Naujausios
Su miesto statistika
Nuotoliniu būdu ketvirtadienį dirbusi miesto Taryba daugiau nei dvi valandas diskutavo dėl Savivaldybės vadovų ataskaitų. Posėdį miestiečiai galėjo stebėti internetu.
Posėdyje dalyvavo 30 Tarybos narių (tik vienas nedalyvo). Mero ataskaitai pritarė 19 Tarybos narių, prieš nebuvo nė vieno, 11 Tarybos narių susilaikė. Direktoriaus ataskaita pritarė 21 Tarybos narys, prieš nebuvo nė vieno, 9 Tarybos nariai susilaikė.
Ataskaitos yra sudėtos į interneto svetainę, todėl vadovai jų neskaitė. Ypač solidžios apimties (per 90 puslapių) direktoriaus ataskaita, apimanti visas miesto veiklos sritis su daugybe statistinių faktų.
Statistikos nestinga ir mero ataskaitoje. Todėl diskusijose oratoriai iš opozicijos klausė, koks mero vaidmuo ir indėlis, kad, pavyzdžiui, užsienio investicijų būtų daugiau pritraukta ar bedarbių mažėtų? Ar yra Savivaldybėje kas už investicijas atsakingas? Nes investicijos toliau, paties mero žodžiais, išlieka „silpniausia vieta“, o bedarbių pernai daugėjo.
Pasak A. Visocko, nenorintis girtis susitikimais su užsienio šalių ambasadoriais, o „investuotojų pirmas žingsnis yra į mero kabinetą“.
Meras ataskaitoje neužsiminė apie Savivaldybės komisijas, kurioms jis vadovauja. Politikai pasigedo, ką jos veikia?
A. Visockas pats įvardijo, jog yra ir Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos (PIPT) pirmininkas. Patikino, jog į pastabą atsižvelgs kitoje metinėje ataskaitoje. Informavo tik, jog yra pakeitęs PIPT nuostatus ir save „įsipareigojau tikrinti, kontroliuoti projektų vykdymą“.
Apie Savivaldybės veiklos efektyvumą ir projektų vykdymą informavo A. Bartulis. Jo žodžiais, veiklos programos priemonių iš viso buvo 225, iš jų 16 priemonių neįvykdyta, o pinigine išraiška tai sudaro 15,6 milijono eurų. Dėl įvairių priežasčių neįvykdyta – ne tik administracinių, bet ir rangos darbų vėlavimo ar neįvykusių rangos konkursų, kai rangovai iš viso neateina. Skaičiuoja, jog per metus projektų sąmatos brangstančios apie 0,5 procento. Kiek projektų vėluoja?
„14 jautresnių yra, – sakė A.Bartulis. – Bet jie turėtų būti baigti 2022 metais ar 2023 metais.“
Skirtingi žvilgsniai į bendruomenę
A. Visockas įžvelgė stiprėjusius ryšius su bendruomene: ji pirmą kartą galėjo biudžeto skirstyme dalyvauti, stebėti miesto tvarkymą specialiai sukurtoje platformoje ir pranešti apie netvarką, gyventojams ir e-paslaugos teikiamos, bendraujama socialiniuose tinkluose, pats asmeniškai „blic“ apklausas daro. Pernai Savivaldybė pripažinta labiausiai skaitmenizuota šalyje ir toliau eina išmaniosios link.
Tuo metu opozicijos atstovai tvirtino, jog niekada nebuvo tokio valdžios susipriešinimo su bendruomene, kaip praėjusiais metais. Merui priminta jog niekada dar nebuvo tiek piketų ir protestų dėl valdžios sprendimų. Pirmiausia dėl Pabalių turgaus privatizavimo, dėl Nakvynės namų perkėlimo į Lieporių mikrorajoną, o benamių – į individualių namų kvartalą. Opozicijos nuomone, alternatyvų tokiam perkėlimui buvo, o turgų išlaikyti Savivaldybės įtakoje nedraudžiantys įstatymai. Dėl masiškai kertamų medžių miesto centre opozicija neužsiminė.
A. Visockas pripažino, jog buvo priimti „jėgos sprendimai“. Bet sprendimą dėl Nakvynės namų vadino „humanistiniu požiūriu“, kuriam pritarę „vyskupai, tremtiniai, Prezidentas ir Vyriausybė“.
„Tas sprendimas labai teigiamas ir geras, tik niekada nebus sutiktas katutėmis“, – reziumavo meras.
Švietimo reikalai
Klausiamas, ar nėra problemų dėl švietimo ir kitų įstaigų vadovų parinkimo ir skyrimo, o kai kurie iš jų skiriami ir mero potvarkiais, A. Visockas patikino, jog Šiauliuose šios problemos nėra, nors tai „visos Lietuvos problema“. Informavo, jog kai kurie vadovai skiriami vadovauti kelioms įstaigoms.
Dėl Šiaulių universiteto (ŠU) pernai važiavęs į Seimą dalyvauti spaudos konferencijoje ir garsinęs, jog universitetui tenka vos 1,4 procento aukštojo mokslo įstaigoms skiriamų lėšų ir jog tai neatspindi regioninės politikos nuostatų. Įžvelgė, jog ir pats universitetas buvo praradęs pasitikėjimą. Patikino, jog dabar reikalai tvarkosi gera linkme ir viskas yra paties universiteto rankose. Apie tai kalbasi ir su ministru, ir su naujuoju Vilniaus universiteto, su kuriuo ŠU jungiamas, rektoriumi. A. Visocko nuomone, ne tik Šiauliams svarbu, kad universitetas išlaikytų ikimokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programas. „Tik kad būtų studentų.“
Susitelkta į įvaizdį
A.Visockas, klausiamas, kaip vykdomas ekonominės plėtros strategijos planas, akcentavo Šiaulių įvaizdžio stiprinimo reikalus ir politinio stabilumo reikšmę. Pasidžiaugė sukurtu Šiaulių logotipu.
A. Bartulis taip pat pabrėžė, jog įvaizdis – svarbi ekonominės strategijos dalis. Todėl Savivaldybėje pradėjo dirbti įvaizdžio specialistas.
Meras dėkingas rinkėjams, kurie padėjo Taryboje sukurti tokią daugumą, kuriai nebegresia perversmai, kaip ankstesnę kadenciją. Prisiminė, kaip ankstesnę kadenciją buvo nuverstas iš direktorių tas pats A. Bartulis, kurį dabar pavadino „1000 procentiniu direktoriumi“.
„Tai didžioji mūsų pergalė, ir tą pergalę padarė miesto žmonės“, – reziumavo A. Visockas.
Diskusijose buvo pastebėta, jog pernai per Savivaldos rinkimus rinkėjų aktyvumas Šiauliuose mažėjo, o rinko miesto Tarybą ir merą tik 43,9 proc. rinkėjų – mažiau nei pusė šiauliečių, turinčių rinkimų teisę.
