Naujausios
Vyšnių festivalis jau prisirpo
Savaitgalį nuaidėjęs devintasis Žagarės (Joniškio rajonas) vyšnių festivalis, organizatorių skaičiavimais per keturias dienas sulaukė beveik 40 tūkstančių žiūrovų.
Renginio stiprybė, anot jo pagrindinio „smagračio“, Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno, yra darbo valandų neskaičiuojanti komanda, augantis savanorių būrys ir atlikėjų įvairovė bei jų geras lygis.
Vyšnių festivalis jau gali rinktis, jis jau duoda derlių.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Su atlikėjais ieško tiesioginio kontakto
– Devintasis Vyšnių festivalis „Renkasi geriausieji“ išsiskyrė atlikėjų kokybe. Beveik visi jie įvertinti „M.A.M.A“ apdovanojimais, „Auksiniais scenos kryžiais“, „Sidabrinėmis gervėmis“. Kaip pavyksta jų privilioti atvykti į Žagarę? Šiemet koncertavo grupė „Sel“, Alina Orlova, prieš porą metų – Laima Vaikulė.
– Atlikėjui svarbiausia, kad būtų žiūrovų ir tvarkingai atsiskaitoma. Dar – nuoširdumas, atvirumas, geranoriškumas, dalykai, kuriais galima pelnyti pasitikėjimą.
O pakviesti juos kuo toliau, tuo lengviau. Festivalis jau turi gerą vardą, iš lūpų į lūpas sklinda atsiliepimai. Jei anksčiau daugelis nežinojo, kur ta Žagarė, dabar jau nebeklausia.
Visada ieškau tiesioginio kontakto su atlikėju, bandau susisiekti per draugus, pažįstamus, o ne per vadybininkus. Vėliau tik su jais derinamos sutartys, techniniai dalykai. Su Egidijumi Dragūnu kalbėjausi asmeniškai.
Atrodo, koncertu jis liko patenkintas. Žmonių minia ošė ir palaikė, o jis nuoširdžiai bendravo su publika.
– Skirtingais duomenimis, į „Sel“ koncertą Žagarėje suvažiavo nuo 10 iki keliasdešimt tūkstančių žiūrovų.
– Maždaug apskaičiavome, kad jo koncerte dalyvavo iki 20 tūkstančių žmonių. Iš viso per keturias dienas festivalyje apsilankė apie 40 tūkstančių žiūrovų. Tai – daugiau nei iš viso gyventojų rajone.
Gatvės buvo pilnutėlės automobilių, jie stovėjo ne tik nurodytoje aištelėje, bet rikiavosi kiekvienoje gatvėje dviem eilėmis. Jų buvo pilna ir prie išvažiavimo į Akmenę, ir Žiurių kaime. Žmonės važiavo iš visos Lietuvos, daug buvo atvykusiųjų ir iš Latvijos.
Jau maniau, kad daugiau žmonių tiesiog nebetilptų, įvertinant turimas miestelio erdves.
Siekiamybė – kad festivalis sau užsidirbtų
– Neoficialiais duomenimis, „Sel“ koncertas galėjo kainuoti apie 80 tūkstančių litų. Kaip ir iš kur įmanoma mažam miesteliui, regioniniam parkui, kuris yra ne verslo įmonė, surinkti tokį biudžetą? Juolab kad festivalio visi renginiai, išskyrus, žirgų konkūrą, buvo nemokami.
– „Sel“ pasirodymo buvo kita kaina, bet komercinių susitarimų negaliu išduoti.
Pažiūrėkite į rėmėjų sąrašą, kuris viešai skelbtas festivalio afišose, skrajutėse. Suskaičiuosite jų apie 80. Mecenatų buvo ir daugiau, bet kai kurie parėmė vėliau, nei afišos buvo spausdinamos, tad į jas nebepateko.
Rėmė pavieniai asmenys, verslininkai, valstybinės ir privačios įmonės, Kultūros ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas... Su jais kalbėta, derinta, diskutuota.
Pagrindinis informacinis rėmėjas LRT žada sukurti 1,5–2 valandų filmą apie festivalį.
Rėmėjai paprastai būna dviejų rūšių: kurie nori pasireklamuoti, užsidirbti arba kurie savanoriškai remia kultūrą, sportą. Jie mato, kad renginys kasmet populiarėja, atvykstančių daugėja.
Siekiamybė yra, kad festivalis užsidirbtų ir nieko nebereiktų prašyti. Dabar jis jau trečdalį išlaidų padengia.
Tačiau ne viskas buvo tobula. Teko girdėti priekaištų, kad trūko biotualetų. Jų buvo 20, ir tai kainavo 4000 litų. O reiktų kokių 50, kaina jau šokteltų iki 10 000 litų.
– Koks turėtų būti festivalio biudžetas, kad jo pakaktų?
– Svajonė – pusė milijono, tada jau bus gerai.
Gausios savanorių pajėgos
– Regioninio parko direkcijoje, kuri yra pagrindinė Vyšnių festivalio organizatorė, dirba tik 8 žmonės. Kaip įmanoma su tokiomis pajėgomis rengti grandiozines šventes?
– Mes esame tik pagrindiniai organizatoriai. Aplink buriasi didelės savanorių pajėgos.
„Kiemturgio“ atidarymą puikiai organizavo Žagarės kultūros centras, sportines varžybas ant savo pečių perėmė sporto klubo „Žvelgaitis“ prezidentas Vytautas Pakatilius, lėlininkė Aušra Petrauskienė ir Rasa Kazimieraitienė, Orinta Orlickienė užsiėmė kaliausių šou, seniūnija šienavo žolę, valė miestelį, Romas Kazimieraitis rūpinosi trialo varžybomis. Tai dar ne visi paminėti.
Parko direkcijos žmonės dirbo neskaičiuodami valandų, po darbo, savaitgaliais, švenčių dienomis, be papildomo užmokesčio. Malonu, kad mūsų darbuotoja, auginanti vaikelį Modesta Bielskienė, irgi atskubėjo į talką. Pusdienį kūdikį prižiūrėjo tėtis, kitą pusdienį – ji pati.
Daug darbų atlikome patys, kur kiti galbūt samdytų firmas, specialistus. Mes neturėjome jokio viešųjų ryšių atstovo, afišas maketavome patys, mugės, parkavimosi vietų žemėlapius sudarinėjome patys. Susirašinėjome, siuntinėjome kvietimus, pirkome medžiagas, pats ant savo pečių tempiau 35 metrus polietileno plėvelės Edmundo Vaičiulio organizuotų kaliausių maudynių pirtelei.
Sekmadienį apsilankęs Kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė tikintis, kad Žagarė tikrai turi potencialo tapti 2015 metų Lietuvos kultūros sostine.
Dar yra kultūrinės erdvės plėstis
– Kokia yra Vyšnių festivalio idėja? Kaip ji kinta?
– Anksčiau šventės pagrindas buvo žagarvyšnės. Dabar vyšnių uogos pamažu virsta renginio simboliu, o stuburu tampa labai gerų atlikėjų įvairovė. Jei kiti festivaliai renkasi kažkurią vieną sritį – bliuzą, roką, rimtąją muziką, – mes orientuojamės į įvairovę.
Dar yra erdvės plėstis: galbūt kviestis geriausius šokių, vaikų muzikos atstovus, Poezijos pavasario laureatus, rengti parodas. Kad būtų peno skirtingų pomėgių ir poreikių žiūrovui.
Taip pat ir populiarinti miestelį, pritraukti lėšų. Galbūt atvykę žmonės susižavės gamta, panorės patys ateityje čia įsikurti, įsigyti vasaros sodybą. Nusipirkę seną namuką jį tvarkydami jie parems mūsų paveldą.
– Festivaliai prasideda, festivaliai baigiasi. Kada pradėsite ruoštis kitam festivaliui ir ko galima jame tikėtis?
– Minčių yra jau dabar, o tikri pasiruošimo darbai prasidės nuo naujų metų.
Dešimtajame festivalyje turėtų būti Žagarės dvaro rūmų atidarymas po renovacijos. Ne tik su juostelės perkirpimu, bet rimtais koncertais.
Kadangi Lietuvos garsiausi dainininkai jau beveik visi Žagarėje yra koncertavę, galbūt pasiseks pakviesti kurią nors užsienio žvaigždę.
Organizatoriaus „gyslelę“ turėjo jau mokykloje
– Mindaugai, pats pagal profesiją esi miškininkas, dirbi regioninio parko direkcijoje. Kodėl dar ėmeisi renginių organizavimo? Iš kur ta „gyslelė“?
– Man dar mokykloje, Joniškio 2-ojoje vidurinėje (dabar – „Saulės“ pagrindinė mokykla – aut. past.), patiko renginius organizuoti ir juos vesti. Klasėje buvo susibūrusi iniciatyvinė grupė, kuri imdavosi visokių teminių švenčių. Organizuodavome šimtadienius, Kovo 8-ąją, Balandžio 1-ąją.
Kartą per Melagių dieną išprašėme visų mokyklos kabinetų raktus ir prikrėtėme pokštų. Pavyzdžiui, ateina mokytojas į klasę, o ten – suolai atbulai apsukti. Arba – koridoriuje vietoje pagrindinio mokyklos laikrodžio pakabinome netikrą kaukolę.
Buvome tada dešimtokai ar vienuoliktokai. Patys sau atrodėme tokie „superiniai“. Dabar, žinoma, tai atrodo juokinga. Bet noras kažką organizuoti, bendrauti su žmonėmis niekur nedingo.
Redakcijos archyvo nuotr.
POKYČIAI: Mindaugas Balčiūnas sako, kad vyšnių uogos pamažu lieka tik renginio simboliu, o stuburu tampa labai gerų atlikėjų įvairovė.
PRIVALUMAI: Joniškio miesto šventėje kultūros savanorio nominacija apdovanotas pagrindinis Žagarės Vyšnių festivalio „smagratis“ Mindaugas Balčiūnas sako, kad rėmėjai apie festivalį jau žino ir lengviau gauti jų paramą, o visiems atlikėjams svarbu žiūrovų kiekis ir tvarkingas atsiskaitymas.
SAVYBĖS: Mindaugas Balčiūnas (kairėje, foto iš susitikimo su latviais 2011-ųjų festivalyje – aut. past.) įsitikinęs, kad labai daug organizuojant renginius lemia nuoširdumas, geranoriškumas.
VAIDMUO: Mindaugas Balčiūnas, dar mokykloje pradėjęs organizuoti renginius, ir festivalyje nesibaimina prisiimti tam tikrų vaidmenų, pavyzdžiui, tapti gyva kaliause.
