Naujausios
Vyskupas mina kelią dėl bažnyčios prie Kryžių kalno
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vėl bando išjudinti bažnyčios statybos prie Kryžių kalno reikalus. Šį kartą — per Seimą. Vyskupas ragina tvarkyti ir griūvančią koplytėlę, kurioje meldėsi Kryžių kalną lankydamas popiežius Jonas Paulius II.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pasitelkti Seimo nariai
Vyskupas E. Bartulis kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę. Parašė raštą ir Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinei grupei. Vyskupas valdžiai primena, jog artėja Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne 20-metis, o šiam vizitui 1993 metais pastatyta koplytėlė prie Kryžių kalno netvarkoma, bet kada gali sugriūti.
Pats vyskupas „Šiaulių kraštui“ sakė manąs, jog bažnyčia turėtų stovėti ten, kur dabar stovi popiežiaus koplytėlė. Ją galima būtų rekonstruoti ir pertvarkyti į nedidelę bažnyčią.
Maldininkams, anot vyskupo, ši vieta jau yra įprasta ir brangi: „Lenkai atvažiavę būtent koplytėlėje meldžiasi, būtent ši vieta jiems yra brangi, nes čia jų popiežius stovėjo. Ir mums, manau, tai reikėtų įvertinti ir tą vietą branginti.“
Vyriausybė dar 2007 metais savo nutarimu buvo numačiusi galimybę statyti prie Kryžių kalno bažnyčią. 2008 metais planuota skirti 400 tūkstančių litų teritorijos planavimo dokumentams ir bažnyčios projektui parengti. Tik tų pinigų nesulaukta.
Vyskupo žodžiais, „Lietuvai gėda daroma, kad nesugebama tos problemos išspręsti.“ Griūvanti koplytėlė rodanti nepagarbą Šventojo Tėvo atminimui.
„Visuose kraštuose, šventose vietose — Fatimoje, Lurde — ta problema išspręsta. Mes, kaip vargšai, Kryžių kalne turime melstis vėjyje, lietuje, žiemą iš viso to neįmanoma daryti. “
Lauks specialistų išvadų
Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas šią savaitę inicijavo pasitarimą, kuriame dalyvavo Seimo nariai šiauliečiai, Šiaulių rajono vadovai, paveldosaugininkai, vyskupijos atstovai.
Anot Seimo narės Rimos Baškienės, svarstyta, jog bažnyčia prie Kryžių kalno galėtų atsirasti, bet ne toje vietoje, kurioje dabar stovi koplytėlė. Ką su koplytėle daryti — galutinio atsakymo taip pat nėra.
Parlamentarės žodžiais, „neduok Dieve, jeigu ji nuo nepriežiūros nugriūtų ar kokia nelaimė atsitiktų“. Todėl kelta idėja ją demontuoti ir pastatyti atminimo ženklą popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui įamžinti.
R. Baškienės teigimu, Seimo Pirmininkė I. Degutienė jau yra pavedusi Seimo teisininkams problemą nagrinėti ir gauti atitinkamų institucijų išvadas. Šiauliečiai parlamentarai dirbsiantys su teisininkais kartu.
Koplytėlė — nelegalus statinys
Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas prisipažįsta, jog Savivaldybė yra atsidūrusi aklavietėje.
Prieš dvejus metus rajono Taryba buvo nusprendusi koreguoti Kryžių kalno teritorijos detalųjį planą dėl bažnyčios statybos. Tačiau Kultūros paveldo departamentas neišdavė planavimo sąlygų, nes šioje teritorijoje jokios statybos negalimos.
Koplytėlės sutvarkymas dėl tos pačios priežasties įstrigęs. Jos būklė yra avarinė. A. Gaubo žodžiais, tokia stovėti toliau nebegali, bet ir jos rekonstrukcija negalima.
Koplytėlė statyta kaip laikinas statinys. Realiai stovi, bet jokiuose dokumentuose neužfiksuota. Mero žodžiais, „kaip statinio jos nėra“. O rekonstrukcijai reikalingas sklypo detalusis planas, projektas.
„Nieko negalime daryti, nes pažeistume įstatymus, — sako meras. — Galime koplytėlę tik demontuoti, bet nedrįstame.“
Kad neįvyktų kokia nelaimė, meras apsidraudęs. Liepęs nuardyti baigiančios supūti medinės koplytėlės laiptus, kad niekam nekiltų noras ant jos užlipti, ir apjuosti įspėjamąja juosta.
A. Gaubas užsimena, jog prieš mėnesį prašyta visą Kryžių kalno teritoriją perduoti bažnyčiai. „Bet dabar to nebeprašo.“
Vienareikšmio atsakymo nėra
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vadovas Romas Olišauskas „Šiaulių kraštui“ tvirtina, jog apie statybas Kryžių kalno teritorijoje negali būti nė kalbos.
„Kryžių kalnas — tai archeologijos, kultūros paminklas, daugiau nei trys hektarai — konservacinės paskirties žemės, nieko čia negalima statyti, — sako R. Olišauskas. — Dar 2000 metais ekspertai pasakė, jog negali būti konkurento Kryžių kalnui. Tai buvo išspręsta ir šios teritorijos detaliuoju planu, kuris man, kaip paveldosaugininkui, yra įstatymas.“
Ar gali kažkur toliau nuo Kryžių kalno atsirasti bažnyčia?
„Kryžių kalnas ne vien Šiaulių — visos Lietuvos, — sako R. Olišauskas. — Kas nors vienas negali nuspręsti, galima ten statyti bažnyčią ar ne. Turėtų pasakyti nuomonę ir visuomenė, ir specialistai“.
Architektas Algimantas Jukna, popiežiaus koplytėlės autorius, mano, jog koplytėlę ne griauti, o rekonstruoti reikėtų.
„Ji jau atlaikė beveik du dešimtmečius, ir nieko dėl to neatsitiko, — svarsto architektas. — Tai gal galėtų toje erdvėje išlikti ir toliau.“
Architektas Šarūnas Sabaliauskas, Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, vienareikšmio atsakymo dėl bažnyčios statybos Kryžių kalne neturįs.
„Kokią bažnyčią norima statyti — 300 vietų statinį ar 20— 30 vietų koplyčią? Jų santykis su aplinka būtų skirtingas, — sako architektas. — Kryžių kalnas — objektas religinis — tai visko pagrindas, tikinčiųjų poreikiams bažnyčia reikalinga, bet kaip ji galėtų “minkštai“ įsipaišyti į tą aplinką? Kita vertus, tai — archeologinis paminklas, piliakalnis.“
Anot Š. Sabaliausko, sprendimo paieškos turėtų prasidėti nuo diskusijos, idėjos konkurso.
„Pagal įstatymo raidę dabar ten nieko negalima daryti, bet ir popiežiaus apsilankymas Kryžių kalne jau yra kultūros paveldo dalis, todėl negalima sakyti, tegu ta koplytėlė griūna ir nieko nebelieka“, — sako architektas.
citata: „Kryžių kalnas — tai archeologijos, kultūros paminklas,. Dar 2000 metais ekspertai pasakė, jog negali būti konkurento Kryžių kalnui.“
VIETA: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis nori, kad bažnyčia iškiltų koplyčios vietoje.
STOP: Avarinės būklės koplytėlės, kurioje meldėsi popiežius Jonas Paulius II, Šiaulių rajono valdžia nedrįsta griauti — maldininkus nuo nelaimės bando apsaugoti įspėjamąja juosta.
NUOSTATA: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vėl įrodinėja valdžiai, kad prie Kryžių kalno reikia bažnyčios: „Visuose kraštuose, šventose vietose, ta problema išspręsta, tik mes, kaip kokie vargšai, turime melstis vėjyje ir lietuje.“
GALVOSŪKIS: Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas sako, jog koplytėlės rekonstruoti negalima, kadangi tokio statinio jokiuose dokumentuose nėra.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
