Vil­kai siautėja

Vil­kai siautėja

Avių au­gin­to­jai su­ne­ri­mę – di­dė­jan­ti vil­kų po­pu­lia­ci­ja va­ro juos į kam­pą ir ver­čia ap­si­spręs­ti: ri­zi­kuo­ti ir kas­kart su bai­me lauk­ti, ar neatk­lys į jų val­das pil­kių gau­ja, ar ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti šios ūkio ša­kos?

Lie­tu­vos avių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos įsi­ti­ki­ni­mu, jei ne­bus pro­tin­gų val­džios spren­di­mų, ši pro­ble­ma tik di­dės.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Išp­jo­vė aš­tuo­nias, su­ža­lo­jo dvi

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Le­ge­tė­lių kai­me, ūki­nin­kau­jan­čios Ri­mos Pet­rė­tie­nės šei­ma vis dar ne­ga­li at­si­to­kė­ti nuo pa­tir­to šo­ko.

Prieš ke­lias die­nas pa­kir­du­si anks­ti ry­tą šei­mi­nin­kė iš­vy­do krau­pų vaiz­dą: prie pat na­mų, vos per ke­lią, be­si­ga­niu­si jų avių ban­da ta­po per­pus ma­žes­nė. Svei­kų avių net ne­si­ma­tė – jos iš bai­mės bu­vo su­si­spie­tu­sios prie tvar­to, o ant žo­lės gu­lė­jo kru­vi­nų ir te­bek­rau­juo­jan­čių avių kū­nai.

Per nak­tį šei­ma ne­te­ko aš­tuo­nių avių, dar dvi bu­vo smar­kiai su­ža­lo­tos, tad te­ko at­si­svei­kin­ti ir su jo­mis. Pu­sė iš­pjau­tų avių bu­vo ėrin­gos.

„Jūs neį­si­vaiz­duo­jat, koks krau­pus vaiz­das: avis dar gy­va, o jos vi­du­riai iš­dras­ky­ti. Puo­liau deng­ti, kad vai­kai ne­ma­ty­tų to vaiz­do“, – pa­sa­ko­ja ke­tu­rių vai­kų ma­ma, ku­rios vai­kai ir ji pa­ti avis lyg šei­mos na­rius va­di­na var­dais.

Tą­dien, kai Le­ge­tė­liuo­se lan­kė­si „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tai, mo­te­ris kaip tik lau­kė Rie­ta­vo ma­ši­nos, iš­ve­žan­čios uti­li­zuo­ti kri­tu­sius gy­vu­lius.

„Lyg ne­pa­kak­tų pa­tir­tų nuo­sto­lių ir šo­ko, dar teks su­si­mo­kė­ti už uti­li­za­ci­ją“, – liūd­nai šyp­te­li le­ge­tė­liš­kė.

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja: „Ma­no ska­li­kė iš bai­mės be jo­kio gar­so bū­do­je pra­tu­pė­jo ne tik bai­sią­ją nak­tį, bet ir vi­są ki­tą die­ną. Jei iš­len­da, tai uo­de­gą pa­bru­kus. Šu­nys bi­jo vil­kų ir, kai šie puo­la, re­tas bū­na pa­ti­ki­mu sar­gu ir gy­nė­ju“.

Ša­lia miš­kų gy­ve­nan­tys Pet­rė­čiai nuo vil­kų nu­ken­čia ne­be pir­mą kar­tą – per­nai jie pa­pjo­vė dvi prie pat na­mų be­si­ga­niu­sias avis.

Nors šei­ma lai­ko ne tik ban­dą avių, bet ir ke­lias kar­ves, kiau­lių, pul­ką įvai­rių paukš­čių (net du po­vus), bet ave­lių ne­tek­tis jiems la­bai skau­di ir ge­ro­kai ker­tan­ti per ki­še­nę, to­dėl pa­sta­ra­sis įvy­kis ūki­nin­kams tie­siog nu­sva­ri­no ran­kas.

Li­ku­sias svei­kas ave­les, dvi bran­gias veis­li­nes ož­kas Pet­rė­čiai nak­čiai jau va­rys į tvar­tą, nes gir­dė­jo, jog Gied­rai­čių kai­me kaž­kam ir ož­kas vil­kai iš­pjo­vė.

„Avys pa­gal ko­man­dą į tvar­tą lyg ka­rei­viai ne­sueis. Bet ir į tvar­tus vil­kai įlen­da, met­ri­nę tvo­rą su vi­sa avim per­šo­ka – kaip nuo jų ap­si­sau­go­ti?

Pik­čiau­sia, kai ant as­fal­to sė­din­tys val­di­nin­kai mo­ko: vil­kams rei­kia su­da­ry­ti to­kias są­ly­gas, kad priei­ti prie na­mi­nio gy­vu­lio jiems bū­tų sun­kiau nei prie miš­ko gy­vū­no. Tai ką mums rei­kia da­ryti – ur­vus avims iš­kas­ti? Tu ateik ir pa­ts pa­ban­dyk tas są­ly­gas su­kur­ti“, – nir­šo ūki­nin­kė.

Kom­pen­sa­ci­jos nuo­sto­lių ne­pa­den­gia

Le­ge­tė­lių kai­me gy­ve­nan­ti šei­ma ne vie­nin­te­lė Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne nu­ken­tė­jo nuo ašt­ria­dan­čių vil­kų.

To­kią sta­tis­ti­ką kau­pian­čio Sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus duo­me­ni­mis, prieš po­rą me­tų Pa­pu­šy­nio kai­me vil­kai iš­pjo­vė 16 jau­no ūki­nin­ko avių, nors šios ir bu­vo lai­ko­mos ap­tver­to­je ga­nyk­lo­je, sau­go­mos.

Per­nai vil­kai už­puo­lė ir pa­pjo­vė dvi te­ly­čias. Vie­ną – Va­dak­tų kai­me, ki­tą – Ožai­čių. Te­ly­čia nuo vil­kų dan­tų kri­to ir 2015-ai­siais.

Kaip di­džiau­sias siau­bas vi­sur mi­ni­mas šių­me­tis at­ve­jis Ra­sei­nių ra­jo­ne, kai vil­kai ga­nyk­lo­je su už­tva­rais iš­pjo­vė apie 70 avių.

Sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ne­ri­jus Ma­tai­tis sa­ko, jog ne vie­nas jau bu­vo leng­viau at­si­kvė­pęs, kai ra­jo­no avys vil­kiu­kus me­džio­ti mo­kan­čių pil­kių ne­su­do­mi­no nei lie­pą, nei rugp­jū­tį, kaip bū­da­vo anks­čiau, bet štai rug­sė­jį – bac ir įsi­su­ko.

Pa­sak spe­cia­lis­to, vi­sai ant le­do nu­ken­tė­ju­sie­ji nuo vil­kų nė­ra pa­lie­ka­mi – jiems iš­mo­ka­mos pa­gal nu­ma­ty­tą me­to­di­ką pa­skai­čiuo­ja­mos kom­pen­sa­ci­jos.

Pa­vyz­džiui, R. Pet­rė­tie­nei už dvi per­nai pa­pjau­tas avis bu­vo su­mo­kė­ta 142 eu­rai kom­pen­sa­ci­jos.

R. Pet­rė­tie­nė sa­ko, jog to­kios kom­pen­sa­ci­jos – zui­kio aša­ros, jos ne­pa­den­gia nė pu­sės pa­tir­tų nuo­sto­lių.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Pa­var­ty­čiuo­se, šią va­sa­rą su­reng­to­je spe­cia­li­zuo­to­je avi­nin­kys­tės pa­ro­do­je da­ly­va­vu­si avių veis­ly­no sa­vi­nin­kė, ūki­nin­kė iš Tel­šių ra­jo­no Rai­mon­da van Beers da­li­jo­si ir­gi pa­na­šiais nuo­gąs­ta­vi­mais: „No­rė­tu­me di­din­ti avių ūkį, ta­čiau avi­nin­kys­tę la­bai ap­sun­ki­na di­dė­jan­ti vil­kų po­pu­lia­ci­ja. Sau­go­ti nuo jų avis mums yra per sun­ku. Vil­kai nie­ko ne­bi­jo, ei­na net die­ną, lyg ži­no­tų, kad yra ne­lie­čia­mi. To­dėl pa­ti­ria­me di­džiu­lių nuo­sto­lių“.

Išei­tis – ma­žin­ti po­pu­lia­ci­ją

Kad pa­tir­ti nuo­sto­liai, lai­kan­tiems veis­li­nes avis, bū­tų kom­pen­suo­ja­mi pa­gal rin­kos ver­tę, o vil­kų po­pu­lia­ci­ja bū­tų ma­ži­na­ma pa­gal rea­lų po­rei­kį, di­di­nant me­džio­ji­mo kvo­tas, sie­kia ir Lie­tu­vos avių au­gin­to­jų aso­cia­ci­ja.

Aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Kai­rys sa­ko, kad vil­kų ap­skai­ta ša­ly­je to­li gra­žu nė­ra tiks­li, jų po­pu­lia­ci­ja di­dė­ja dėl per­dė­to sau­go­ji­mo ir nea­dek­va­čių me­džio­ji­mo kvo­tų, ku­rios vi­so­je ša­ly­je su­da­rė tik 60 vie­ne­tų.

„Avių au­gin­to­jų dėl vil­kų iš­puo­lių pa­ti­ria­mi nuo­sto­liai yra ge­ro­kai di­des­ni nei dek­la­ruo­ja­ma, ka­dan­gi skai­čiuo­ja­mi tik pa­pjau­ti gy­vu­liai. O kiek jų nu­gaiš­ta ar yra pa­pjau­na­mi dėl pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų jau vė­liau?

Taip, vil­kas tu­ri tei­sę gy­ven­ti, bet ne na­mi­nių gy­vu­lių są­skai­ta. Ir jei­gu vals­ty­bė jį sau­go, te­gul tuo­met ji ir nuo­sto­lius at­ly­gi­na 100 pro­cen­tų. Kol kas, re­gis, si­tua­ci­ja yra to­kia: kol vil­kai ne­pra­dės pul­ti žmo­nių, rei­kia­mų prie­mo­nių ne­bus ima­ma­si“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo R. Kai­rys.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, pa­sak jo, vil­kai la­biau­siai siau­čia Šiau­lė­nų, Šau­ko­to se­niū­ni­jų miš­kuo­se. Bet at­bė­ga jų ir iš ki­tų ra­jo­nų. Dėl miš­kuo­se su­ma­žė­ju­sio šer­nų skai­čiaus jie daž­niau puo­la na­mi­nius gy­vu­lius.

R. Kai­rys ir­gi įsi­ti­ki­nęs – 100-o avių ūki­nin­kas kas­dien ne­su­va­rys į tvar­tą. Be to, avis yra pie­vos gy­vū­nas, jis tu­ri jus­ti lais­vę. Įreng­ti sta­cio­na­rūs ap­tva­rai esą sa­vi­kai­ną su­kel­tų taip, kad ir taip ne­pi­gi avie­na tap­tų ne­beį­kan­da­ma pir­kė­jui.

VĮ „Še­du­vos avi­nin­kys­tė“, ku­riai va­do­vau­ja R. Kai­rys, 1200 ga­nyk­lo­je be­si­ga­nan­čių avių sau­go elekt­ri­niai aptvarai, bu­di žmo­nės, bet vis tiek bai­mi­na­ma­si: jei už­klys vil­kų gau­ja, pa­sek­mės ga­li bū­ti liūd­nos.

Li­ku­sios 1200 įmo­nės avių lai­ko­mos tvar­te ar­ba prie pa­grin­di­nių tvar­tų, tad nak­vo­ti pa­rei­na pa­čios.

Ge­riau­sia pre­ven­ci­nė prie­mo­nė, anot R. Kai­rio, – tik me­džiok­lės.

Vil­kų me­džiok­lės ne­leng­vos

Rad­vi­liš­kio me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kui Al­gir­dui Fer­ge­liui daug skai­čiuo­ti ne­rei­kia – per­nai ra­jo­ne bu­vo nu­šau­ti du vil­kai.

„Kas spė­ja nu­šaut, kol pa­si­bai­gia kvo­ta, tas spė­ja. Nė­ra leng­va su­me­džio­ti vil­ką. Jis – la­bai at­sar­gus gy­vū­nas. O ir są­ly­gų daž­nai tam nė­ra – tai orai blo­gi, tai me­džio­ji­mo lai­kas pa­si­bai­gęs, tai pė­dų ne­si­ma­to. Be to, or­ni­to­lo­gi­niuo­se, bio­lo­gi­niuo­se ir ki­tuo­se draus­ti­niuo­se da­bar jau už­draus­ta me­džio­ti, nors vil­kų ten pil­na. Šu­nys vil­kų nei­ma – jų bi­jo.

Bū­na, ma­tai tų vil­kų ne­ma­žai, bet šau­dy­ti tuo­met ne­ga­li. Vil­kų me­džiok­lės lai­kas yra nuo spa­lio 15 iki ba­lan­džio 1 die­nos“, – sa­ko me­džio­to­jų va­das.

A. Fer­ge­lis įsi­ti­ki­nęs: vil­kų miš­kuo­se yra kur kas dau­giau, ne­gu jų pri­skai­čiuo­ja­ma, nes ap­skai­ta nė­ra tiks­li. Ta­čiau vil­kų po­pu­lia­ci­jos ma­ži­ni­mas, anot jo, – val­džios ran­ko­se. Ko­kį spren­di­mą ji priims, to­kį ir teks vyk­dy­ti.

Au­to­rės nuo­tr.

Šią ir dar vie­ną po 600 eu­rų kai­na­vu­sią veis­li­nę ož­ką Ri­ma Pet­rė­tie­nė nak­čiai vi­sa­da par­gi­na į tvar­tą.

Ri­ma Pet­rė­tie­nė bai­mi­na­si dėl li­ku­sių še­šių avių li­ki­mo: „Ran­kos nu­svi­ro jas beau­gin­ti“.