Naujausios
„Balsavimo rezultatai yra nenuginčijamas įrodymas, kad Mobilumo paketas suskaldė ES valstybes nares į Rytų ir Vakarų, „senąsias“ ir „naująsias“, centro ir periferines, orientuotas į gamybą ir paslaugų eksportą. Esame be galo susirūpinę, kad pagilėjus šiai prarajai Lietuvos vežėjai neteks ES bendrosios rinkos teikiamų galimybių“, – sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.
Pasak rinkos dalyvių, Lietuvos vežėjai patirs didžiausią smūgį, kadangi visoje Bendrijoje šalies kelių transporto sektorius yra labiausiai priklausomas nuo paslaugų eksporto, kuris sudaro 92 proc. visos apyvartos.
„Tuo metu Lietuvos ir kitų periferinių šalių dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje taps reikšmingai apribotas. Todėl negalime susitaikyti su Mobilumo paketo apribojimais, kurie Europos Sąjungoje suteikia privilegijas vienoms šalims, o kitas – esančias ES periferijoje – laiko antrarūšėmis“, – pabrėžė R. Austinskas.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį buvo užsiminęs, kad su kitomis valstybėmis Lietuva žada kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – šiandien sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Panašią poziciją pareiškė ir Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Priimtą mobilumo paketą sudaro 3 dokumentai – reglamentas, kuriuo nustatomas patekimas į krovinių vežimo kelių transportu rinką, reglamentas dėl vairuotojų maksimalios darbo trukmės ir minimalaus poilsio laiko ir direktyva, kuria peržiūrimi vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir nustatomos vairuotojų komandiravimo taisyklės.
Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje. Krovininiai automobiliai turės grįžti į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites.
Bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų. Taip pat įpareigota tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą, siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 tonos.
Daugelis Mobilumo pakete įtvirtintų nuostatų, išskyrus taisykles dėl vairavimo trukmės, galėtų būti pradėtos taikyti anksčiausiai praėjus 18 mėnesių po teisės aktų įsigaliojimo.
Naujosioms nuostatoms nepritaria 9 ES narės: Lietuva, Latvija, Lenkija, Estija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Malta ir Kipras. Dar tikimasi, kad po vertinimo Europos Komisija pateiks nepatenkintoms valstybėms palankesnius Mobilumo paketo pakeitimus.
Mūsų šalis nepritaria paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.
