Visuomenė saugesnė, kai policija stipri

Vi­suo­me­nė sau­ges­nė, kai po­li­ci­ja stip­ri

Spar­čiai au­gan­tis vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­vos po­li­ci­ja liu­di­ja, jog žmo­nės jau­čia­si sau­ges­ni. Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas SA­RA­PAS tvir­ti­na, kad lai­kai, ka­da dirb­ti po­li­ci­jo­je bu­vo prii­ma­mi „nie­kur dau­giau ne­tin­ka­mi jau­nuo­liai“ jau praei­ty­je. Šian­die­ni­nė po­li­ci­ja, anot ko­mi­sa­ro, tai – mo­ty­vuo­ti pa­rei­gū­nai, mo­der­nūs tar­ny­bi­niai au­to­mo­bi­liai, pa­to­gios uni­for­mos ir orūs at­ly­gi­ni­mai.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Ne baus­ti, įspė­ti?

– Ko­kie Šiau­lių ap­skri­čiai bu­vo 2018 me­tai?

– Jie bu­vo dar­bin­gi. Apsk­ri­ty­je ne­tu­rė­jo­me re­zo­nan­si­nių įvy­kių, iš­ski­riant tik me­tų pra­džio­je įvy­ku­sį in­ci­den­tą Jo­niš­kio mies­te, kai Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nams te­ko pa­nau­do­ti gink­lą su­lai­kant įta­ria­mą­jį. Ir va­sa­ros įvy­kis Šiau­liuo­se, Jo­niš­kio tę­si­nys, kai, ban­dant pa­spruk­ti vie­nam iš įta­ria­mų­jų, bu­vo ap­ga­din­tos po­li­ci­jos, gy­ven­to­jų ma­ši­nos. Vi­si pa­mi­nė­ti veiks­mai bu­vo nu­kreip­ti prieš or­ga­ni­zuo­tos gru­puo­tės na­rius.

2018-ie­ji Šiau­lių pa­rei­gū­nams sėk­min­gi ir iš sta­tis­ti­nės pu­sės: nu­si­kals­ta­mu­mą pa­vy­ko pa­ža­bo­ti, nu­si­kal­ti­mų išaiš­ki­na­mu­mas šok­te­lė­jo iki 68 pro­cen­tų. Po­li­ci­jos ko­man­da su­si­kon­cent­ra­vu­si dar­bui, ne­gai­li sa­vo dar­bo lai­ko ir lai­ko po dar­bo, kad tik Šiau­lių žmo­nės jaus­tų­si sau­giai. Ir sa­kau tai be di­de­lių lo­zun­gų: vis­kas nu­kreip­ta į tai, kad nu­si­kal­ti­mai bū­tų iš­tir­ti ir kad as­me­nys bū­tų su­lai­ky­ti, nes kai ku­rie iš jų, pa­tir­tis ro­do, nu­si­kal­ti­mus da­ro iki tol, kol bū­na lais­vė­je.

Daug lai­ko ski­ria­ma ir pre­ven­ci­jai. Gy­ven­to­jai tik­riau­siai ma­to, kad vie­šo­se vie­to­se po­li­ci­jos da­bar yra kur kas dau­giau. Ir tu­riu pa­sa­ky­ti, kad nuo šiol pa­rei­gū­nai dar dau­giau vaikš­čios pės­čio­mis, tad ne­rei­kė­tų nu­steb­ti, kad gal­būt už­kal­bins, pa­si­tei­raus, kaip se­ka­si. Tai nor­ma­lu: po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tu­ri bend­rau­ti, tu­ri bū­ti pa­sie­kia­mi kiek­vie­nam žmo­gui. Taip yra vi­so­je Eu­ro­po­je.

– Pie­šia­te de­mok­ra­tiš­kos, to­le­ran­tiš­kos po­li­ci­jos vaiz­dą. Gy­ven­to­jai gal­būt ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kad po­li­ci­ja – tai skriau­dė­ja. Mi­tas ar ne, kad po­li­ci­nin­kams pa­tei­kia­mi pla­nai, kiek jie tu­ri su­ra­šy­ti pro­to­ko­lų, su­rink­ti bau­dų?

– To­kių pla­nų nė­ra. Po­li­ci­ja ne pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja. Bū­tent dėl praei­ties po­li­ci­jos įvaiz­džio pri­va­lo­me keis­ti dar­bo sti­lių. Žmo­nės ima ti­kė­ti, jog šian­die­ni­nis pa­rei­gū­nas nė­ra bau­bas, ku­ris tik bau­džia ir ka­bi­nė­ja­si. Jis ne­tu­ri tei­sės gal­vo­ti, kaip su­stab­džius žmo­gų jį nu­baus­ti, o pri­va­lo įver­tin­ti – jei ir bu­vo pa­žei­di­mas, tai ar jis ver­tas nu­baus­ti su­ra­šant pro­to­ko­lą, ar tik įspė­jant. Ma­nau, ne vi­sa­da bū­ti­na va­do­vau­tis tei­sės ak­tais, kar­tais už­ten­ka ver­tin­ti iš žmo­giš­ku­mo po­zi­ci­jos.

Ki­ta ver­tus, kai kal­ba­ma apie pik­ty­bi­nius šiurkščius pa­žei­di­mus – tai dir­žų ne­se­gė­ji­mas, grei­čio vir­ši­ji­mas gy­ven­vie­tė­se, iš­ma­nių­jų tech­no­lo­gi­jų nau­do­ji­mas, va­ži­nė­ji­mas iš­gė­rus ar su ne­tvar­kin­ga trans­por­to prie­mo­ne – tai jau yra sau­gu­mo rei­ka­lai ir to­kiems pa­žei­di­mams to­le­ran­ci­jos ne­bus.

Ži­no­ma, nu­baus­ta­sis vi­sa­da bus ne­pa­ten­kin­tas ir sa­kys, jog „po­li­ci­ja tik ir žiū­ri, kaip pa­si­ka­bi­nė­ti“. Ne­gi sku­bės kal­tę pri­siim­ti sau? Ta­čiau ga­liu pa­ža­dė­ti, kad prie tų, ku­rie lai­ky­sis tei­sės nor­mų, pa­rei­gū­nai tik­rai ne­si­ka­bi­nės. Ki­taip – esu at­vi­ras gy­ven­to­jų skun­dams.

– Ar ga­lė­tu­mė­te ga­ran­tuo­ti už kiek­vie­ną pa­rei­gū­ną?

– Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jo­je šiuo me­tu dir­ba dau­giau nei 800 po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų. Ne­ga­liu 100 pro­cen­tų už kiek­vie­ną ga­ran­tuo­ti. Ta­čiau ga­liu už­tik­rin­ti, kad su tais, ku­rie ne­tin­ka­mai at­lik­tų pa­rei­gą, komp­ro­mi­so ne­bū­tų.

Per­nai bu­vo at­ve­jų, kai pa­rei­gū­nai nu­baus­ti ir ne­tgi at­leis­ti iš tar­ny­bos už ky­ši­nin­ka­vi­mą – žmo­nės pra­ne­šė. Vie­no iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu ky­ši­nin­ka­vi­mo fak­tas pa­si­tvir­ti­no. Ki­ti ty­ri­mai to­kių fak­tų ne­nus­ta­tė, ta­čiau mes su tais pa­rei­gū­nais vis tiek at­si­svei­ki­no­me. Ne­to­le­ruo­siu ko­rup­ci­jos.

Dar bu­vo ke­li gy­ven­to­jų skun­dai dėl po­li­ci­nin­kų ne­vei­ki­mo. Ome­ny­je tu­riu tai, kai tu­rė­jo rea­guo­ti į ga­li­mai vyk­do­mą pa­žei­di­mą, bet ne­su­rea­ga­vo. Tai bu­vo pa­vo­jin­gas vai­ra­vi­mas ker­tant iš­ti­si­nę li­ni­ją tie­siai – pa­rei­gū­nas ne­su­rea­ga­vo, o žmo­nės už­fik­sa­vo ir pra­ne­šė. Fak­tą pa­tvir­ti­no ir tar­ny­bi­nia­me au­to­mo­bi­ly­je įreng­tos tech­ni­nės prie­mo­nės. Pa­rei­gū­nui pa­skir­ta tar­ny­bi­nė nuo­bau­da.

– Pra­neš­ti apie po­li­ci­nin­kų ne­vei­ki­mą – drą­sus poel­gis...

– Aš vi­sa­da už po­zi­ty­vią kri­ti­ką – ste­bė­ki­te, ver­tin­ki­te mū­sų pa­rei­gū­nus. Jei jie kaž­ko ne­pa­da­ro, o ma­no­te, kad tu­rė­jo pa­da­ry­ti – in­for­muo­ki­te, ga­li­te ir ano­ni­miš­kai. Jei žmo­gus no­ri tvar­kos gat­vė­je, jei jis pa­ts tos tvar­kos lai­ko­si, tai ir pa­rei­gū­nai pri­va­lo.

Po­li­ci­nin­kai taip pat pri­va­lo lai­ky­tis Ke­lių eis­mo tai­syk­lių. Ži­no­ma, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai bū­ti­na grei­tai rea­guo­ti, ir įsta­ty­mas mums lei­džia va­žiuo­ti su švie­sos ir gar­so švy­tu­rė­liais bei įvyk­dy­ti vie­ną ki­tą tei­sės pa­žei­di­mą, ži­no­ma, įsi­ti­ki­nus, kad tie pa­žei­di­mai ne­pa­da­rys dau­giau ža­los ne­gu nau­dos. Štai Vo­kie­ti­jos po­li­ci­ja, net ir la­bai sku­bė­da­ma, de­gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­na­lui per san­kry­žą ne­be­va­žiuo­ja.

Dau­gu­ma šiau­lie­čių gir­dė­jo apie ava­ri­ją Šiau­liuo­se, kai Že­mai­tės ir P. Cvir­kos gat­vių san­kry­žo­je  šiau­lie­čio vai­ruo­ja­mas vi­su­rei­gis „Vol­vo XC90“ rė­žė­si į sku­ban­čių pa­rei­gū­nų mik­roau­to­bu­są. Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai vy­ko pa­gal gy­ven­to­jo pra­ne­ši­mą dėl ga­li­mai gir­to vai­ruo­to­jo. Va­žia­vo su švy­tu­rė­liais, ties san­kry­ža pri­stab­dė, tik­rai ne­pra­lė­kė mil­ži­niš­ku grei­čiu. Ta­čiau vėl­gi – va­žiuo­da­mi per rau­do­ną jie tu­rė­jo įsi­ti­kin­ti, kad tik­rai nie­kam ne­truk­do. Šį ty­ri­mą at­li­ko Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Jie nu­sta­tė, kad dėl ava­ri­jos yra kal­tas tar­ny­bi­nį mik­roau­to­bu­są vai­ra­vęs pa­tru­lis. Jam su­ra­šy­tas pro­to­ko­las, pa­skir­ta tar­ny­bi­nė nuo­bau­da.

Šiek tiek to­le­ran­ci­jos

– Vis dėl­to pa­si­tai­ko gy­ven­to­jų skun­dų, jog po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­sku­ba at­vyk­ti, ne­rea­guo­ja į pra­ne­ši­mą.

– Ga­liu pa­ci­tuo­ti, dėl ko žmo­nės daž­niau­siai kvie­čia po­li­ci­ją ir skun­džia­si, jog ne­sku­ba­ma at­vyk­ti: štai au­to­mo­bi­lis „po ženk­lu“ sto­vi ar­ba pa­lik­tas ant ža­lios ve­jos.

Sa­ky­ki­te, ar tai yra šiurkščiau­sias pa­žei­di­mas, į ku­rį po­li­ci­ja tu­ri ne­dels­da­ma rea­guo­ti? Tiek Šiau­liai, tiek ki­ti Lie­tu­vos mies­tai tu­ri pro­ble­mą su par­ka­vi­mu. Ir ne po­li­ci­jos rei­ka­las ei­ti bar­tis su gy­ven­to­jais. Sto­vė­ji­mo aikš­te­lių kū­ri­mas – sa­vi­val­dos rei­ka­las. Ar po­li­ci­ja tu­rė­tų kiš­tis? Ma­nau, kad ne. To­kį pa­žei­di­mą ga­li fik­suo­ti ir Sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios tvar­kos sky­rius.

Su Šiau­lių me­ru esa­me dis­ku­ta­vę, ar tik­rai po­li­ci­ja mies­te tu­ri ka­bi­nė­tis prie kiek­vie­no vai­ruo­to­jo, jei­gu jo au­to­mo­bi­lis ne­truk­do eis­mui, neap­sun­ki­na praė­ji­mo pės­tie­siems, ne­sto­vi pės­čių­jų bul­va­re. Mes ga­li­me žmo­gų įspė­ti, bet ar kiek­vie­nu at­ve­ju jį rei­kė­tų baus­ti?

Ki­ta ver­tus, jei gy­ven­to­jai pra­neš, mes vis tiek rea­guo­si­me. Tik pra­šo­me šiek tiek to­le­ran­ci­jos.

– Prieš ke­lias die­nas „Šiau­lių kraš­tas“ su­lau­kė skam­bu­čio iš gy­ven­to­jo, ku­ris bu­vo aki­vaiz­džiai pa­lū­žęs, ver­kė, pa­sa­ko­jo su­si­py­kęs su ar­ti­mai­siais, ti­ki­no ne­be­no­rin­tis gy­ven­ti, bu­vo ne­blai­vus. Kaip de­rė­tų elg­tis to­kiu at­ve­ju?

– Tam žmo­gui bu­vo su­teik­ta pa­gal­ba. Jos tik­rai rei­kė­jo. Be­je, tą die­ną su­lau­kė­me ir kur­šė­niš­kio skam­bu­čio, ku­ris pa­ma­tė ant til­to sto­vin­tį ir nu­šok­ti ke­ti­nan­tį vy­rą. Abiem at­ve­jais rea­ga­vo­me ope­ra­ty­viai. Džiau­gia­mės, kad nea­be­jin­gų žmo­nių dė­ka pa­vy­ko iš­gel­bė­ti gy­vy­bes.

Vi­sais at­ve­jais skam­bin­ki­te 112, ir mes rea­guo­si­me. Vie­ni­šas kai­my­nas ke­lias die­nas du­rų ne­vars­to? Ir jau­ni žmo­nės mirš­ta... Jei ne­ma­tot, jei kaž­ką ne­ge­ro įta­ria­te, gal tas 112 iš­gel­bės žmo­gų, ku­ris gal­būt ne­ga­li iš­si­kvies­ti pa­gal­bos. Ar­ba teks kons­ta­tuo­ti fak­tą.

Štai skam­bu­tis apie įtar­ti­ną au­to­mo­bi­lį, ku­ria­me sė­dė­jo kom­pa­ni­ja. Nu­va­žia­vo­me, pa­tik­ri­no­me – vy­rai gir­ta­vo, tarp jų vie­nas po­li­ci­jos ieš­ko­mas. Pap­ras­tas at­ve­jis – žmo­gus ėjo, pa­ste­bė­jo.

Gal skam­bės nai­viai, bet ma­nau, ge­riau jau kvies­ti po­li­ci­ją, ne­gu ne­kvies­ti nie­ko, o pa­skui ste­bė­tis, ko­kie mes ne­pi­lie­tiš­ki.

Prob­le­ma – nė­ra blai­vyk­los

– Grįž­ki­me prie įsta­ty­mo lau­žy­to­jų. Kaip se­ka­si juos tram­dy­ti?

– Vie­nu me­tu Šiau­lių mies­te dir­ba nuo 10 iki 20 po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų eki­pa­žų. Dar dir­ba neu­ni­for­muo­ti. To­kio­mis pa­jė­go­mis spė­ja­me rea­guo­ti į vi­sus iš­kvie­ti­mus ir ap­va­žiuo­ti vie­tas, ku­rio­se ren­ka­si jau­ni­mas, mėgs­tan­tis pa­žei­di­nė­ti tvar­ką, tu­rė­ti kvai­ša­lų, spė­ja­me ap­lan­ky­ti as­me­nis, ku­rie pro­buo­ja­mi, šei­mas, ku­rio­se bu­vo už­fik­suo­tas smur­tas.

Be to, vyk­do­me mo­men­ti­nius rei­dus. Mies­tie­čiai pa­ste­bė­ję, kad die­nos me­tu da­bar tik­rai ma­žiau pa­tik­ri­ni­mų ir stab­dy­mų, ki­tas rei­ka­las nak­tį, kai no­ri­si pa­žiū­rė­ti, kas „ju­da“ ir ko­dėl „ju­da“.

Nu­si­kals­ta­mu­mas, su­pran­ta­ma, di­džiau­sias Šiau­liuo­se, nes čia yra dau­giau­siai gy­ven­to­jų. Tai nu­si­kal­ti­mai vie­šo­se vie­to­se. Ki­tas mies­tui ir ra­jo­nams bend­ras skau­du­lys – smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, gir­ti vai­ruo­to­jai ir tur­ti­niai nu­si­kal­ti­mai.

Neišs­kir­čiau nė vie­no ap­skri­ties ra­jo­no. Na, gal­būt Rad­vi­liš­kį, ku­ris geog­ra­fi­ne pa­dė­ti­mi „dė­kin­gas“ nu­si­kal­tė­liams: at­va­žia­vai, pa­da­rei, iš­va­žia­vai.

Kal­ba­mės su se­niū­nais – žmo­nės tik­rai jau­čia­si sau­ges­ni. Se­niū­ni­jo­se ne­bė­ra apy­lin­kės ins­pek­to­rių, bet žmo­nės tu­ri sa­vo te­ri­to­ri­ją ap­tar­nau­jan­čius pa­rei­gū­nus. Vis­kas su­si­ba­lan­sa­vo – gy­ven­to­jai pa­ma­tė, kad jie ne­li­ko be po­li­ci­jos.

– Prieš ke­le­rius me­tus ap­skri­ties po­li­ci­ja sto­ko­jo ne vie­nos de­šim­ties pa­rei­gū­nų. Kas pa­si­kei­tė?

– Prob­le­mų dėl kad­rų ne­be­tu­ri­me – pa­rei­gū­nų pa­kan­ka. Vie­ni išei­na į poil­sį, ki­ti atei­na bai­gę moks­lus.

Dar­bu po­li­ci­jo­je do­mi­si vis dau­giau jau­ni­mo. Ma­ny­čiau, kad vie­na prie­žas­čių – at­ly­gi­ni­mas. Ką tik tar­ny­bą pra­dė­jęs že­miau­sios gran­dies pa­tru­lis į ran­kas gau­na 700 eu­rų. Prieš po­rą me­tų jo at­ly­gi­ni­mas bu­vo 375 eu­rai.

Ne pa­sku­ti­nė­je vie­to­je ir po­li­ci­jos ge­ro­vė: nau­jos ma­ši­nos, pa­to­gios uni­for­mos, mo­der­ni gink­luo­tė, mo­ky­mai, pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mas, tech­no­lo­gi­jos. Po­li­ci­ja šian­dien to­li gra­žu ne to­kia, ko­kia bu­vo sunk­me­čiais. Šian­dien no­ri­me, kad pas mus žmo­nės atei­tų iš­ties pro­tin­gi.

– Vis dėl­to no­rė­tų­si iš­gir­si bent vie­ną pro­ble­mą, ku­rią rei­kė­tų spręs­ti.

– Šiau­liai ne­tu­ri blai­vyk­los. Ar­gi už­drau­si žmo­gui iš­ger­ti ir ei­ti na­mo, ar bū­ti­na, jei jis tru­pu­tį su­svy­ra­vo, jį su­lai­ky­ti ir vež­ti į ko­mi­sa­ria­tą vien dėl to, kad ėjo, nors nie­ko ne­pa­da­rė? Prak­ti­kuo­ja­me ge­riau jį nu­vež­ti na­mo.

Ki­tas rei­ka­las, jei žmo­gui sun­ku ei­ti, jei jis ne­be­su­ge­ba pa­sa­ky­ti na­mų ad­re­so, pa­var­dės – pri­va­lo­me už­tik­rin­ti jo sau­gu­mą ir ve­ža­me į lai­ki­no­jo su­lai­ky­mo pa­tal­pą.

Vi­liuo­si, kad nau­jo­ji mies­to Ta­ry­ba su me­ru prie­ša­ky­je at­kreips dė­me­sį į mū­sų pa­ste­bė­ji­mus ir pa­da­rys spren­di­mus. Ne­ma­nau, kad mies­tas tu­rė­tų sun­ku­mų, jei skir­tų lė­šų blai­vyk­lai su ne­di­de­le me­di­ci­ni­ne prie­žiū­ra ir ap­sau­ga įkur­ti.

– Ko­mi­sa­re, ar pa­ts esa­te ka­da nors baus­tas?

– De­ja, taip. Per­nai ties Gin­kū­nais už grei­čio vir­ši­ji­mą. Už­si­žiop­so­jau – ten, kur grei­tis 50, va­žia­vau 70. Sta­cio­na­rus ma­tuok­lis „pa­šo­vė“.

Be­je, apie ma­tuok­lius. De­rė­tų ži­no­ti, kad vi­si sa­vi­val­dy­bių ma­tuok­liai vei­kia. Pa­žei­di­mus fik­suo­ja ir vi­du­ti­nio grei­čio ma­tuok­liai. Siū­lau ne­ri­zi­kuo­ti – bau­dos mil­ži­niš­kos.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

24 me­tus po­li­ci­jo­je dir­ban­tis Ra­mū­nas Sa­ra­pas sa­ko ma­tęs vi­so­kią po­li­ci­ją, ta­čiau to­kios, ko­kia ji yra šian­dien, ne­bu­vo nie­ka­da.

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Sa­ra­pas Šiau­lius va­di­na vie­nu sau­giau­sių ša­lies mies­tų.