Vodų tautos palikuonių ieškos Žeimelyje

Iliust­ra­ci­ja iš Ru­si­jos im­pe­ri­jos tau­tų at­la­so
Vo­dų tau­ti­niai rū­bai. Pieš­ta 1846 me­tais.
Rug­sė­jo 14–15 die­no­mis Žei­me­ly­je (Pak­ruo­jo r.) ir Baus­kė­je (Lat­vi­ja) vyks Žiem­ga­los vo­dų der­liaus sam­bū­ris. Vo­dai – be­veik iš­ny­ku­si fi­nų tau­ta, gi­mi­nin­ga es­tams, kaip be­lais­viai 1445 me­tais at­va­ry­ti iš Ing­ri­jos į Baus­kės apy­lin­kes Žiem­ga­lo­je. Ar Žei­me­ly­je dar gy­ve­na vo­dų pa­li­kuo­nys?
Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.
Pak­ruo­jo kraš­to Žiem­ga­los mu­zie­jaus va­do­vė Dai­va Skrups­ke­ly­tė sa­ko, kad ren­gi­nio idė­ja – pa­ban­dy­ti su­pa­žin­din­ti su vo­dais, jų atė­ji­mo is­to­ri­ja ir ieš­ko­ti vo­dų šak­nų.

Ieš­kos vo­dų šak­nų

Šeš­ta­die­nį vo­dų sam­bū­ris vyks Žei­me­ly­je, ja­me da­ly­vaus sve­čiai iš Baus­kės (Lat­vi­ja) ir Nar­vos (Es­ti­ja). Sek­ma­die­nį sam­bū­ris per­si­kels į Baus­kės pi­lies mu­zie­jų.

Pak­ruo­jo kraš­to Žiem­ga­los mu­zie­jaus va­do­vė Dai­va Skrups­ke­ly­tė sa­ko, kad ren­gi­nio Žei­me­ly­je idė­ja ki­lo per­nai, kai da­ly­va­vo Baus­kė­je Dmit­ri­jaus Šče­go­le­vo or­ga­ni­zuo­ta­me ren­gi­ny­je apie vo­dus.

"Baus­kės pi­ly­je klau­siau­si pra­ne­ši­mų – įstri­go lat­vių ant­ro­po­lo­gų pa­mąs­ty­mai. Baus­kės pi­lis bu­vo sta­to­ma ne­to­li Žei­me­lio, ap­link Baus­kę vo­dai iš­si­skai­dė. Bu­vo pa­mi­nė­tos pa­var­dės Kug­re­nai, Tuo­mai, Tuo­mi­niai, Mur­nie­kai – tos pa­var­dės yra ir Žei­me­ly­je, ap­link Žei­me­lį. Ki­lo min­tis or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nį ir pa­ban­dy­ti su­pa­žin­din­ti su vo­dais, jų atė­ji­mo is­to­ri­ja ir ieš­ko­ti vo­dų šak­nų", – pasakoja D. Skrups­ke­ly­tė.

Žiem­ga­los mu­zie­ju­je Žei­me­ly­je vyk­sian­čio­je kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bės ke­tu­ri pra­ne­šė­jai.

Pra­ne­ši­mą "Vo­dai Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je?" skai­tys dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas, at­kur­tą vo­dų na­cio­na­li­nį kos­tiu­mą pri­sta­tys Ai­ja Jan­son.

Lat­vės dr. Ri­ta Gra­ve­re te­ma – "1931 m. Baus­kės lat­vių ant­ro­po­lo­gi­niai ty­ri­nė­ji­mai ir krie­vi­nių ant­ro­po­lo­gi­ja", D. Šče­go­le­vas kal­bės apie Žiem­ga­los krie­vi­nius – lat­viš­ką­jį kul­tū­ros fe­no­me­ną.

Po kon­fe­ren­ci­jos bus pri­sta­ty­ta mi­ni­ pa­ro­da apie Žiem­ga­los vo­dus, jo­je bus eks­po­nuo­ja­mos ir Tuo­mi­nių, Kug­re­nų nuo­trau­kos. Šios pa­var­dės, sa­ko D. Skrups­ke­ly­tė, yra bū­tent iš Žei­me­lio, Sa­lo­čių, Baus­kės tri­kam­pio.

Mu­zie­jaus kie­me­ly­je vyks vo­dų folk­lo­ro kon­cer­tas: kon­cer­tuos an­samb­liai iš Nar­vos "Maa­va­chi" (va­do­vė Eka­te­ri­na Kuz­net­co­va, vo­dų bend­ruo­me­nės va­do­vė Es­ti­jo­je) ir mu­zi­ki­nis ko­lek­ty­vas "Sup­riad­ki".

Ren­gi­ny­je bus ga­li­ma pa­ra­gau­ti na­cio­na­li­nių vo­dų pa­tie­ka­lų, juos pri­sta­tys Dai­ra Jat­nie­ce, et­nog­ra­fi­nės so­dy­bos "Vai­de­lo­tes" Baus­kė­je šei­mi­nin­kė. Praė­ju­siais me­tais D. Skrups­ke­ly­tė iš­ban­dė vo­dų vir­tu­vę – tą­kart dau­gu­ma pa­tie­ka­lų bu­vo pa­ga­min­ti iš ro­pių.

Na­cio­na­li­nis vo­dų au­ga­las – siau­ra­la­pis gau­ro­me­dis, tad ren­gi­ny­je bus vai­ši­na­ma "Ivan čaj" – šio au­ga­lo ar­ba­ta.

"Vo­dai bu­vo at­va­ry­ti XV am­žiu­je, Asi­mi­lia­ci­ja, nors ir ga­na lė­tai, bet įvy­ko. Pa­gal ty­ri­nė­ji­mus, vo­dai – švie­siap­lau­kiai, švie­sių akių, švie­sios odos, aukš­ti. Krep­ši­nin­kė Vi­ta­li­ja Tuo­mai­tė ati­tik­tų šį ti­pą, – sa­ko D. Skrups­ke­ly­tė. – Da­bar stip­riau­sias vo­dų ju­dė­ji­mas yra Es­ti­jo­je, Nar­vo­je. Jau­ni­mas ban­do at­kur­ti pa­tie­ka­lus, rū­bus, tu­ri vė­lia­vą. Vo­dų kal­bos kur­sai vyks­ta Tar­tu uni­ver­si­te­te ir Suo­mi­jos uni­ver­si­te­tuo­se, kal­ba po tru­pu­tį at­gai­vi­na­ma. Yra iš­leis­tas ir rai­dy­nas."

Vo­dų raš­tas pra­dė­tas kur­ti tik XXI am­žiu­je. Jo pra­di­nin­kas bu­vo Meh­me­tas Mus­li­no­vas, jis 2003 me­tais iš­lei­do vo­dų pa­sa­kų rin­ki­nį.

Vo­dų kal­ba – la­bai sun­ki ir įdo­mi. Ji yra gi­mi­nin­ga es­tų, suo­mių ir ižo­rų kal­boms. Vo­dų kal­bos pa­vyz­dys: "Čen­či, čen­či čii­re­pa, če­rik­koz čel­loa lūv­va" ("Au­kis, au­kis ba­tus grei­čiau, baž­ny­čio­je jau var­pais skam­bi­na").

Vo­dų vė­lia­vos sim­bo­li­ka bu­vo pa­tvir­tin­ta 2002 me­tais. Bal­ta spal­va vė­lia­vo­je sim­bo­li­zuo­ja vo­dų že­mes, mė­ly­ni tri­kam­piai – Čiu­do eže­rą ir Suo­mių įlan­ką, tarp ku­rių ir yra vo­dų že­mės. Rau­do­nas kry­žius – siau­ra­la­pio gau­ro­me­čio žie­das, sim­bo­li­zuo­ja pro­tė­vius, did­vy­riš­kai gy­nu­sius sa­vo že­mes.

Ka­ro be­lais­viai

Pa­sak Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­lo vy­res­nio­jo dar­buo­to­jo, Žiem­ga­los ty­rė­jo dr. E. Va­si­liaus­ko, ši kon­fe­ren­ci­ja – pir­ma­sis ren­gi­nys Lie­tu­vo­je, ku­ria­me bus ak­tua­li­zuo­ta Šiau­rės Lie­tu­vo­je, apie Žei­me­lį, bu­vu­si bend­ruo­me­nė.

Sa­vo pra­ne­ši­mo pa­va­di­ni­mą "Vo­dai Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je?" E. Va­si­liaus­kas bai­gė klaus­tu­ku – tiks­laus at­sa­ky­mo nė­ra, tai – atei­ties ty­ri­mų ob­jek­tas.

"Šis ty­ri­mas – pir­mo­ji kregž­dė Lie­tu­vo­je", – sa­ko moks­li­nin­kas.

Vo­dų (fi­nų tau­tos, gi­mi­nin­gos es­tams) gy­ve­na­mo­ji vie­ta bu­vo Ing­ri­ja (Ru­si­jos Nov­go­ro­do že­mė, XVII a. – Šve­di­jos pro­vin­ci­ja), į piet­va­ka­rius nuo Sankt Pe­ter­bur­go, į ry­tus nuo Nar­vos. Da­bar vo­dai be­veik iš­ny­kę – kaip ir ka­re­lai.

Vo­dai, kaip or­di­no ka­ro be­lais­viai, 1445 me­tais bu­vo at­va­ry­ti iš Ing­ri­jos į Žiem­ga­lą sta­ty­ti Baus­kės pi­lį. Ma­no­ma, kad apie 560 ki­lo­met­rų įvei­kė apie 3 000 žmo­nių.

Baus­kės pi­lis bu­vo sta­to­ma sie­kiant ap­sau­go­ti pie­ti­nę Li­vo­ni­jos sie­ną nuo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pul­di­nė­ji­mų.

Pi­lis pra­dė­ta sta­ty­ti 1443 me­tais, baig­ta 1451 me­tais. Be­lais­viai at­va­ry­ti pi­lies sta­ty­mo lai­ku. Tvir­to­vės Ing­ri­jo­je ir Baus­kė­je – pa­na­šios.

Į Žiem­ga­lą at­va­ry­ti ka­ro be­lais­viai bu­vo va­di­na­mi "krie­vi­niais". Lat­vių kal­ba tai – ru­se­liai.

Ma­no­ma, kad vo­dai bu­vo ap­gy­ven­din­ti te­ri­to­ri­jo­je nuo Baus­kės į pie­tus. E. Va­si­liaus­kas ci­tuo­ja 1416 me­tų or­di­no do­ku­men­tus, kad te­ri­to­ri­ja, sie­ja­ma su vo­dų gy­ve­ni­mu, "tuš­čia, neap­gy­ven­din­ta pi­lies apy­gar­da, va­di­na­ma Nuo­gai­liais". Ki­ta neap­gy­ven­din­ta pi­lies apy­gar­da, va­di­na­ma Se­sa­va, esan­ti Žiem­ga­lo­je.

"Or­di­no do­ku­men­tai ro­do, kad tos te­ri­to­ri­jos bu­vo ne­gy­ve­na­mos, to­dėl ka­ro be­lais­viai čia ir bu­vo įkur­din­ti", – sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

XIX am­žiu­je nu­pieš­tus vo­dų kos­tiu­mus ga­li­ma pa­ma­ty­ti Ru­si­jos im­pe­ri­jos tau­tų at­la­se. Tai – vie­nin­te­lė iš­li­ku­si iko­nog­ra­fi­ja, pa­gal ją yra at­kur­tas vo­dų šei­mos kos­tiu­mas.

Atei­ties ty­ri­mas

XIX am­žiu­je ki­lo ug­ro­fi­nis­ti­kos ty­ri­nė­ji­mų są­jū­dis, bu­vo už­ra­šy­tas žo­dy­nas.

Ug­ro­fi­nis­ti­kos ty­ri­mų mo­men­tų ap­tin­ka­ma ir Žiem­ga­los et­ni­nę kul­tū­rą ty­ri­nė­ju­sio mo­ky­to­jo, kraš­to­ty­ri­nin­ko Juo­zo Šlia­vo (1930–1979) dar­buo­se. Pa­sak E. Va­si­liaus­ko, J. Šlia­vas re­mia­si Ka­zi­mie­ro Bū­gos teo­ri­ja, kad ši te­ri­to­ri­ja iki žiem­ga­lių mig­ra­ci­jos iki tol bu­vo gy­ve­na­ma ug­ro­fi­nų.

"J. Šlia­vas ma­nė, kad iki VII am­žiaus čia gy­ve­no fi­nai, ran­da ir pa­var­džių, vie­to­var­džių", – sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

Da­bar­ti­nė Lietuvos–Latvijos sie­na, jei ly­gin­si­me su XV am­žiu­mi, yra pa­ki­tu­si. 1921 me­tais, kai vy­ko ne­žy­mūs sie­nų pa­kei­ti­mai, dėl Pa­lan­gos ne­men­ka te­ri­to­ri­ja tarp Žei­me­lio ir (Bru­na­vos Lat­vi­jo­je) bu­vo ati­duo­tos Lat­vi­jai.

"Bu­vu­sio Žei­me­lio vals­čiaus te­ri­to­ri­jo­je yra ir fi­nų kil­mės pa­var­džių, ir to­po­ni­mų. Pa­var­džių fik­suo­ja­ma XIX am­žiaus pir­mo­sios pu­sės gy­ven­to­jų re­vi­zi­jo­se. Te­ma yra ne­tir­ta, reik­tų pa­nag­ri­nė­ti pa­var­des, dva­rų re­vi­zi­jas", – apie atei­ties ty­ri­mus sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

Vo­dų krau­jas

So­cia­li­nis ant­ro­po­lo­gas, Žiem­ga­los krie­vi­nių kul­tū­ros fe­no­me­no ty­ri­nė­to­jas, kas­me­ti­nio fo­ru­mo or­ga­ni­za­to­rius D. Šče­go­le­vas sa­ko, kad iki 1850 me­tų Baus­kės apy­lin­kė­se krie­vi­niais sa­ve iden­ti­fi­ka­vo apie 100 šei­mų. O pa­skui – kaip kas šei­mo­je pri­si­mi­nė.

Pap­ras­tai gy­ve­no pa­si­tu­ri­mai, la­bai di­džia­vo­si sa­vo vo­dų krau­ju.

At­sa­ky­ti į klau­si­mą apie vo­dų pa­li­kuo­nis, sa­ko D. Šče­go­le­vas, ne­leng­va. Jų iš­vaiz­da – ug­ro­fi­nų ti­po. Nuo lat­vių iš­ski­ria kai ku­rie kul­tū­ros ele­men­tai, pa­puo­ša­lai.

"Bet iki šiol jo­kių kul­tū­ros, folk­lo­ro ty­ri­mų nie­kas neat­li­ko, to­dėl, kai pra­dė­jo­me gi­lin­tis, daug prie­lai­dų pa­si­ro­dė esą mi­tai. Kol kas tai – ter­ra in­cog­ni­ta, ty­ri­mai tik pra­si­de­da."

Iš vo­dų, sa­ko D. Šče­go­le­vas, yra ki­lę daug kū­ry­bin­gų žmo­nių. Poe­tas Ja­nis Rai­nis, dai­li­nin­kė Džem­ma Skul­me, dai­li­nin­kai Vil­le­ru­ši, pa­sku­ti­nis tar­pu­ka­rio ne­prik­lau­so­mos Lat­vi­jos pre­zi­den­tas Kar­lis Ul­ma­nis ir ki­ti.

"Vo­dai lai­kė­si kar­tu ir iki XIX am­žiaus vi­du­rio dar bu­vo iš­lai­kę kal­bą ir kos­tiu­mus. O pa­skui la­bai greit asi­mi­lia­vo­si. Jei ne du pa­sau­li­niai ka­rai, vo­dai bū­tų la­biau ma­to­mi. Da­bar dau­gu­ma ne­ži­no, kas jų pro­tė­viai. Ga­li­ma nu­spė­ti tik pa­gal pa­var­des", – sa­ko D. Šče­go­le­vas.

Pa­gal ty­ri­nė­ji­mus, vo­dai – švie­siap­lau­kiai, švie­sių akių, švie­sios odos, aukš­ti. Krep­ši­nin­kė Vi­ta­li­ja Tuo­mai­tė ati­tik­tų šį ti­pą.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­lo vy­res­ny­sis dar­buo­to­jas, Žiem­ga­los ty­rė­jas dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas sa­ko, kad kon­fe­ren­ci­ja – pir­ma­sis ren­gi­nys Lie­tu­vo­je, ku­ria­me bus ak­tua­li­zuo­ta Šiau­rės Lie­tu­vo­je, apie Žei­me­lį, bu­vu­si bend­ruo­me­nė.
Ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos BM stu­dio „Zem­ga­le“ nuo­tr.
Vo­dų vir­tu­vės pa­tie­ka­lus ga­mi­na lat­vė Dai­ra Jat­nie­ce iš et­nog­ra­fi­nės so­dy­bos „Vai­de­lo­tes“ Lat­vi­jo­je.

Komentarai

Dainius Tuominis     Ket, 2019-09-12 / 14:59
Albertas Tuominis gimė Pasvalio rajone, Šaipiu dvare ir ten pragyveno iki 4 metu. Po to išvyko gyventi su tėvais į Pakruojo rajona Mikalajūnu kaimą. Susituokes atsikraustė gyventi į Vaškus Pasvalio rajone. Kur ir baigė savo kelionę šioje žemėje sulaukęs 100 metų. Brolis Mykolas gyveno Bauskėje, bet menkai ką žinau apie jį. Kugrens jų pusbrolis ir gyvenimo Žeimelije. Mūrnieks irgi nuo Žeimelio kilimo.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.