Naujausios
Vieningoje Europoje – antrarūšiai vartotojai?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Vilniuje ir Berlyne atrinko 33 maisto produktus ir palygino jų sudėtį. Iš 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skyrėsi net 23. Paaiškėjo, kad Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralios sudėties produktų, kuriuose yra mažiau saldiklių ir kitų priedų. Ar vieningoje Europos Sąjungoje Lietuvos vartotojai laikomi antrarūšiais?
Ministras: tarpvalstybinės korporacijos daro įtaką politikai
Lietuva tikisi, kad artimiausiu metu Europos Sąjunga (ES) imsis veiksmų užtikrinti vienodą parduodamos tos pačios produkcijos kokybę, sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, vakar pristatant tyrimą apie mūsų šalyje ir Vokietijoje pirktų žinomų gamintojų maisto produktų sudėties skirtumus.
„Yra pažadas, kad 2018 metais Europos Komisija pradės išsamų tyrimą, tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas rinkas“, – sakė B. Markauskas, besitikintis, kad stambios kompanijos nelauks išsamių tyrimų rezultatų ir pačios sureaguos į situaciją. Priešingu atveju planuojama reikalauti atsakomybės už vartotojų klaidinimą.
Vis dėlto žemės ūkio ministras iškėlė ir tam tikrų abejonių: pasak jo, tarpvalstybinės korporacijos daro pakankamai didelę įtaką politikai ir procesą gali būti sunku suvaldyti. Lygiai taip pat sunku tikėtis, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gali lemti atskiros korporacijos sprendimus.
„Truputį gaila, kad, 12 metų būdami ES, turime problemą, ir kai ES deklaruoja bendra vartotojų interesą, bet praktikoje neužtikrina tų vertybių“, – sakė ministras, atkreipęs dėmesį, kad Slovakijoje ši problema iškelta dar 2011 metais.
Skirtumai akivaizdūs
Lietuvoje tyrimą atlikusios VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, analizė parodė, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje pirktų produktų kokybė skiriasi.
„VMVT atrinko Vilniuje ir Berlyne 33 maisto produktus: 6 gyvūninės kilmės ir 27 negyvūninės kilmės produktus. Iš tų 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skiriasi 23 produktai, arba 70 procentų. Tad Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralios sudėties produktų, kuriuose yra mažiau saldiklių ir kitų priedų“, – sakė D. Remeika.
Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, sausainiuose „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių yra daugiau (35 proc. Vokietijoje parduodame produkte ir 32 proc. – Lietuvoje).
Sojų gėrime „Alpro Soya Original“ su kalciu Vokietijoje yra 1 maisto priedas, o Lietuvoje – 2.
Šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“ Vokietijoje yra cukraus, o Lietuvoje – dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Identiška situacija su gėrimu „Lipton“ (persikų skonio).
Spragintuose auksiniuose kukurūzų dribsniuose „Kellogg's Corn flakes“ pirmuoju atveju nėra pridėtų vitaminų, o Lietuvos atveju yra.
Vokietijoje parduodamiems bulvių traškučiams „Lay's Salted“ gaminti naudojamas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai skirtoje produkcijoje esama ir palmių aliejaus.
Saldžiuose traškiuose dribsniuose su šokoladu „Vitalis“ Lietuvoje saulėgrąžų aliejų pakeičia palmių aliejus.
Tiriant jogurtą „Activia“ su braškėmis paaiškėjo, kad Vokietijoje jame yra 9 proc. braškių (Lietuvoje – 8,2 proc.), taip pat skiriasi skonis, produkto spalva. O Lietuvos rinkai skirtame produkte matyti naudojami tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai.
Tirti ir kiti maisto produktai.
Tyrimo metu atlikta vartotojų apklausa (rugpjūčio-rugsėjo mėn.) atskleidė, kad 77 procentai Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvoje ir kitose ES valstybėse parduodamų to paties gamintojų maisto produktų kokybė skiriasi.
Lietuvoje atliktas tyrimas kainavo 4,5 tūkstančio eurų, jo mastas, ministro teigimu, buvo nedidelis, bet jis buvo skirtas „sužinoti esmę“. Europos Komisijos kitąmet planuojamas minėtas plataus masto tyrimas gali apimti ne vien maisto produkciją, bet ir buitinės chemijos prekes.
Prekių kokybės skirtumus vartotojai seniai pajuto
Ne vienas iš mūsų esame susidūrę su tuo, kad, pavyzdžiui, to paties pavadinimo kava, atsivežta iš Švedijos ar Vokietijos, yra kur kas kvapesnė, stipresnė nei nusipirkta Lietuvoje, o geriau skalbia Vokietijoje įsigyti skalbimo milteliai.
Tik pastaraisiais metais oficialiai pradėta kalbėti apie tai, jog į naujųjų Europos Sąjungos narių rinkas išties patenka prastesnės kokybės, tačiau taip pat supakuoti ir pavadinti produktai. Netgi tvirtinama, kad Vakaruose įsikūrusios bendrovės gamina kelis variantus tų pačių maisto produktų – skirtų vartoti šalies viduje, eksportuoti į kitas išsivysčiusias šalis ir vežti į besivystančias šalis.
Prieš porą mėnesių ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Čekijos delegacija pristatė informaciją dėl maisto produktų, parduodamų ES bendrojoje rinkoje, pažymėtų tuo pačiu prekiniu ženklu, kokybės. Ji atkreipė dėmesį, kad šių produktų kokybė ir sudėtis atskirose ES valstybėse narėse skiriasi.
Čekijos patirtį patvirtino ir Vengrijos bei Slovakijos atsakingų institucijų atlikti laboratoriniai tyrimai. Slovakijoje buvo paimti 22 maisto produktų (pieno, mėsos, žuvies, duonos gaminių, šokolado, gėrimų, kavos ir kt.) mėginiai. Nors analizė parodė, jog visi tirti produktai atitiko saugos reikalavimus, kai kurių gaminių sudėtis skyrėsi.
Didžiausi skirtumai nustatyti tiriant pieno ir žuvies gaminius, gėrimus ir kt. Skirtumai atsirado dėl gyvūninių riebalų pakeitimo augaliniais, mažesnio mėsos kiekio gaminiuose, vietoj cukraus naudojamo didesnio kiekio saldiklių, vaisinių produktų pakeitimo dažikliais ir kt. Panašius rezultatus gavo ir Vengrijos bei Kroatijos tyrėjai. Tyrimai šiuo metu taip pat atliekami Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje.
Kam tai rūpi ES?
Vengrijos valdžia pranešė, kad didelės bendrovės geresnės kokybės maistą tiekia Austrijoje, nors Vengrijoje parduodamų prekių prekiniai ženklai yra vienodi. Buvo ištirti 24 produktai, kuriuos tokie pardavėjai kaip „Lidl“ ar „Aldi“ parduoda Vengrijoje ir Austrijoje. Vengrijos vafliai „Manner“ buvo mažiau traškūs, o „Nutella“ kremas nebuvo toks saldus, palyginti su austrišku.
Slovakijoje vartotojų teisių gynėjų iniciatyva dar 2011-aisiais susirūpinta manipuliacija produktų sudėtinėmis dalimis. Atlikti tyrimai atskleidė skonio, išvaizdos bei sudėties skirtumus daugiau nei dešimtyje maisto produktų, kurie yra parduodami Slovakijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Neatitikimai Slovakijoje parduodamuose maisto produktuose – mažesnis mėsos kiekis, bet didesnė riebalų dalis, daugiau dirbtinių saldiklių ir konservantų bei mažesnis svoris.
Tačiau apžvalgininkai įspėja, kad ES institucijoms nerūpi maisto prekių kokybė ar jų gamyba bei pardavimas ES narėms. Joms svarbiausia maisto produktų saugumas. Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.
Ragina kovoti su „maisto apartheidu“
Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris jau pareiškė, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„ES ši praktika jau dabar yra draudžiama. Mes turime suteikti daugiau galių nacionalinėms institucijoms, kad būtų užkirstas kelias šioms praktikoms visur, kur jos egzistuoja“, – sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.
Vidurio ir Rytų Europos valstybės, įskaitant Lietuvą, ne kartą perspėjo dėl vadinamojo „maisto apartheido“. Anot jų, maisto gamintojai taupo ingredientų, kurie naudojami įvairiose kasdienėse prekėse, sąskaita.
Kritikai ir įmonės teigia, kad šios pretenzijos yra nepagrįstos ir kad atskirose rinkose skiriasi skonis, o ne turinys. Tačiau Europos Komisijos pirmininkas pareiškė, jog „lygiųjų sąjungoje negali būti antros klasės vartotojų“.
„Aš niekada nepritarsiu, kad, nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose“, – sakė Ž. K. Junkeris.
„Slovakai nenusipelno, kad jų žuvies piršteliuose būtų mažiau žuvies, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos“, – teigė jis.
Gal Ž. K. Junkeris turėtų ką pasakyti ir apie vartotojų interesus Lietuvoje?
„Šiaulių krašto“, „Vakarų ekspreso“, ELTA inf.
EPA-ELTA nuotr.
Pagal VMVT vykdytą apklausą, net 8 iš 10 apklaustųjų mano, kad Lietuvoje vartotojas diskriminuojamas.
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šią situaciją vadina „neskania“ ir ketina kartu su kitomis analogiškus tyrimus atlikusiomis valstybėmis ir Europos Komisija siekti, kad maisto produktų rinka būtų vieninga ir kokybės atžvilgiu.
Tyrimas parodė, kad Vokietijoje ir Lietuvoje pirktų produktų kokybė skiriasi.
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Lygintinų maisto produktų sąrašas
Atrinkti 33 skirtingų pavadinimų maisto produktai:
6 gyvūninės kilmės (žuvies, pieno ir mėsos gaminiai) ir 27 negyvūninės kilmės produktai:
Sausi pusryčiai – 5, kava, arbata, kakava – 7, sausainiai, šokoladai – 5, gaivieji gėrimai – 4, majonezai, padažai – 3, bulvių traškučiai, kūdikių maistas ir šokoladinis kremas – po 1.
