Vodų tautos palikuonių ieškos Žeimelyje

Ieš­kos vo­dų šak­nų

Šeš­ta­die­nį vo­dų sam­bū­ris vyks Žei­me­ly­je, ja­me da­ly­vaus sve­čiai iš Baus­kės (Lat­vi­ja) ir Nar­vos (Es­ti­ja). Sek­ma­die­nį sam­bū­ris per­si­kels į Baus­kės pi­lies mu­zie­jų.

Pak­ruo­jo kraš­to Žiem­ga­los mu­zie­jaus va­do­vė Dai­va Skrups­ke­ly­tė sa­ko, kad ren­gi­nio Žei­me­ly­je idė­ja ki­lo per­nai, kai da­ly­va­vo Baus­kė­je Dmit­ri­jaus Šče­go­le­vo or­ga­ni­zuo­ta­me ren­gi­ny­je apie vo­dus.

"Baus­kės pi­ly­je klau­siau­si pra­ne­ši­mų – įstri­go lat­vių ant­ro­po­lo­gų pa­mąs­ty­mai. Baus­kės pi­lis bu­vo sta­to­ma ne­to­li Žei­me­lio, ap­link Baus­kę vo­dai iš­si­skai­dė. Bu­vo pa­mi­nė­tos pa­var­dės Kug­re­nai, Tuo­mai, Tuo­mi­niai, Mur­nie­kai – tos pa­var­dės yra ir Žei­me­ly­je, ap­link Žei­me­lį. Ki­lo min­tis or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nį ir pa­ban­dy­ti su­pa­žin­din­ti su vo­dais, jų atė­ji­mo is­to­ri­ja ir ieš­ko­ti vo­dų šak­nų", – pasakoja D. Skrups­ke­ly­tė.

Žiem­ga­los mu­zie­ju­je Žei­me­ly­je vyk­sian­čio­je kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bės ke­tu­ri pra­ne­šė­jai.

Pra­ne­ši­mą "Vo­dai Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je?" skai­tys dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas, at­kur­tą vo­dų na­cio­na­li­nį kos­tiu­mą pri­sta­tys Ai­ja Jan­son.

Lat­vės dr. Ri­ta Gra­ve­re te­ma – "1931 m. Baus­kės lat­vių ant­ro­po­lo­gi­niai ty­ri­nė­ji­mai ir krie­vi­nių ant­ro­po­lo­gi­ja", D. Šče­go­le­vas kal­bės apie Žiem­ga­los krie­vi­nius – lat­viš­ką­jį kul­tū­ros fe­no­me­ną.

Po kon­fe­ren­ci­jos bus pri­sta­ty­ta mi­ni­ pa­ro­da apie Žiem­ga­los vo­dus, jo­je bus eks­po­nuo­ja­mos ir Tuo­mi­nių, Kug­re­nų nuo­trau­kos. Šios pa­var­dės, sa­ko D. Skrups­ke­ly­tė, yra bū­tent iš Žei­me­lio, Sa­lo­čių, Baus­kės tri­kam­pio.

Mu­zie­jaus kie­me­ly­je vyks vo­dų folk­lo­ro kon­cer­tas: kon­cer­tuos an­samb­liai iš Nar­vos "Maa­va­chi" (va­do­vė Eka­te­ri­na Kuz­net­co­va, vo­dų bend­ruo­me­nės va­do­vė Es­ti­jo­je) ir mu­zi­ki­nis ko­lek­ty­vas "Sup­riad­ki".

Ren­gi­ny­je bus ga­li­ma pa­ra­gau­ti na­cio­na­li­nių vo­dų pa­tie­ka­lų, juos pri­sta­tys Dai­ra Jat­nie­ce, et­nog­ra­fi­nės so­dy­bos "Vai­de­lo­tes" Baus­kė­je šei­mi­nin­kė. Praė­ju­siais me­tais D. Skrups­ke­ly­tė iš­ban­dė vo­dų vir­tu­vę – tą­kart dau­gu­ma pa­tie­ka­lų bu­vo pa­ga­min­ti iš ro­pių.

Na­cio­na­li­nis vo­dų au­ga­las – siau­ra­la­pis gau­ro­me­dis, tad ren­gi­ny­je bus vai­ši­na­ma "Ivan čaj" – šio au­ga­lo ar­ba­ta.

"Vo­dai bu­vo at­va­ry­ti XV am­žiu­je, Asi­mi­lia­ci­ja, nors ir ga­na lė­tai, bet įvy­ko. Pa­gal ty­ri­nė­ji­mus, vo­dai – švie­siap­lau­kiai, švie­sių akių, švie­sios odos, aukš­ti. Krep­ši­nin­kė Vi­ta­li­ja Tuo­mai­tė ati­tik­tų šį ti­pą, – sa­ko D. Skrups­ke­ly­tė. – Da­bar stip­riau­sias vo­dų ju­dė­ji­mas yra Es­ti­jo­je, Nar­vo­je. Jau­ni­mas ban­do at­kur­ti pa­tie­ka­lus, rū­bus, tu­ri vė­lia­vą. Vo­dų kal­bos kur­sai vyks­ta Tar­tu uni­ver­si­te­te ir Suo­mi­jos uni­ver­si­te­tuo­se, kal­ba po tru­pu­tį at­gai­vi­na­ma. Yra iš­leis­tas ir rai­dy­nas."

Vo­dų raš­tas pra­dė­tas kur­ti tik XXI am­žiu­je. Jo pra­di­nin­kas bu­vo Meh­me­tas Mus­li­no­vas, jis 2003 me­tais iš­lei­do vo­dų pa­sa­kų rin­ki­nį.

Vo­dų kal­ba – la­bai sun­ki ir įdo­mi. Ji yra gi­mi­nin­ga es­tų, suo­mių ir ižo­rų kal­boms. Vo­dų kal­bos pa­vyz­dys: "Čen­či, čen­či čii­re­pa, če­rik­koz čel­loa lūv­va" ("Au­kis, au­kis ba­tus grei­čiau, baž­ny­čio­je jau var­pais skam­bi­na").

Vo­dų vė­lia­vos sim­bo­li­ka bu­vo pa­tvir­tin­ta 2002 me­tais. Bal­ta spal­va vė­lia­vo­je sim­bo­li­zuo­ja vo­dų že­mes, mė­ly­ni tri­kam­piai – Čiu­do eže­rą ir Suo­mių įlan­ką, tarp ku­rių ir yra vo­dų že­mės. Rau­do­nas kry­žius – siau­ra­la­pio gau­ro­me­čio žie­das, sim­bo­li­zuo­ja pro­tė­vius, did­vy­riš­kai gy­nu­sius sa­vo že­mes.

Ka­ro be­lais­viai

Pa­sak Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­lo vy­res­nio­jo dar­buo­to­jo, Žiem­ga­los ty­rė­jo dr. E. Va­si­liaus­ko, ši kon­fe­ren­ci­ja – pir­ma­sis ren­gi­nys Lie­tu­vo­je, ku­ria­me bus ak­tua­li­zuo­ta Šiau­rės Lie­tu­vo­je, apie Žei­me­lį, bu­vu­si bend­ruo­me­nė.

Sa­vo pra­ne­ši­mo pa­va­di­ni­mą "Vo­dai Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je?" E. Va­si­liaus­kas bai­gė klaus­tu­ku – tiks­laus at­sa­ky­mo nė­ra, tai – atei­ties ty­ri­mų ob­jek­tas.

"Šis ty­ri­mas – pir­mo­ji kregž­dė Lie­tu­vo­je", – sa­ko moks­li­nin­kas.

Vo­dų (fi­nų tau­tos, gi­mi­nin­gos es­tams) gy­ve­na­mo­ji vie­ta bu­vo Ing­ri­ja (Ru­si­jos Nov­go­ro­do že­mė, XVII a. – Šve­di­jos pro­vin­ci­ja), į piet­va­ka­rius nuo Sankt Pe­ter­bur­go, į ry­tus nuo Nar­vos. Da­bar vo­dai be­veik iš­ny­kę – kaip ir ka­re­lai.

Vo­dai, kaip or­di­no ka­ro be­lais­viai, 1445 me­tais bu­vo at­va­ry­ti iš Ing­ri­jos į Žiem­ga­lą sta­ty­ti Baus­kės pi­lį. Ma­no­ma, kad apie 560 ki­lo­met­rų įvei­kė apie 3 000 žmo­nių.

Baus­kės pi­lis bu­vo sta­to­ma sie­kiant ap­sau­go­ti pie­ti­nę Li­vo­ni­jos sie­ną nuo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pul­di­nė­ji­mų.

Pi­lis pra­dė­ta sta­ty­ti 1443 me­tais, baig­ta 1451 me­tais. Be­lais­viai at­va­ry­ti pi­lies sta­ty­mo lai­ku. Tvir­to­vės Ing­ri­jo­je ir Baus­kė­je – pa­na­šios.

Į Žiem­ga­lą at­va­ry­ti ka­ro be­lais­viai bu­vo va­di­na­mi "krie­vi­niais". Lat­vių kal­ba tai – ru­se­liai.

Ma­no­ma, kad vo­dai bu­vo ap­gy­ven­din­ti te­ri­to­ri­jo­je nuo Baus­kės į pie­tus. E. Va­si­liaus­kas ci­tuo­ja 1416 me­tų or­di­no do­ku­men­tus, kad te­ri­to­ri­ja, sie­ja­ma su vo­dų gy­ve­ni­mu, "tuš­čia, neap­gy­ven­din­ta pi­lies apy­gar­da, va­di­na­ma Nuo­gai­liais". Ki­ta neap­gy­ven­din­ta pi­lies apy­gar­da, va­di­na­ma Se­sa­va, esan­ti Žiem­ga­lo­je.

"Or­di­no do­ku­men­tai ro­do, kad tos te­ri­to­ri­jos bu­vo ne­gy­ve­na­mos, to­dėl ka­ro be­lais­viai čia ir bu­vo įkur­din­ti", – sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

XIX am­žiu­je nu­pieš­tus vo­dų kos­tiu­mus ga­li­ma pa­ma­ty­ti Ru­si­jos im­pe­ri­jos tau­tų at­la­se. Tai – vie­nin­te­lė iš­li­ku­si iko­nog­ra­fi­ja, pa­gal ją yra at­kur­tas vo­dų šei­mos kos­tiu­mas.

Atei­ties ty­ri­mas

XIX am­žiu­je ki­lo ug­ro­fi­nis­ti­kos ty­ri­nė­ji­mų są­jū­dis, bu­vo už­ra­šy­tas žo­dy­nas.

Ug­ro­fi­nis­ti­kos ty­ri­mų mo­men­tų ap­tin­ka­ma ir Žiem­ga­los et­ni­nę kul­tū­rą ty­ri­nė­ju­sio mo­ky­to­jo, kraš­to­ty­ri­nin­ko Juo­zo Šlia­vo (1930–1979) dar­buo­se. Pa­sak E. Va­si­liaus­ko, J. Šlia­vas re­mia­si Ka­zi­mie­ro Bū­gos teo­ri­ja, kad ši te­ri­to­ri­ja iki žiem­ga­lių mig­ra­ci­jos iki tol bu­vo gy­ve­na­ma ug­ro­fi­nų.

"J. Šlia­vas ma­nė, kad iki VII am­žiaus čia gy­ve­no fi­nai, ran­da ir pa­var­džių, vie­to­var­džių", – sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

Da­bar­ti­nė Lietuvos–Latvijos sie­na, jei ly­gin­si­me su XV am­žiu­mi, yra pa­ki­tu­si. 1921 me­tais, kai vy­ko ne­žy­mūs sie­nų pa­kei­ti­mai, dėl Pa­lan­gos ne­men­ka te­ri­to­ri­ja tarp Žei­me­lio ir (Bru­na­vos Lat­vi­jo­je) bu­vo ati­duo­tos Lat­vi­jai.

"Bu­vu­sio Žei­me­lio vals­čiaus te­ri­to­ri­jo­je yra ir fi­nų kil­mės pa­var­džių, ir to­po­ni­mų. Pa­var­džių fik­suo­ja­ma XIX am­žiaus pir­mo­sios pu­sės gy­ven­to­jų re­vi­zi­jo­se. Te­ma yra ne­tir­ta, reik­tų pa­nag­ri­nė­ti pa­var­des, dva­rų re­vi­zi­jas", – apie atei­ties ty­ri­mus sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

Vo­dų krau­jas

So­cia­li­nis ant­ro­po­lo­gas, Žiem­ga­los krie­vi­nių kul­tū­ros fe­no­me­no ty­ri­nė­to­jas, kas­me­ti­nio fo­ru­mo or­ga­ni­za­to­rius D. Šče­go­le­vas sa­ko, kad iki 1850 me­tų Baus­kės apy­lin­kė­se krie­vi­niais sa­ve iden­ti­fi­ka­vo apie 100 šei­mų. O pa­skui – kaip kas šei­mo­je pri­si­mi­nė.

Pap­ras­tai gy­ve­no pa­si­tu­ri­mai, la­bai di­džia­vo­si sa­vo vo­dų krau­ju.

At­sa­ky­ti į klau­si­mą apie vo­dų pa­li­kuo­nis, sa­ko D. Šče­go­le­vas, ne­leng­va. Jų iš­vaiz­da – ug­ro­fi­nų ti­po. Nuo lat­vių iš­ski­ria kai ku­rie kul­tū­ros ele­men­tai, pa­puo­ša­lai.

"Bet iki šiol jo­kių kul­tū­ros, folk­lo­ro ty­ri­mų nie­kas neat­li­ko, to­dėl, kai pra­dė­jo­me gi­lin­tis, daug prie­lai­dų pa­si­ro­dė esą mi­tai. Kol kas tai – ter­ra in­cog­ni­ta, ty­ri­mai tik pra­si­de­da."

Iš vo­dų, sa­ko D. Šče­go­le­vas, yra ki­lę daug kū­ry­bin­gų žmo­nių. Poe­tas Ja­nis Rai­nis, dai­li­nin­kė Džem­ma Skul­me, dai­li­nin­kai Vil­le­ru­ši, pa­sku­ti­nis tar­pu­ka­rio ne­prik­lau­so­mos Lat­vi­jos pre­zi­den­tas Kar­lis Ul­ma­nis ir ki­ti.

"Vo­dai lai­kė­si kar­tu ir iki XIX am­žiaus vi­du­rio dar bu­vo iš­lai­kę kal­bą ir kos­tiu­mus. O pa­skui la­bai greit asi­mi­lia­vo­si. Jei ne du pa­sau­li­niai ka­rai, vo­dai bū­tų la­biau ma­to­mi. Da­bar dau­gu­ma ne­ži­no, kas jų pro­tė­viai. Ga­li­ma nu­spė­ti tik pa­gal pa­var­des", – sa­ko D. Šče­go­le­vas.

Pa­gal ty­ri­nė­ji­mus, vo­dai – švie­siap­lau­kiai, švie­sių akių, švie­sios odos, aukš­ti. Krep­ši­nin­kė Vi­ta­li­ja Tuo­mai­tė ati­tik­tų šį ti­pą.