Vežėjų „šėrykla“

Vežėjų „šėrykla“

Šiaulių rajone keleivius vežančioms įmonėms sutartys pratęstos be jokio konkurso. Be konkursų ir be konkurencijos jos dirba beveik dvidešimtmetį. Rajono Savivaldybė vežėjus dosniai maitina biudžeto pinigais. Sočiausią kąsnį pasiima savivaldybių vežėjų įmonės: milijoninės sumos mokamos padengti nuostolius ir už lengvatinius bilietus.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Nei konkursų, nei konkurencijos

Spalio viduryje Šiaulių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba baigė tirti Savivaldybės ir keleivių vežėjų viešųjų paslaugų teikimo sutarčių pagrįstumą ir teisėtumą.

Audituojamas laikotarpis – 2014 metai, kai į pabaigą ėjo buvusios rajono valdžios kadencija ir artėjo nauji savivaldos rinkimai iš esmės paslinkę svorio centrą nebe socialdemokratų, o „valstiečių“ naudai.

Audito ataskaitoje, pasirašytoje Savivaldybės kontrolieriaus Sauliaus Mickaus, tvirtinama, kad 2014 metų gruodžio mėnesį – likus porai mėnesių iki naujų savivaldos rinkimų, su vežėjais buvo pasirašytos naujos sutartys.

Paaiškėjo, kad Savivaldybė paslaugos teikėjus parinko ne viešojo konkurso būdu, o tiesiog pratęsė senąsias sutartis dar dvejiems metams.

Kontrolierius teigė, kad sutartys be konkurso su vežėjais gali būti pratęstos ne ilgiau, kaip penkeriems metams. Savivaldybės teisininkai skaičiavo, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas sutarčių pratęsimo terminas gali būti ir 15 metų, tačiau ir šie terminai viršyti.

Trečiadienį sušauktame neeiliniame rajono Savivaldybės tarybos Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto posėdyje suskubta nagrinėti kontrolierių išvadas. Paaiškėjo, kad konkursai vežėjams buvo rengiami tik 1997–1998 metais. Nuo to laiko vežėjai, nejausdami jokios konkurencijos, dirbo rajono biudžetui pateikdami milijonines sąskaitas nuostoliams ir lengvatiniams bilietams padengti.

Sandorių architektai dingo?

Vežėjų konkursus organizuoti turėjo Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius, kuriam vadovavo įtakingas socialdemokratas Algimantas Baikauskas. „Šiaulių kraštas“ rašė, kad būtent po kontrolierių audito A. Baikauskas staigiai „pasižiūrėjo į metrikus“ ir skubiai pasinaudojo galimybe išeiti į pensiją.

A. Baikausko vadovaujamas skyrius rengė ir be konkurso pratęstas sutartis su vežėjais.

Abejotinas sutartis pasirašė tuo metu Administracijos direktoriumi buvęs „tvarkietis“ Kęstutis Lukšas. Tačiau nei K. Lukšas, nei buvęs rajono meras socialdemokratas Algimantas Gaubas Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto posėdyje nepasirodė, nors jie yra šio komiteto nariai. Kontrolės komiteto pirmininkas socialdemokratas Laisvūnas Neimanas „Šiaulių kraštui“ atsisakė komentuoti audito medžiagą, sakė nesąs susipažinęs.

Istorijoje figūruoja dar vienas socialdemokratas – buvęs Kuršėnų autobusų parko direktorius Antanas Šerkšnas. Jis šių pareigų po savivaldos rinkimų irgi nebeina.

Didžiausias kąsnis – savivaldybių įmonėms

Praėjusį gruodį sutartys pratęstos su vienuolika vežėjų. Du iš jų – savivaldybių įmonės: Kuršėnų autobusų parkas ir „Busturas“. Kiti vežėjai – privačios bendrovės: „Ridvija“, „Vežuva“, „Važiuok“, „Austelija“ bei individualios Romo Grigaliaus, Antano Rudžinsko, Jono Simonavičiaus, Alvydo Tilenio įmonės bei „Vairūnas“. Visos įmonės įkurtos Šiauliuose arba Šiaulių rajone.

„Šiaulių kraštas“ turi dokumentus, kuriuose nurodyta, kokios sumos buvo mokamos amžiniesiems rajono vežėjams.

UAB Kuršėnų autobusų parkas už 2014 metus iš rajono biudžeto gavo 373 924 eurus, iš jų 287 925 eurai – nuostolių, susidariusių teikiant viešąsias keleivinio kelių transporto paslaugas, kompensavimas, o 85 999 eurai – transporto lengvatų kompensavimas. Šiemet per devynis mėnesius Kuršėnų autobusų parkui jau priskaičiuoti 247 192 eurai.

Šiaulių savivaldybės įmonė UAB „Busturas“ iš rajono savivaldybės 2014 metais gavo 276 459 eurus, iš jų – nuostolių kompensavimas – 166 815 eurų, ir 109 644 eurai – lengvatų kompensavimas. Šiemet per devynis mėnesius „Busturas“ iš rajono Savivaldybės biudžeto jau „uždirbo“ 137 586 eurus.

Visi kiti vežėjai bendrai  už 2014 metus lengvatoms kompensuoti gavo 167 393 eurus, o nuostolingiems maršrutams kompensuoti – 7 417 eurų.

Net ir dabar, kai išaiškėjo, jog sutartys pratęstos nerengus viešojo konkurso, sutartys galios iki 2016 metų gruodžio 31 dienos. Neeiliniame Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto posėdyje jo pirmininkas Arūnas Grubliauskis bandė teirautis – negi nėra jokio mechanizmo nutraukti tokias sutartis anksčiau laiko? Savivaldybės teisininkai paaiškinę, kad tokių galimybių nėra.

Milijonai dalijami, bet kontrolė neužtikrinta

Savivaldybės kontrolieriams įtarimų sukėlė vežėjų pateiktų duomenų skirtumai: 2014 metais pateikto to paties maršruto kilometražas vienoks, o 2015 nurodomas jau visai kitoks. Kartais to paties maršruto ilgio skirtumai siekė dešimt ir daugiau kilometrų.

Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto posėdyje atsirado giriančių, kad, pavyzdžiui, „Busturas“ per šių metų devynis mėnesius, palyginti su 2014 metų devyniais mėnesiais, „sutaupė“ 70 tūkstančių eurų iš nuostolingų maršrutų kompensavimo.

„Čia gal ne „Busturas“ sutaupė, o mes nebepermokėjome tokios didelės sumos? – stebėjosi Savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis. – Labai keista, kodėl tiek metų „Busturo“ kilometro savikaina buvo net didesnė nei Kuršėnų autobusų parko.“

Komiteto pirmininkas A. Grubliauskis stebėjosi, kad pagal tai, kiek sumokama vežėjams kompensacijų už lengvatinius bilietus, kyla klausimas, ar jie veža tik moksleivius, neįgalius asmenis ir pensininkus.

„Darbingi žmonės autobusais nevažinėja?“ – stebėjosi A. Grubliauskis.

Atsakingi Savivaldybės darbuotojai tvirtino – taip ir yra.

„Šiaulių kraštui“ šaltiniai pasakojo, kad kai kurie vežėjai, jeigu keleiviui reikia bilieto už 2 eurus, duoda du bilietus po 1 eurą. O Savivaldybei pateikiami duomenys, kad vežė ne vieną, o du keleivius. Ir už du keleivius gauna lengvatinio bilieto kompensaciją.

„Yra ką veikti, kai naujai sudarysime komisiją ir bus ištirta, kokia yra sąnaudų kaina ir kiek iš biudžeto reikia mokėti vežėjams už paslaugą“, – sakė A. Grubliauskis.

Komiteto posėdyje užsiminta, kad Kuršėnų autobusų parko vieno kilometro kaina yra 71 euro centas, nors kai kurie privatūs vežėjai veža ir už 29 euro centus.

„Kas patikrino, kaip susidaro įmonių paslaugos savikaina?“ – klausė konservatorius Antikorupcijos komisijos pirmininkas Alfredas Jonuška. Su tokia kilometro kaina Kuršėnų autobusų parkas negalėtų laimėti viešojo konkurso, nes laimėtojas būtų mažiausią kainą paskelbęs vežėjas.

Gal čia ir slypi didžioji paslaptis, kodėl nebuvo skelbiami konkursai?

Rengs įmonę privatizacijai?

A. Jonuška „Šiaulių kraštui“ teigė, kad Kuršėnų autobusų parkas dirba neefektyviai.

„Todėl reikia apsispręsti, ar Savivaldybė ir valstybė turi pati užsiimti ekonomine veikla, ar ieškoti ekonomiškiausių sprendimų? Pasižiūrėkite į 46 Konstitucijos straipsnį. Ten aiškiai parašyta – valstybė privalo reguliuoti ekonomines sąlygas, o ne užsiimti ekonomine veikla“, – liberalų požiūrį dėstė konservatorius A. Jonuška.

Vėliau patikslino, kad taip kalbąs nebūtinai apie Kuršėnų autobusų parko privatizaciją: „Reikia galvoti, kaip sumažinti savikainą, o jeigu negalvojame...“

Į klausimą, ar A. Jonuška nemato vežėjų be konkursų istorijoje korupcijos apraiškų,atsakė: „Čia yra savanaudiškas variantas.“

Jono TAMULIO nuotr.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KONKURENCIJA: Kuršėnų autobusų parko kilometro įkainiai Šiaulių rajono savivaldybei kainuoja brangiausiai. Tačiau ši įmonė gauna didžiausias sumas už keleivių vežimo paslaugą.

PERMOKA: Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis teigė, kad ne „Busturas“ „sutaupė“ 70 tūkstančių eurų, o Savivaldybė šiemet nebepermokėjo vežėjui.

KELEIVIAI: Šiaulių rajono tarybos narys, Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto pirmininkas Arūnas Grubliauskis stebėjosi kompensacijų suma už lengvatinius bilietus: „Ar darbingi žmonės nevažinėja autobusais?“

VARIANTAS: Šiaulių rajono Tarybos narys konservatorius Alfredas Jonuška mano, kad sutartys su vežėjais yra ne korupcija, o „savanaudiškas variantas“.