Naujausios
Smurtas, alkoholis kvaišalai
– Taigi, viešosios Šiaulių miesto vietos. Kai kurie gyventojai pasigenda policijos pareigūnų, kurie patruliuotų ir prižiūrėtų viešąją tvarką, o jūs teigiate, kad incidentų viešose vietose problema nebe tokia opi. Kaip paaiškinti?
– Incidentų tikrai mažiau. Net toli ieškoti nereikia – didžiųjų metų švenčių renginiai yra to įrodymas. Pasidžiaugėme, kad policija per viešuosius miesto renginius neturėjo darbo – vyko graži šventė. Manau, atsirado daugiau pagarbos vienas kito atžvilgiu, daugiau susiklausymo. Todėl galiu pasakyti, kad šventinis laikotarpis mieste buvo ganėtinai ramus, be didesnių incidentų.
To nepasakytum apie smurtą šeimose. Čia žmonių santykiai aštrėja kiekvienais metais. Kalbant apie privačias vietas, šventimo kultūros vis dar labai trūksta. Užtenka pamatyti įvykių suvestines šventiniu laikotarpiu (ir ne tik juo), kad galima būtų susidaryti vaizdą, kiek smurto yra artimoje aplinkoje. Ir su tuo pareigūnai susiduria kasdien, kiekvieną mielą dieną dešimtys iškvietimų į šeimas! Tenka ne tik tramdyti neblaivius šeimos narius, bet ir kartu su vaikų teisių gynėjais, kaip mes sakome, išiminėti vaikus iš šeimų. Matyti, kaip vaikai kenčia – jautrios akimirkos kiekvienam pareigūnui.
– Gal paminėtumėte aktualiausias problemas, kurios gajos mūsų visuomenėje?
– Problemos metais iš metų beveik nesikeičia. Deja, kai kurios linkusios aštrėti. Pirmiausia privalau įvardyti jau paminėtą smurtą artimoje aplinkoje.
Toliau – neblaivūs vairuotojai. Kasmet jų skaičius drastiškai auga, nepaisant gresiančio teistumo, automobilio konfiskavimo, teisių praradimo, tūkstantinių baudų. Nebijau pasakyti tiesmukai: moterys ir vyrai geria ir sėda prie vairo, rizikuodami pakeliui ką nors užmušti arba užsimušti patys, palikdami mylimus žmones gedėti. Ne visi suvokia (arba nesistengia suvokti), kad mūsų vykdomi reidai – ne dėl policijos, ne dėl pareigūnų, o dėl visuomenės, dėl to, kad vaikai saugiai grįžtų į namus, kad motinos būtų ramios dėl jų, kad šeimos būtų laimingos ir joms nereikėtų išgyventi tragedijų.
Tačiau reidai, kurių mes neslepiame ir informuojame apie numatomus, ir toliau liudija liūdnus dalykus: alkoholis ir vairavimas nemažai daliai visuomenės yra suderinami – vairuojama ir su trimis promilėmis, ir su dar daugiau.
Dar – narkotikų vartojimas. Faktai šiuo klausimu taip pat ne visuomenės naudai. Na, ruošiasi mokyklos didelėms pertvarkoms, planuoja, kaip užkirsti kelią kvaišalų plitimui mokyklose. Bet viena galiu pasakyti – jei su jaunų žmonių svaiginimusi kovos tik mokykla ir policija, rezultato nebus. Į kovą turėtų įsitraukti daugiau socialinių institucijų ir, aišku, tėvai – pirmiausia tai jų pareiga. Ne mokykla vaiką augina, ji tik suteikia pagrindus, o augina vaiką šeima. Būtent šeimoje apie tai turėtų būti kalbama, turi būti pagarba, pasitikėjimas ir kartu jaunų žmonių kontrolė.
Klesti elektroniniai nusikaltimai. Jie tiesiog bujoja. Kiek bebūtų kalbama, prašoma nespaudyti neaiškių nuorodų, nepateikti konfidencialios informacijos arba duomenų, nepasiduoti sukčių provokacijoms, atsakingai priiminėti sprendimus, negelbėja niekas – žmonės pro pirštus pasižiūri į tai, apie ką nuolatos kalbame, ir susimąsto tik tada, kai pinigai jau būna prarasti.
– Tarp dažniausių nusikalstamų veikų nepaminėjote kadaise pirmavusių vagysčių. Nebėra aktualios?
– Šiuo metu didelės problemos dėl to nėra. Turėjome kelias bangas dėl BMW markės automobilių vagysčių, šiuo metu atliekami tam tikri veiksmai, kurių kol kas nekomentuosiu. Pareigūnai dirba, aiškinasi ir, manau, anksčiau ar vėliau mes galėsime kalbėti apie vienokius ar kitokius postūmius.
O smulkių vagysčių visada buvo ir bus. Čia turėčiau pasakyti, kad gyventojai savo turtą turėtų gerbti ir saugoti kur kas labiau negu dabar.
– Kokių problemų yra apskrities rajonuose?
– Rajonuose problemos tos pačios kaip ir mieste: neblaivūs vairuotojai, smurtas artimoje aplinkoje, narkotikai. Kiek mes narkotikų surandame pas jaunus žmones, tendencija tikrai nedžiuginanti.
Darbai nestoja
– Anksčiau ne kartą buvome kalbėję apie policijos pareigūnų stygių. Kokia situacija dabar, pradedant naujus metus?
– Pareigūnų ir toliau trūksta. Šiuo metu Šiauliuose įvairiose grandyse trūksta iki 17 procentų pareigūnų. Tiesa, praėjusiais metais skaičius šiek tiek stabilizavosi – išėjusių ir atėjusių pareigūnų skaičius buvo panašus, bent į minusą nekrentame. Suprantama, kad tarnybą paliko daug pareigūnų, kurie atėjo dirbti 1990–1991 metais, sprendimas tikrai logiškas, ištarnavus tiek metų. Laikas ieškoti savirealizacijos kažkur kitur.
Bet vėl kalbame, ar tikrai kiekvienoje situacijose, kurią reikia išspręsti, turi dalyvauti policijos pareigūnas – daug kur dubliuojasi mūsų darbai. Kad ir įvairūs prevenciniai renginiai, kuriuose neretai policija viena dalyvauja. Pavyzdžiui, dėl smurto artimoje aplinkoje. Net neabejoju, kad labiau turėtų įsitraukti socialinės, švietimo tarnybos, kad dirbtų su jaunu žmogumi. Smurtas pas mus įaugęs, mes smurtaujame prieš ką tiktai galime, tik stalai ir durys apie tai nekalba, šuniukai, kačiukai apie tai nekalba, tik žmonės apie tai kalba. Liūdesys. Beje, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Europos valstybės, tik kai kurios turi dar ir kitokio pobūdžio smurtą – rasinį, kitokį. Mes dar tokios bėdos neturime nei su ukrainiečiais, nei su kitų tautybių žmonėmis.
O tai, kas vyksta viešoje erdvėje, tai yra įvairūs nepagarbūs komentarai, replikos – į visas reaguojama, kaip ir į visus kitus nusikaltimus, kurie pažeidžia žmogaus teises ir laisves. Tikrai neišskirčiau, kad puolami vien ukrainiečiai, įžeidžių komentarų pasitaiko ir prieš lietuvius, ir prieš kitų tautybių žmones. Taip, karas žmones apnuogino, padalijo. Ir kad žmonės turi skirtingas nuomones, tai yra viena, bet iš to negalima nei tyčiotis, nei juoktis. Kaip negalima tyčiotis ir iš žmogaus tautybės, išvaizdos, negalios, iš to, kas kitą žeidžia. Turėtų būti daugiau pagarbos, o jos, deja, dar labai trūksta.
– Šiaulių apskrities policija daugelyje policijos pertvarkos sričių yra pilotinė, eksperimentinė. Pasiteisinusios patirtys perduodamos kitiems šalies policijos komisariatams. Kaip sekasi?
– Šiuo metu laukiame galutinių sprendimų dėl mūsų vykdomo eksperimento, prieš trejus metus ir keturis mėnesius sujungus Telšių ir Šiaulių apskritis. Sprendimų, kaip bus toliau, dar nėra, kai tik kažkas bus priimta, apie tai informuosime visuomenę. Eksperimentas baigiasi šių metų balandžio 1 dieną.
– Įvyko apskrities rajonų komisariatų vadovų pasikeitimai – kur, kuris?
– Pakruojo rajono komisariato viršininkas Mindaugas Beržanskis rotuotas į Radviliškio rajono policijos komisariatą, tuo tarpu Radviliškyje dirbęs Linas Valius nuo šiol dirbs Pakruojyje. Rajonai šalia, vadovams pasisekė.
Pernai lapkričio mėnesį Joniškio rajono policijos viršininkas Eugenijus Takuševičius rotuotas į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą, o buvęs šio komisariato vadovas Marijus Macis – į Joniškį.
– Nuo sausio 1 dienos Pakruojyje nebeliko teismo rūmų. Ar tai kaip nors paveiks šio rajono policijos darbą?
– Kiekviena pertvarka kainuos tam tikrų finansų. Vykimai į teismus, pristatymas asmenų – policijai reikės kažką pertvarkyti ir darbus organizuoti kitaip. Aišku, kad papildomų rūpesčių atsiranda.
– Kokiomis nuotaikomis policija sutinka naujus metus? Kaip vertinate savo pareigūnų darbą?
– Šiais metais keisis daug teisės aktų. Naujas Vidaus tarnybos statutas, naujas Pensijų įstatymas ateina į Seimą, kuris bus svarstomas pavasario sesijoje, o priiminėjamas vasarą. Tikimės, kad viskas bus pareigūnų naudai, o kaip bus iš tikrųjų – pamatysime.
Tiesą sakant, savo darbą sunku vertinti. Mano pagrindinis kriterijus yra gyventojas – kiek jis jaučiasi saugus. Aš, kaip Šiaulių gyventojas, matydamas, kaip kas vyksta, galiu pasakyti, kad viskas sparčiai keičiasi ir keičiasi į gerąją pusę. Kad mes visi norime visko dar daugiau ir iš karto, suprantu, bet ar viską vienu metu galima pakeisti? Turbūt, kad ne. Daug kam reikia pasiruošti, prie daug ko prisitaikyti, persikvalifikuoti. Kitas dalykas, kaip aš sakau, kritikuojant reikėtų pabandyti atsistoti į kitą pusę: trūksta darbuotojų, atlyginimai tikrai nėra tokie, kurie labai motyvuoja, policininko darbas nelengvas, pareigūnas turi didžiulę atsakomybę ir privalo daug išmanyti. Pareigūno profesija nėra ta, kur tik sėda į automobilį ir tik jį vairuoja. Tie laikai baigėsi. Visuomenė kelia aukštus reikalavimus ir nori iš pareigūno visko čia ir dabar. Nors aš galėčiau pasakyti, kad ir visuomenei jau laikas būti išprususiai ir laikytis teisės aktų, tada nereikės susidurti su pareigūnais ir konfliktuoti. Žodžiu, neviršykite greičio ir nereikės kontaktuoti su policija, nevairuokite išgėręs ir tikimybė, kad sustabdys, bus lygi nuliui.
Beje, nubaustų už greičio viršijimą kreivė didėja. Greičio matuokliai drausmina, bet, matyt, nepakankamai, jeigu tiek pažeidimų užfiksuojama. Šiemet matuoklių dar daugės ir prevencinių priemonių taip pat.
Šekspyras savo garsiajame kūrinyje „Julijus Cezaris“ į Kasijaus lūpas įdėjo tokius žodžius: „Dažnai lemtis nuo mūsų nepriklauso. / Ir ne likimas, mielas mano Brutai, / o vien tik patys mes, deja, kalti, / kad esame tokie bevaliai.“ Ir tai tiesa. Mes patys esame savo likimo kalviai ir niekas kitas.
