Vyšnių festivalis prasidėjo žygiu į pilkapius

Vyš­nių fes­ti­va­lis pra­si­dė­jo žy­giu į pil­ka­pius

Ket­vir­ta­die­nį pra­si­dė­jęs Ža­ga­rės vyš­nių fes­ti­va­lis (Joniškio r.) da­ly­vius ne­tra­di­ciš­kai nu­kė­lė į tūks­tant­me­tę praei­tį. Po iš­sa­mios dr. Er­nes­to Va­si­liaus­ko pa­skai­tos apie pil­ka­pius ir Ais­tės Smil­ge­vi­čiū­tės su gru­pe „Sky­lė“ pa­ro­dy­tos muzikinės-mitologinės dra­mos „Dū­še­lės“ lau­kė nak­ti­nis žy­gis su deg­lais iki Ža­ga­rės pil­ka­py­no.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

„Dū­še­lės“ pa­sa­ko­jo apie dvie­jų pa­sau­lių san­dū­rą

Pir­mą­ją die­ną fes­ti­va­lis at­si­grę­žė į praei­tį. Po mi­šių, ku­rias au­ko­jo Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis, vy­ko kon­cer­ti­nė pro­gra­ma, o jos kul­mi­na­ci­ja ta­po muzikinė-mitologinė dra­ma „Dū­še­lės“, įkvėp­ta se­no­vės lie­tu­vių gy­vy­bės ir ana­pu­si­nio pa­sau­lio sam­pra­tos, lai­do­ji­mo pa­pro­čių bei jų at­spin­džių liau­dies folk­lo­re, pa­sa­ko­ju­si apie me­na­mą ke­lio­nę tarp šia­pus ir ana­pus. Siu­že­tas per­teik­tas bro­lio, mi­ru­sio nuo gy­va­tės įkan­di­mo, į ana­pu­si­nį pa­sau­lį jo gel­bė­ti iš­ke­lia­vu­sios se­sers bei ke­lio­nė­je su­tik­tų dū­še­lių lū­po­mis.

Kū­ri­nio au­to­rius Ro­kas Ra­dze­vi­čius at­li­ko ir bro­lio vaid­me­nį, Ais­tė Smil­ge­vi­čiū­tė – se­sers, o vo­ka­li­nė gru­pė „Bal­tos sie­los“ ta­po dū­še­lė­mis. Gro­jo gru­pė „Sky­lė“.

Pil­ka­pių is­to­ri­ja

Per mi­to­lo­gi­nę dra­mą su­kur­ta au­ra ren­gi­nio da­ly­vius ly­dė­jo ir po jos vy­ku­sio nak­ti­nio žy­gio iki Ža­ga­rės pil­ka­py­no me­tu. Vi­dur­nak­tį deg­lų švie­so­je pliau­piant lie­tui ar­cheo­lo­gas dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas pa­sa­ko­jo, kad Ža­ga­rės pil­ka­py­ne yra iš­li­kę ke­tu­ri pil­ka­piai – neaukš­tos, maž­daug iki dvie­jų met­rų kal­ve­lės, ku­rių sam­pi­lų skers­muo sie­kia 15–20 met­rų.

Pil­ka­py­ne at­si­tik­ti­nai ap­tik­ta ke­le­tas ra­di­nių, tarp jų pa­mi­nė­ti­na apy­ran­kė ir įmo­vi­nis kir­vis. Pa­gal juos bei įren­gi­mo bū­dą pil­ka­py­nas da­tuo­ja­mas II–VIII am­žiais ir pri­ski­ria­mas va­ka­rų bal­tų Že­mai­ti­jos ir Šiau­rės Lie­tu­vos pil­ka­py­nų kul­tū­rai, ku­riai bū­din­gi pa­grin­duo­se ap­tin­ka­mi ug­nies apei­gų pėd­sa­kai, ak­me­nų vai­ni­kai, sim­bo­li­zuo­jan­tys  nuo ki­to pa­sau­lio ski­rian­čią ri­bą.

Pa­sak E. Va­si­liaus­ko, įdo­mu, kad net šimt­me­čiais nu­to­lus nuo tų lai­kų, ak­me­nų vai­ni­kas vis dar įsi­tvir­ti­nęs lie­tu­vių są­mo­nė­je, juk mo­čiu­tės iki šių die­nų te­be­juo­sia ak­me­nu­kais gė­lių dar­že­lius.

Pil­ka­pių kul­tū­ra iš Prū­si­jos, Va­ka­rų Lie­tu­vos pli­to šiau­rės ry­tų kryp­ti­mi iki šiau­ri­nės Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos. Nors anks­čiau ma­ny­ta, kad ten ru­sų pil­ka­py­nai, ty­ri­nė­ji­mų me­tu ras­ti pa­puo­ša­lai, ati­tin­kan­tys bal­tiš­kuo­sius, liu­di­ja mū­siš­ką et­ni­nę pri­gim­tį.

Žem­dir­bys­tės kraš­te daug pil­ka­pių suar­ta

Mi­ru­sie­ji pil­ka­piuo­se lai­do­ti ne­de­gin­ti. Ap­link cent­re pa­lai­do­tą pa­grin­di­nį as­me­nį vė­liau ki­ti mi­ru­sie­ji bū­da­vo iš­dės­to­mi ap­link cent­ri­nę lai­do­ji­mo vie­tą.

Vy­rų ka­puo­se pa­pras­tai ran­da­ma ge­le­ži­nių įmo­vi­nių ie­ti­ga­lių, kir­vių, žal­va­ri­nių apy­ran­kių, įvi­ji­nių žie­dų, se­gių, ant­kak­lių. Mo­te­rys lai­do­tos su ge­le­ži­niu pen­ti­niu kap­liu, yla, verps­tu­ku, lenk­tu pei­liu.

Žiem­ga­los kraš­te bū­din­gas ra­di­nys – spe­cia­lus bi­ti­nin­kys­tės įran­kis, liu­di­jan­tis apie kles­tė­ju­sią šią ūkio ša­ką.

Praė­jus nuo pa­sku­ti­nių­ pa­lai­do­ji­mų dau­giau kaip tūks­tan­čiui me­tų, Ža­ga­rės pil­ka­py­no te­ri­to­ri­ją mi­ru­sių­jų lai­do­ji­mo vie­ta pa­si­rin­ko žy­dai ir da­bar čia iš­li­ku­sios jų ka­pi­nės. Pa­sak Er­nes­to Va­si­liaus­ko, tai, ko ge­ro, pil­ka­py­ną iš da­lies iš­sau­go­jo, nes žem­dir­biams pa­lan­kia­me kraš­te dau­ge­lis jų bu­vo suar­ti, pa­vers­ti dir­ba­ma že­me, o vai­ni­kų ak­me­nys pa­nau­do­ti pa­sta­tų pa­ma­tams.

Au­to­rės nuo­tr.

PIL­KA­PY­NAS: Ža­ga­rės pil­ka­py­no da­lis iš­li­ko, kai čia pra­dė­ta lai­do­tis žy­dus, ir te­ri­to­ri­ja ne­bu­vo pa­vers­ta dir­ba­ma že­me.

DRA­MA: Mi­to­lo­gi­nė dra­ma „Dū­še­lės“ pa­sa­ko­jo apie nuo gy­va­tės įkan­di­mo mi­ru­sį bro­lį ir jo gel­bė­ti ana­pus iš­ke­lia­vu­sią se­se­rį.

ŽY­GIE­VIAI: Išt­ver­min­giau­sie­ji ar­tė­jant vi­dur­nak­čiui su­si­rin­ko žy­giui į Ža­ga­rės pil­ka­py­ną.