Visapusišką renovacijos naudą patvirtina modernizuotų daugiabučių monitoringas

APVA archyvo nuotr.
Daugiabutis po modernizacijos.
Mažesni mokesčiai už šildymą, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi buto vertė – tokiais privalumais džiaugiasi daugiau nei 4 tūkst. atnaujintų daugiabučių gyventojų. Kasmet vis daugiau žmonių ryžtasi renovuoti savo senos statybos namą, o programos tęstinumą padeda užtikrinti atliktų darbų kokybės kontrolė. Tam Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu reguliariai atliekamas renovuotų daugiabučių monitoringas.

 

Naujausiam monitoringui buvo atrinkta 10 renovuotų daugiabučių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje ir Mažeikiuose, kurie po modernizavimo pasiekė ne mažesnę kaip B ir A energinio naudingumo klasę.

Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, monitoringo metu įvertinus statybos rangos darbų ir įgyvendintų priemonių kokybę, atlikus pastatų energinį auditą ir išmatavus mikroklimatą butuose nustatyta, kad visi audituoti daugiabučiai modernizuoti kokybiškai, o faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ar net viršija jį.

„Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau jos poveikis yra kompleksinis ir priklauso nuo pasirinktų sprendimų bei jų įgyvendinimo kokybės“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Tadas Prasauskas.

Optimalus drėgmės lygis ir temperatūra

Pasak mokslininko, renovuojant daugiabučius svarbu integruoti kompleksinius sprendimus: derinti šiluminę izoliaciją su efektyviai veikiančiomis vėdinimo sistemomis, nuolat stebėti pagrindinius mikroklimato parametrus, tokius kaip CO2, santykinė drėgmė ir kitų teršalų lygis.

„Tinkamai sureguliuotos mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperatoriumi oro drėgmės lygį leidžia sumažinti iki 5–10 proc., o tai neleidžia formuotis pelėsiui. Visgi net ir natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose butuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, todėl gyventojai, atsižvelgiant į lauko sąlygas ir ne transporto piko metu, turėtų keliskart per dieną iki kelių minučių plačiai atverti langus ir išvėdinti gyvenamąsias patalpas“, – sako dr. T. Prasauskas.

Atliekant ekspertizę nustatyta, kad virš 90 proc. išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. diapazoną.

Renovacijos metu subalansavus šildymo sistemą, patalpų oro temperatūra dažnai tampa stabilesnė – žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrina mažesnę perkaitimo riziką. Daugumoje audituotų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į žmogui rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną.

Žingsnis kovoje su klimato kaita

Aukšta anglies dioksido (CO2) koncentracija patalpose dažnai sukelia mieguistumą, galvos skausmą ir dėmesio stoką. Taip pat reikšmingai prisideda prie klimato kaitos.

„Siekiant išvengti per didelės CO2 koncentracijos patalpose, kaip ir siekiant optimalių santykinės drėgmės reikšmių jose, turėtų būti svarstoma rekuperacinės sistemos įrengimo galimybė. Dauguma renovuotuose daugiabučiuose užfiksuotų anglies dioksido koncentracijos verčių neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės“, – sako E. Petrauskas.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Užs. Nr. 569520

11

11