Vyriausybė „pastebėjo“ Šiaulių oro uostą – skyrė pinigų

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių valdžia sulaukė žinios, kad Šiaulių oro uoste jau vykstančioms statyboms bus skirta beveik 5 milijonai eurų iš valstybės biudžeto.
Šiauliams pavyko įtikinti šalies valdžią, kad tarptautinis Šiaulių oro uostas nėra vienos savivaldybės reikalas ir kad valstybė turi prisidėti prie šio oro uosto infrastruktūros išvystymo. Savivaldybė gavo pranešimą, kad oro uosto infrastruktūrai įrengti skirta per 4,7 milijono eurų iš valstybės biudžeto.

Jau buvo skelbta apie tai, kad miesto Savivaldybės vadovai dėjo pastangas, kad Šiaulių oro uosto projektas atsidurtų Finansų ministerijos parengtame Ateities ekonomikos DNR plane, kuriame nuo šių metų liepos 1 dienos iki 2021 metų pabaigos šalies ekonomikai skatinti numatyta 6,3 milijardo eurų.

Šiauliai prašė įtraukti į šį planą tris miesto projektus – Šiaulių oro uosto infrastruktūros įrengimą su 4,7 milijono eurų poreikiu, LEZ'o teritorijos plėtrą ir geležinkelio vėžės atkūrimą su 8 milijonų poreikiu ir Serbentų gatvės rekonstrukciją, kuriai prašyta 2,5 milijono eurų.

Šiaulių meras Artūras Visockas kiek anksčiau stebėjosi, kaip planavime dalyvaujančios institucijos „nepastebėjo“, kad Šiauliuose yra oro uostas ar vėžė, kad svarbu, jog pati Lietuva pamatytų, kokį turtą turi savo rankose ir jo neišnaudoja.

Ketvirtadienį Savivaldybė gavo Finansų ministerijos oficialų patvirtinimą, kad Ateities ekonomikos DNR plane jau numatyta Šiaulių oro uostui skirti prašytą 4,7 milijonų eurų sumą. Kiek daugiau nei kita tiek reikalingai infrastruktūrai įrengti miestas skirs iš savo biudžeto.

Ši 10 milijonų investicija skirta įrengti inžinerinėms komunikacijoms, riedėjimo takams, peronui įrengti, kad oro uoste galėtų kurtis privatūs investuotojai. Konkursą laimėjęs rangovas UAB „Panevėžio keliai“ jau vykdo darbus ir juos užbaigti turėtų iki šių metų pabaigos.

Taip pat jau aišku, kad į Ateities ekonomikos DNR planą nepateks Serbentų gatvės infrastruktūrinis projektas, nes jis neatitinka minėto dokumento kriterijų.

Iš 8 milijonų eurų prašytų LEZ'o išvystymui ir geležinkelio vėžei atkurti kol kas numatoma tik 1,8 milijono eurų. Meras aiškino, kad šių pinigų pakaks tik LEZ'o sklypams išlyginti, kad jie būtų patrauklūs investuotojams, tačiau vėžė liktų neįrengta.

A. Visockas šiomis dienomis dar kartą išsiuntė Finansų ministerijai raštą, kuriame pabrėžiama šios geležinkelio atšakos svarba sėkmingai LEZ’o plėtrai ir prašoma papildomai skirti 3,7 milijono eurų. Geležinkelio atšaka yra suprojektuota dviem etapais, dar 2013 metais išduoti statybą leidžiantys dokumentai.

Anot miesto mero, teikiant visus tris projektus Ateities ekonomikos DNR planui, labiausiai buvo tikėtasi lėšų Šiaulių oro uostui. Tam tikslui meras džiaugėsi sulaukęs paramos iš parlamentinės Šiaulių krašto bičiulių grupės narių bei viešo pritarimo iš Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos.

Užs. Nr. 454002