Naujausios
Statistika
Pirminiais apskaičiavimais, antroje vietoje po Šiaulių rajono, kurio miškuose šį 2022–2023 metų sezoną nukauti aštuoni vilkai – Radviliškio rajonas, kurio miškuose sumedžioti šeši pilkakailiai. Pakruojo rajone – 4, Akmenės – 3, Kelmės rajono medžiotojai nukovė vieną vilką. Apie medžioklės sėkmę Joniškio rajone informacijos kol kas nėra.
Skaičiai kituose šalies rajonuose: daugiausiai vilkų sumedžiota Ukmergės rajone – 19, Ignalinos rajone – 13, po 11 – Anykščių, Kėdainių ir Vilniaus rajonų miškuose, Panevėžio, Rokiškio, Utenos ir Varėnos savivaldybėse – po 10 vilkų.
Į sodybas – pavasariop
Gubernijos medžiotojų būrelis savo medžioklės plotuose Gubernijos miške šį sezoną spėjo sumedžioti vieną pilkį. Plėšrūnas nukautas prie Luponių piliakalnio, netoli Verbūnų.
Būrelio pirmininko Lino Petraičio žiniomis, minėtas vilkišius – vienas iš mažiausiai šešių, kurie slankioja šiame miške ir apylinkėse bei skanauja čia gyvenančius kanopinius, kaip įrodymą palikdami pasisotinti netinkamas jų dalis. Be to, plėšrūnų buvimą, anot medžioklio, akivaizdžiai paliudija ir sniege palikti pėdsakai.
Pašnekovas sako, kad Gubernijos miške likę vilkai, sumažinus vienu, tikrai nėra pasmerkti išnykti. Maža to, tikėtina, kad netrukus jų pulkas dar ir pagausės – susilauks vilkiukų.
Vilkai, L. Petraičio žodžiais, laimei, kol kas nesuka link sodybų. Tačiau neabejoja, kad pavasarį tokių nutikimų gali būti. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad praalkę pilkiai, tikėdamiesi lengvo grobio, sliūkina į sodybas ir drasko kiemuose pririštus šunis.
Medžiotojų būrelio vadovas papasakojo maždaug mėnesio senumo nutikimą Gubernijos miške. Jo teigimu, pasivaikščioti su šunimi į mišką atvažiavęs pažįstamas vos nesusmuko, kai nespėjęs nueiti nuo automobilio prieš save išvydo du atsėlinčius vilkus, neabejotinai tykančius vyro keturkojo. Šeimininkui spėjus uždaryti šunį į automobilį, „miško sanitarai“ apsisuko nueiti.
Ar susierzinę galėjo pulti ir žmogų, L. Petraitis atsakyti negali: kas galėtų perprasti laukinį gyvūną.
Medžioklis įsitikinęs, kad valstybės nustatytas limitas, nors jis kiekvienais metais ir padidinamas, vis dar nėra pakankamas.
Vilkų yra ir jie migruoja
Šiaulių rajono Kuršėnų urėdijos medžiotojų būreliui šį medžioklės sezoną pilkių sumedžioti nepavyko. Nors, anot vadovo Egidijaus Zagorskio, vilkų šio būrelio medžioklės plotuose tikrai yra, ir ne vienas.
„Pėdų miško sniege gausu. Bet vilkai ramūs, nieko pikto nedaro“, – sakė E. Zagorskis.
Įsitikinęs, kad Kuršėnų urėdijos plotuose pilkakailiai neapsistoja ilgesniam laikui ir veisimuisi, o juos greičiausiai tik kerta, norėdami nueiti į tankesnius miškus ir labiau gyvenimui pritaikytas vietas. Juk per dieną šie plėšrūnai gali nukeliauti ir 30–50 kilometrų.
„Miškai iškirsti, viskas iškirsta, vilkams nebėra kur apsistoti“, – sakė vadovas.
Meškuičių medžiotojų būrelio vadovas Valdas Nausutis sako, kad prieš bene penkerius metus Draskų miške ir apylinkėse buvęs vilkų atakų vajus pastaraisiais metais atslūgęs. Esą tam įtakos neabejotinai turi, kaip ir Kuršėnų urėdijos medžiotojų būrelio vadovas E. Zagorskis minėjo, miškų kirtimai.
„Iškirtus mišką, vilkų šeimos ieško naujų buveinių, kuriose galėtų saugiai susilaukti vilkiukų ir juos paauginti“, – sakė V. Nausutis.
Be to, Draskų miškas esantis labai populiarus ne tik tarp miškotvarkininkų, bet ir tarp grybautojų – nuolatinis triukšmas bei įtampa vienišiams plėšrūnams tikrai ne prie širdies ir jie migruoja.
Šiaulių rajono Lygudų būrelio medžiokliai šį sezoną vieną pilkį paklojo.
Šio būrelio medžiotojas, Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Baikauskas galvoja, kad nors buvo sumedžiotas tik vienas vilkas, jis tikrai ne paskutinis būrelio medžioklės plotuose.
„Vilkų miškuose yra, tai liudija sniege įspaustos pėdos ir stirnų ar elnių likučiai“, – sako ilgametis medžioklis.
Mokslininko nuomonė kitokia
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas, kurtuvėniškis ūkininkas, gamtos mylėtojas ir kinologas Petras Adeikis sako, kad kasmet keliama vilkų populiacijos problema kelia klausimų: ar ūkininkai, kalbėdami apie vilkų daromą žalą, tinkamai apsaugo naminius gyvulius ir ar vilkai bei lūšys kelia grėsmę laukinei faunai.
„Laukinei faunai vilkai tikrai nedaro jokios žalos. Ir paaiškinu, kodėl. O todėl, kad kiekvienais metais didinamas elninių žvėrių sumedžiojimo limitas. Valstybė medžiotojams vis daugiau ir daugiau leidžia sumedžioti elninių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jų nemažėja, o vis daugėja. Tai apie kokią vilkų ir lūšių daromą žalą gali eiti kalba, jei kanopinių miškuose vis daugėja?“ – sako gamtininkas.
Jo žiniomis, yra kalbų, kad kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitą iš viso reikėtų panaikinti. Stirnų sumedžiojimo limitas jau panaikintas, o tai reiškia, kad stirnoms išnykimo grėsmės išvis nėra, o elniams limitas kasmet ženkliai didėja.
„Kai apie stambiuosius plėšrūnus kalbama kaip apie darančius žalą laukinei faunai, tai yra visiškas melas. Ir tai reiškia, kad medžiotojai nori sumedžioti šiuos žvėris patys ir nenori su niekuo dalytis, net su vilkais. Tai yra medžiotojų savanaudiškumas, verkimas ir konkurencija.“
Pernai, anot P. Adeikio, buvo atliktas mokslinis tyrimas ir dėl vilkų daromos žalos ūkiniams gyvuliams, buvo ištirti 38 atvejai. Nustatyta, kad 30 procentų vilkams nurašytų incidentų ūkiuose įvykdė ne vilkai, o šunys, bet jie buvo pažymėti kaip vilkai.
„Kiek Kurtuvėnų regioniniame parke, apylinkėse laksto palaidų šunų! O kaltė lengva ranka nurašyta niekuo dėtiems vilkams.“
Įsitikinęs, kad daugelyje ūkių išvis nėra gyvulių apsaugos.
„Elektrinė viela – ne apsauga nuo stambiųjų plėšrūnų. Maža to, kai kuriais atvejais ūkininkų elgesį galėčiau įvardyti kaip žiaurų elgesį su savo gyvūnais: žino, kad miške yra vilkų, bet vis tiek atveda avį į pamiškę ir pririša prie medžio. Čia tas pats, kaip žmogus eitų mišku ir rastų 50 eurų. Ar nepasilenktų? Taip pat ir vilkas, radęs pririštą avį. Todėl sakau: jei jau Homo sapiens (žmogus – aut. past.) nesugeba sumąstyti, kad reikia saugoti savo turtą, kodėl reikėtų tikėti, kad Canis lupus (pilkasis vilkas – aut. past.) jo nelies, nes čia ne jo“, – sakė mokslininkas.
Ironizuoja, kad sunaikinti visus vilkus – lengviausias būdas išspręsti problemą.
„XXI amžiuje ne taip turėtų žmogus įsivaizduoti ekosistemą. Ekosistema turi būti sveika ir vietos joje turi užtekti visiems. Aš nesakau, kad nereikia liesti plėšriųjų gyvūnų, bet kai atsiranda nuomonių, kad reikia drastiškai naikinti...“
Mokslininko teigimu, Lietuvoje yra nemažai vietų, kur vilkai iš viso nepjauna gyvulių. Pavyzdžiui, Kelmės rajone, Vidsodyje, papjautų gyvulių, pasak jo, iš viso nėra, nors žmonės jų ten net ir nesaugo – o tose vietose tiktai yra nuo devynių iki keturių vilkų.
„Visada šneku, kad medžiojant vilkus reikia daryti teisingą selekciją, reikia pirmiausia naikinti vilkus, kurie elgiasi mums netinkamai, o ne chaotiškai šaudyti visus iš eilės. Bet medžiotojams to nepaaiškinsi... Aš pats medžiotojas, bet aš truputį kitaip mąstau.“
