“, kuri nuvilnijo per parką lydima ovacijų. Svečias prisiminė pirmą savo pasirodymą scenoje devynerių metų, kai uždainavo mutavusiu žemu balsu, nustebindamas publiką.
V. Daunoras su ašaromis akyse dėkojo už plojimus, gėles, gražų sutikimą. Regioninio parko direkcijos atstovai jį vainikavo ąžuolo lapų vainiku. Po pasirodymo už scenos dainininko dar ilgai iš glėbio nepaleido pažįstami, bendramoksliai, bendraamžiai.
Atminimo lenta holokausto aukoms
Rekonstruojamoje Žagarės miesto aikštėje ant ką tik pakloto naujo trinkelių grindinio lopinėlio atidengta memorialinė lenta holokausto aukoms atminti su tekstu, liudijančiu, kad Žagarė buvo aktyvios žydų bendruomenės namai, čia veikė jų parduotuvės, stovėjusios eilėmis, vietinių vadintomis „rindomis“. Žydai buvo išsimokslinusi miesto visuomenės dalis, – „Žagarės mokslinčiai“. Tekste primenama, kad Žagarėje holokausto laikotarpiu nužudyta apie 3000 žydų.
Į susirinkusius prabilo praėjusiais metais mirusio paskutinio iki tol Žagarėje gyvenusio žydo Aiziko Mendelsono sūnus Vidmantas, pasakojęs, kad tėvas iki paskutinės dienos išliko savo miesto patriotas, kiti svečiai.
Kultūros centre surengta konferencija, fotografijų paroda, koncertas „Iš štetlo istorijos...“
Mugėje – net 300 prekeivių
Mugėje, kurioje vienas prie kito keliomis eilėmis išsirikiavo daugiau kaip 300 prekeivių, atvykusieji tradiciškai ieškojo vyšnių ir produkcijos su šiomis uogomis: pyragų, uogienės, vyno, saldainių. O amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai iš visos Lietuvos bei Latvijos iš kailio nėrėsi, stengdamiesi patenkinti kiekvieno skonį.
Žiurių kaimo bendruomenės moterys – Roma Makaveckienė, Stasė Jasaitienė, Genutė Jasiūnienė, Laima Kamantauskienė nespėjo iš puodo, virusio ant žiuriškio Romualdo Savicko sumontuotos krosnelės, traukti „kleckus“. Dalis jų buvo su lašiniais, bet daugiausia šeimininkės prigamino virtinių su vyšnių uogų įdaru.
Daukšių kaimo bendruomenės atstovės Rita Čepinskienė ir Jūratė Šimkuvienė siūlė mielinių blynų su vyšnių uogiene, žagarietė Regina Gužauskienė – saldžių vyšnaičių saldainių, kuriuos galėjai ir suvalgyti, ir į atlapą įsisegti. Vyšnių šokolade paruošė Skaistgirio kaimo bendruomenė, žagarietė Genutė Kačkienė su dukra Diana, avykusia į talką iš Panevėžio.
Žagarės bendruomenė „Veidė“ ant laužo tradiciškai virė vyšnių uogienę. Šiemet netrūko ir jau iš anksto išvirtos uogienės, kurios puslitrinį stiklainį galėjai įsigyti už šešis litus. Ką tik skintų sultingų vyšnių kilogramas kainavo 12 litų.
Vyšnios papuošė vilnietės Anos Griškevičienės keptus meduolius, megztomis vyšnaitėmis mojavo Ivarso Auzinšo iš Siguldos (Latvija) pardavinėtos, jo dukros rankomis pagamintos drobinės kaliausės.
Kaliausių ralis
Miesto svečius kelias dienas linksmino gatvėse prie namų, tvorų, tarp vyšnių pastatytos kaliausės, kartais netikėtai išnyrančios prieš praeivių akis. Net apie 150 jų su gimnazijos mokiniais pagamino tautodailininkė Aušra Petrauskienė.
O štai iš mugės į regioninio parko vyšnių sodą buvo išlydėtos gyvosios kaliausės, kurios važiavo senoviniais automobiliais ir motociklais. Sode kaliausės surengė madų šou. Podiumą joms atstojo šieno rulonai.
Sportinė ir muzikinė programa
Muzikinė festivalio programa tenkino įvairaus skonio bei amžiaus klausytojus. Smuikus scenoje virpino „Electric Ladies“, roku dundėjo grupė iš Rusijos „Torba na Kručie“, juos keitė australai „The Happy Endings“, garsūs Lietuvos dainininkai Andrius Mamontovas, Donatas Montvydas, „G&G Sindikatas“ ir kiti.
Džiaugsmo turėjo ir sporto entuziastai. Parko stadione susitiko futbolo komandos, vyko golfo pamokos, žirgų lenktynės ir Pasaulio taurės konkūras, šunų vikrumo, trialo varžybos.
Autorės nuotr.
KALIAUSĖS: Į vyšnių sodą, persirengę kaliausėmis atvažiavo ir Žagarės seniūnas Alvydas Urbonas, bei pagrindinė kaliausių kūrėja, lėlininkė Aušra Petrauskienė.
SUSITIKIMAS: Nulipusį nuo scenos operos solistą Vaclovą Daunorą norėjo pašnekinti, jam ranką paspausti buvę bendramoksliai, pažįstami žagariečiai.
KALIAUSĖ1: Žagarės svečiai mieste per patį vyšnių derlių galėjo pamatyti ne tik standartinių kaliausių, bet ir primenančią žmogų vorą.
LIKIMAS: Iš Australijos į atminimo lentos holokausto aukoms atminti atidengimo iškilmes atvykusi išeivių iš Žagarės dukra Rose Zwi sakė, kad jei jos tėvai nebūtų išvykę iš Lietuvos anksčiau nei 1941 metais, ko gero, jie gulėtų bendrame kape Žagarės parke.
MALDA: Prie atidengtos paminklinės lentos žydai meldėsi aramėjų kalba.
SMUIKAI: Populiariomis smuiko melodijomis džiugino grupė „Electric ladies“.
MEDUOLIAI: Ana Griškevičienė iš Vilniaus, festivalyje dalyvavusi pirmą kartą, prikepė meduolių su vyšnių kekių vaizdais ir užrašais: „Žagare, myliu tave“.
KLECKAI: Žiurių kaimo bendruomenė privirė „kleckų“ ir su lašinukais, ir su vyšnių įdaru.
PREKYBA: Žagarietė Danutė Laukutienė turėjo ir vyšnių bei kitokių uogų vyno, ir pačių vyšnių uogų.
SRIUBA: Žagarietis Edmundas Vaičiulis, garsiojo puodų namo šeimininkas, ant laužo virė sriubą su šerniena.
VYŠNOS: Šiemet vyšnių derlius Žagarėje buvo kaip niekad gausus, kilogramas saldžių uogų mugėje kainavo 10–12 litų.
PROGRAMA: Gerai žinomų dainų, sukurtų prieš 30, 20, 10 metų programą atliko žinoma dainininkė Neda Malūnavičiūtė su grupe „4tango“.
BLYNAI: Daukšių kaimo bendruomenės atstovės Rita Čepinskienė (dešinėje) ir Jūratė Šimkuvienė siūlė mielinių blynų su vyšnių uogiene.
UOGIENĖ: Nijolė Božienė maišo garsiąją Žagarės bendruomenės kasmet per festivalį ant laužo verdamą vyšnių uogienę.
PAVEIKSLAI: Vyšnių uogos – net ir mugės paveiksluose.
KALIAUSYTĖS: Ivars Auzinš iš Siguldos (Latvija) pardavinėjo dukros rankomis pagamintas mažas drobines kaliausytes.
TRIALAS: Parodomoji trialo programa.
ĮAMŽINIMAS: Žiūrovams magėjo įamžinti scenoje dainuojantį legendinį bosą Vaclovą Daunorą.
JĖGA: Stipruolis Vidas Blekaitis kvietė išmėginti jėgas abiejose rankose laikant po 3,5 kilogramo sveriančius „Džiugo“ sūrius.
KALIAUSĖ2: Į praeivius Petro Cvirkos gatvėje per tvorą žvelgė išraiškinga kaliausė.
RALIS: Šiemet į vyšnių sodą gyvos kaliausės važiavo su baikeriais ir senoviniais automobiliais.
EKOLOGIJA: Kaliausių ralyje žagarietė Grėtė Vaičiulytė dalyvavo su ekologiška transporto priemone – dviračiu.
PODIUMAS: Gyvos kaliausės savo madas demonstravo ant šieno rulonų podiumo.
VĖLIAVA: Joniškietė Vida Kipšienė išsiuvinėjo specialią vėliavą ir ją dovanojo Vyšnių festivalio „generolui“ – regioninio parko direktoriui Mindaugui Balčiūnui.
SIMBOLIS: Atvykstantieji į šventę stengėsi nepamiršti festivalio simbolio – vyšnios akcento.
DAINA: Legendinis bosas Vaclovas Daunoras Žagarės vyšnių festivalyje užtraukė liaudies dainą „Augau aš pas tėvelį...“
