„Virus“ vėl pulsuoja meno ir mados užkratą

„Virus“ vėl pulsuoja meno ir mados užkratą

„Vi­rus“ vėl pul­suo­ja me­no ir ma­dos už­kra­tą

Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jo­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą ati­da­ry­tas šiuo­lai­ki­nio me­no ir ma­dos fes­ti­va­lis „Vi­rus“ ir at­ver­tos trys pa­ro­dos.

22 kar­tą ren­gia­mas „Vi­rus“ yra iš­skir­ti­nis sa­vo mi­si­ja ro­dy­ti me­no po­ky­čius, me­ni­nin­kų ieš­ko­ji­mus ir skleis­ti kū­ry­bi­nius im­pul­sus. Fes­ti­va­lio pro­gra­ma jun­gia dai­lę, ma­dą, mu­zi­ką, šo­kį, teat­rą, fo­tog­ra­fi­jos me­ną, dis­ku­si­jas – ren­gi­niai tę­sis iki gruo­džio vi­du­rio. Fes­ti­va­lis gy­vuo­ja jau 22 me­tus.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ru­ta@sk­ras­tas

Fes­ti­va­lis – nuo pa­ro­dų

Į fes­ti­va­lio ati­da­ry­mą gau­siai rin­ko­si pub­li­ka – mies­to dai­li­nin­kai, me­no ger­bė­jai, nuo­la­ti­niai pa­ro­dų lan­ky­to­jai ir smal­sus jau­ni­mas, stu­den­tai, moks­lei­viai. Jau­nus žmo­nes „Vi­rus“ vi­sa­da pa­si­sten­gia už­krės­ti me­no vi­ru­su.

Dar iki ofi­cia­lių kal­bų vi­si pa­skli­do po sa­les ap­žiū­rė­ti pa­ro­dų ir da­li­jo­si pir­mu įspū­džiu.

Ne vie­ną mies­to dai­li­nin­ką nu­ste­bi­no vil­nie­čio me­no­ty­ri­nin­ko Vi­do Poš­kaus ta­py­bos ir pie­ši­nių pa­ro­da „Li­ni­ja – 2“, ku­riai ati­duo­tos ant­ro­jo aukš­to erd­vės.

Pir­mo­jo aukš­to sa­lė­se ro­do­ma ži­no­mo me­ni­nin­ko Min­dau­go Lu­ko­šai­čio pie­ši­nių pa­ro­da „On­li­ne“ ir gru­pi­nė jau­nų­jų me­ni­nin­kų pa­ro­da „Graphism‘ai“ (ku­ra­to­rė Ži­vi­lė Žvė­rū­na).

Pas­ta­ro­sios au­to­riai įsi­var­di­ję ir pseu­do­ni­mais: Ra­min­ta Juo­za­pa­vi­čiū­tė (Mai­vy­da), Tek­lė Ula Pu­zaus­kai­tė (TU ART), Ži­vi­lė Žvė­rū­na, Ro­kas Rox, Jo­li­ta Pu­lei­ky­tė (Jo­li­ta ON­li­ne), Ar­ce Ar­ce Ra Ra Ra, Gre­ta Ali­ce.

„Vi­rus“ įkvė­pė­jas me­no­ty­ri­nin­kas Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis, Dai­lės ga­le­ri­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas, pa­brė­žė, jog tiek me­tų kun­ku­liuo­jan­tis fes­ti­va­lis yra gy­vas pro­ce­sas.

„Ne­šio­ki­te šir­dy­je po­zi­ty­vą – įvai­riau­sių po­zi­ty­vių in­fek­ci­jų ir emo­ci­jų už­kra­tą, – sa­kė V. Kin­či­nai­tis. – Ką me­nas mums siū­lo, tą ir pri­sta­to­me – kas įdo­miau­sia, no­va­to­riš­kiau­sia, svar­biau­sia.“

Kuo iš­si­ski­ria, kas jun­gia

V. Kin­či­nai­tis pa­si­džiau­gė, jog jau­nų­jų me­ni­nin­kų pa­ro­dą ėmė­si ku­ruo­ti jau­na, kū­ry­bin­ga, ak­ty­vi šiau­lie­tė me­ni­nin­kė Ži­vi­lė Žvė­rū­na. Gru­pi­nė­je pa­ro­do­je spal­vin­gus ir įdo­mius dar­bus ro­do me­ni­nin­kai iš Vil­niaus, Šiau­lių ir Klai­pė­dos.

Jie pa­ro­do­je kvie­čia ir „gin­čy­tis, ir dis­ku­tuo­ti, ir pa­ty­lė­ti ar pa­sė­dė­ti ant grin­dų.“

„Mes ne ta­py­to­jai, mes – gra­fi­kai, – vė­liau po ati­da­ry­mo su „Šiau­lių kraš­tu“ pa­si­da­lys mintimis Žvė­rū­na. – Se­niai no­rė­jau pa­da­ry­ti jung­ti­nį pro­jek­tą me­ni­nin­kų, ku­riuos jung­tų vie­na te­ma. Mū­sų vi­zua­li­nė kal­ba skir­tin­ga, bet tu­ri­me bend­rų var­dik­lių – tai mū­sų kar­tos kal­ba – spin­din­ti, tar­si neį­pa­rei­go­jan­ti, tu­rin­ti ir ko­mik­so mo­ty­vų, ir šar­žo. Tai ko­dėl mums ne­su­reng­ti gru­pi­nės pa­ro­dos?“

Pab­rė­žė, jog svar­bu, bu­vo ne sa­ve pri­sta­ty­ti, bet at­vež­ti į Šiau­lius ki­tų me­ni­nin­kų. O jiems – pa­ma­ty­ti sa­ve ko­le­gų kū­ry­bos kon­teks­te.

Vi­das Poš­kus, ša­ly­je ži­no­mas me­no­ty­ri­nin­kas, jo pa­ties žo­džiais, fes­ti­va­ly­je pa­si­ro­do „su me­ni­nin­ko kau­ke“. Eks­po­nuo­ja sa­vo ke­le­rių me­tų dar­bų ret­ros­pek­ty­vą, ku­ri konst­ruo­ja­ma li­ni­ji­niu prin­ci­pu. Pa­veiks­luo­se – kū­ry­bi­niai im­pul­sai, ieš­ko­ji­mai, po­ty­riai, nu­ti­ki­mai.

„Kai Vil­niu­je pa­ma­čiau V. Poš­kaus pa­ro­dą „Li­ni­ja –1“ nu­pren­džiau, kad šiau­lie­čiai bū­ti­nai tu­ri pa­ma­ty­ti tą fan­tas­tiš­ką, fan­tas­ma­go­riš­ką pa­sau­lį, – pa­si­da­li­jo V. Kin­či­nai­tis. – V. Poš­kus pui­kus me­ni­nin­kas.“

Me­no­ty­ri­nin­kas ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių pri­sta­ty­da­mas ir Min­dau­go Lu­ko­šai­čio pie­ši­nių pa­ro­dą.

„M. Lu­ko­šai­tis – ra­fi­nuo­tas pie­šė­jas, ži­no­mas me­ni­nin­kas vi­sa­me pa­sau­ly­je, ko­lek­cio­nie­riai gro­ži­si jo dar­bais, o mes gro­ži­mės jo iš­trauk­tais es­ki­zais, ku­rie ma­žai ro­dy­ti ar iš vi­so ne­ro­dy­ti, – sa­kė V.Kin­či­nai­tis. – Tai kū­ri­nio užuo­maz­gos. Atk­reip­ki­te dė­me­sį, kaip me­ni­nin­ko brė­žia­mo­je li­ni­jo­je gims­ta kū­ri­nys, di­džiu­lis pa­sau­lis“.

O V. Poš­kus, pri­si­mi­nęs „me­no­ty­ri­nin­ko duo­ną“, at­krei­pė dė­me­sį, jog vi­sas tris pa­ro­das „jun­gia li­ni­ja ir gra­fi­kos dė­muo“.

„Gal­vo­jau, kad fes­ti­va­lio ne­be­liks“

V. Kin­či­nai­čio „Šiau­lių kraš­tas“ klau­sė, ar ti­kė­jo­si, kad tiek me­tų fes­ti­va­lis iš­gy­vens?

– Pir­ma­me fes­ti­va­ly­je bu­vau tik­ras, kad po tiek me­tų ir pa­ts bū­sių nu­mi­ręs, ir fes­ti­va­lio ne­be­liks, – pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais. – Taip tran­kiai, su­dė­tin­gai, de­gan­čiai ta­da gy­ve­no­me. At­ro­dė, pa­sii­ma­me vis­ką iš tos aki­mir­kos, o po to – nors ir tva­nas, pa­sau­lio pa­bai­ga, bet pa­sau­lio pa­bai­gos neį­vy­ko. Rei­kia gy­ven­ti to­liau, tai­ky­tis prie kin­tan­čio gy­ve­ni­mo ir sko­nių, ir jau 22 me­tus tas fes­ti­va­lis yra vi­suo­me­nės ba­ro­met­ras.

– Ar pa­vy­ko prie tų sko­nių tai­ky­tis? Ar juos pa­tys for­ma­vo­te?

– Mes tu­ri­me svar­bią funk­ci­ją, kaip šiuo­lai­ki­nio me­no ga­le­ri­ja – tu­ri­me ste­bė­ti vi­sus me­no po­ky­čius, me­ni­nin­kų ieš­ko­ji­mus ir pa­čius įdo­miau­sius ska­tin­ti, su jais bend­ra­dar­biau­ti. Dau­gy­bę me­ni­nin­kų mes drą­si­no­me, krei­pė­me ir su­tei­kė­me ga­li­my­bę rea­li­zuo­tis, kur­ti kar­je­rą – užau­gę „Vi­ru­so“ fes­ti­va­ly­je yra pa­skli­dę po vi­są pa­sau­lį.

Fes­ti­va­lis tuo ir įdo­mus, kad jau­čia­me, jog for­muo­ja­me kon­teks­tą, o dau­gy­bė ki­tų – ju­bi­lie­ji­nių, pro­gi­nių, per­so­na­li­nių ren­gi­nių – kon­teks­to ne­ku­ria, jie tie­siog da­ly­vau­ja tra­di­ci­jo­je.

„Vi­ru­sas“ pir­miau­sia vei­kia jau­nus me­ni­nin­kus, dar bū­da­mi moks­lei­viais jie jau tap­da­vo ryš­kio­mis as­me­ny­bė­mis, čia anks­ti su­bręs­da­vo ir šau­da­vo į pa­sau­lį – mes pa­si­dar­ba­vo­me kaip „juo­die­ji agen­tai“ – su­kū­rė­me dau­gy­bę ga­bių me­ni­nin­kų, pa­ro­dų ku­ra­to­rių. Nė vie­no jų Šau­liuo­se nė­ra – nes per di­de­lės as­me­ny­bės. De­ja, to­kia yra me­no rin­ka. Žvė­rū­na da­bar jau­niau­sia šiau­lie­čių me­ni­nin­kė, lai­ko­me ją prie sa­vęs, džiau­gia­mės, gal iš­lai­ky­si­me?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ne­ti­kė­tas „žiū­ro­vas“ – jau­nų­jų me­ni­nin­kų pa­ro­do­je „Graphism‘ai“.

Pa­ro­dų au­to­rius ir da­ly­vius svei­ki­na fes­ti­va­lio įkvė­pė­jas ir il­ga­me­tis ren­gė­jas me­no­ty­ri­nin­kas Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis.