Vilkų takais po Kamanas

Vilkų takais po Kamanas

Vilkų takais po Kamanas

Šią savaitę visuose Lietuvos miškuose buvo skaičiuojami vilkai – pagal pėdas sniege. Vilkų ieškota ir Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate. Su jo darbuotojais po apsnigtą pelkę, besidriekusią Akmenės ir Mažeikių rajonuose, keliavo ir „Šiaulių kraštas“.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Tarp skaičiuotojų – savanoriai

Vilkai pagal pėdas skaičiuojami kas keleri metai, kai yra pakankamai sniego.

2013 metų skaičiavimo duomenimis, tuomet Lietuvoje gyveno apie 200 vilkų, iš jų 8 – Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate.

Kiek keturkojų išlikę, ėmėsi nustatinėti rezervato darbuotojai, suprantantys gamtos ženklus.

Prie specialistų prisijungė ir du savanoriai. Vienas entuziastų – ne kartą vilkus medžiojęs, kitas – bet kokių medžioklių priešininkas.

Kiekvienas žygio dalyvis gavo po žemėlapį su nustatytu maršrutu. Jais, tarpusavyje susisiekiančiais, išdalyta rezervato teritorija.

Trumpiausias kelias – apie 8 kilometrus, kiti – keliais kilometrais ilgesni. Skaičiuotojai turėjo užfiksuoti išeinančių ir įeinančių žvėrių pėdsakus.

Vilkų koncertas

Prieš žygį Kamanų pelkėse naktį praleido grupė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotojų.

Norėta išgirsti vilkų staugimą. Iš pradžių, panašu, pradėjo jaunyliai. Po kurio laiko atliepė vyresni. Atrodė lyg – iš kitos vietos. Bet galėjo būti, kad ir iš to paties būrio.

Vilkų koncertas užtruko apie penketą minučių.

Literatūroje rašoma, kad dažniausiai vilkai užkaukia per žiemos speigus, žiūrėdami į mėnulį. Kamanose tebuvo vos laipsnis kitas šaltuko.

Mokslininkai svarstė, galbūt įtakos turėjo besikeičiantis atmosferos slėgis.

„Niekada iki šiol vilkų staugimas manęs nėra šiurpinęs, taip ir šįkart – negąsdino“, – sakė kartu su mokslininkais buvęs Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis ekologas Vaidotas Grigaliūnas.

Vilkų gauja

Ėjau kartu su V. Grigaliūnu šiaurine Kamanų teritorija.

Po kelių minučių, dar neįžengus į tankesnį mišką, pievelėje, savanoris sušunka: „Radau.“ Ekologas patvirtina – tai vilko pėdos.

Baigiant šešių valandų žygį dar kartą įsitikinta, kad čia bėgiota vilkų. Net visa gauja sukinėjosi.

Ryškiausiai pėdos atrodė palei griovį. Išilgai jo risnoję keturkojai vietomis smego sniege iki vandens. Todėl pėdsakai patamsėjo, tapo labiau matomi.

Pilkiai prie vandens blaškėsi, vietomis sniegą net sutrypė. Tačiau ant silpno ledo nelipo. Galop pasuko į medžių tankmę.

Pėdomis pasekęs V. Grigaliūnas tiksliai suskaičiavo – būta penkių vilkų.

Jie bėgiojo net keliu visai šalia užtvaro į teritoriją.

Vilko vienišiaus mįslė

V. Grigaliūnas užfiksavo ir vilko vienišiaus pėdsakus.

Pėdos užminė mįslę: kodėl eita ne pėda pėdon, kaip įprasta pilkiams, bet šleivojant. Galbūt koks paliegęs?

Vėliau ne kartą maršrute pasitaikė vienišiaus pėdų, bet jau vilkams tipiška eisena. Eita ir per ežerokšnius.

Kai kur matyti ir pasižymimos teritorijos ženklai. Likusi ir duobė sniege iki augančių krūmelių šaknyno – gal maisto ieškota?

Sumuojant apskaitos rezultatus paaiškėjo, kad vienas skaičiuotojas pietinėje rezervato dalyje, o antras rytinėje taip pat užfiksavo vienišiaus vilko pėdsakus. V. Grigaliūnas mano, kad visur – to paties pilkio, o gali būti ir antras toks.

Pirmosios apskaitos dienos duomenimis, Kamanų rezervate gyvena šešių ar septynių vilkų šeima. Galbūt gauja yra išvariusi vieną ar du vilkus, ir jie klajoja vieniši.

Gali būti, kad jie klaidžioja dėl rujos. Todėl gali vėl įsijungti į gaują.

Vakar buvo atliekama pakartotinė apskaita, po kurios bus skelbiamas tikslus vilkų skaičius.

V. Grigaliūnas mena, kad apskaitininkai Kamanose yra užfiksavę dvi vilkų šeimas – devyniolika pilkių. Gali būti, kad viena šeima jau pasitraukė kitur arba tada tik laikinai buvo užklydusi.

Kitų žvėrių takais

Skaičiuoti ir kiti žvėrys. Jie, skirtingai negu pilkiai, po pelkę, atrodo, lyg ir nevaikšto. Retokai sukinėjasi ir tarp medžių.

Užtat žvėrių takais išraižyti atviri laukai. Ypač jų gausu prie paliktų šiaudų rulonų.

Šiaurinėje Kamanų dalyje nustebina bemaž žmogaus pėdos didumo kanopos įspaudas – briedžio. Panašu, kad ganėtinai sunkaus. „Tai genofondas“, – apibūdina V. Grigaliūnas.

Stirnos nuklysta į laukų tolumas parupšnoti iš po sniego atkasamų želmenų. Tos, kurios atsargesnės, vos pastebėjusios žmones šauna tolyn ir apsukusios lanką neria į mišką.

Lapė jautėsi viena laukuose. Bet vos žvilgsniu identifikavo žmones – lyg prasmego žemėn.

Būta ir gausybės šernų. Vienas būrys – arti dvidešimties. Kur kniso iki žolynų šaknų, ten balta spalva nebešvyti. Viršum sniego liko žemių sluoksnis.

Prognozė – 250 vilkų

Žvėrys skaičiuojami, kad būtų žinoma, kiek galima jų sumedžioti. Pavyzdžiui, elnių – 10-15 procentų nuo bendro skaičiaus, šernų – net 80 procentų.

Vilkai skaičiuojami dėl jų populiacijos reguliavimo.

Vilkų populiacijos reguliavimo plane įrašyti konkretūs skaičiai: jei vilkų skaičius yra mažesnis nei 250, jų medžioklė gali būti limituojama arba apskritai draudžiama. Maždaug prieš dešimtmetį buvo uždrausta pilkių medžioklė.

Jei vilkų Lietuvoje bus apie 500, tada būtų leidžiama sumedžioti 10 procentų populiacijos.

Medžioklės specialistai prognozuoja, kad šiemet turėtų būti priskaičiuota šiek tiek daugiau kaip 250 vilkų.

Kamanose – nešaudys

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direktorius Darius Triaušys tvirtina, kad realiai nė vienas vilkas rezervate neturėtų būti nušautas. Šioje teritorijoje draudžiama bet kokia medžioklė.

Išimtis galėtų būti tuomet, kai atsirastų labai daug vilkų.

„Tačiau realiai tokio pavojaus nėra, – garantavo D. Triaušys. – Daug Lietuvoje gyvenančių žvėrių toje pačioje teritorijoje gali sėkmingai daugintis ir gausėti, jei išgyvenimui pakanka maisto. Jo gali netrūkti ir vilkams, bet jei jiems bus nepakankamai teritorijos – būrys nedidės. Taip sustyguotas gyvenimas. Kai mūsų vilkų šeimoje užauga jaunikliai, jie išvaromi. Ir dažniausiai iškeliauja kurti savo šeimų už Kamanų ribų, į kitus miškus“.

EPA-ELTA nuotr.

VILKAS: Vilkų populiacija reguliuojama kiekvienam medžioklės sezonui nustatant jų sumedžiojimo limitą. Lietuvoje pagal Vilko apsaugos plano nuostatas tikslas yra turėti 250–500 vilkų populiaciją, paplitusią didžiojoje šalies dalyje.

Autoriaus nuotr.

PAIEŠKA: Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis ekologas Vaidotas Grigaliūnas pagal pėdas sniege suskaičiavo šešis ar septynis vilkus.

PĖDOS: Vilkų pėdos itin išryškėjo pagriovyje, nes po sniegu telkšojo vanduo.

VIENIŠIUS: Vilkas vienišius traukė ežerėlio ledu.

TAKAI: Palaukėse – takai, išminti kanopinių žvėrių.

ŽYMĖJIMAS: Maršrutiniame lape tiksliai sužymėtas žvėrių skaičius.

VILKAS: Tikimybė miške sutikti vilką – labai menka. Vilkai – itin atsargūs, turi labai gerą uoslę ir klausą. Užuodęs ar išgirdęs žmogų, vilkas greičiausiai spruks arba stebės jį pats likdamas nematomas.