Naujausios
Verslo planas — kaip nemokėti algos
Šiaulių rajone gyvenantis Mindaugas (vardas pakeistas) vadina save darbdavio auka. Šiaulių universitete mokęsis ir pusmetį vienoje Šiaulių individualioje bendrovėje puse etato dirbęs vaikinas žadėto uždarbio nesulaukė net po teismo sprendimo. Mindaugas tikina, kad „prisidurti“ sumanę jauni žmonės — gardus kąsnis darbdaviams, o teisiniai sprendimai — niekiniai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Nepadėjo nei teismas, nei antstolė
Bandydamas atgauti uždirbtus pinigus — šiek tiek daugiau nei pusantro tūkstančio litų — Mindaugas jau išbandė visus teisinius būdus. Studijas Šiaulių universitete baigęs 24-erių vaikinas sako iš pradžių su savo darbdaviu, informacinių technologijų aptarnavimo paslaugas teikiančios Šiaulių individualios įmonės savininku, bandęs kalbėtis gražiuoju.
Darbdavys su tuomet studijavusiu ir už 383 litus per mėnesį jo įmonėje uždirbusiu kompiuterių meistru, atsiskaityti atsisakė, esą neturintis pinigų, o ir studento atliekamas darbas jo vilčių nepateisinęs.
Mindaugas apie atlyginimo nesumokėjusį darbdavį pranešė Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) Šiaulių skyriui. Su ieškiniu jis kreipėsi ir į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris išnagrinėjo civilinę bylą ir savo nutartimi įpareigojo darbdavį atsiskaityti su jo įmonėje dirbusiu Mindaugu.
Teismo sprendimas buvusiam individualios įmonės darbuotojui pinigų atgauti nepadėjo.
Skolos išieškojimas perduotas Šiaulių antstolei Eurikai Rulienei. Šių metų sausio 18 dieną į Vilniaus gatvėje veikiančią įmonę nuvykęs antstolės padėjėjas areštavo grynųjų pinigų kasą.
Tačiau ir po šios procedūros darbdavys Mindaugui uždirbtų pinigų nesugrąžino — išieškojimo procedūrą atliekančią antstolę jis informavo gyvenantis pas tėvus, turto neturintis, o veiklą vykdanti jo įmonė pajamų esą gauna nedaug, tad sumokėti skolą nėra galimybių.
Viskas — pagal planą
Šiuo metu studijas jau baigęs ir kitoje Šiaulių įmonėje besidarbuojantis Mindaugas turi žinių, kad individualioje įmonėje, kurioje dirbo ir tikėjosi prisidurti pragyvenimui, dabar dirba kitas studentas.
„Greičiausiai ir su šiuo vaikinu nebus atsiskaityta, — karčią patirtį kloja vaikinas. — Viskas — pagal gudriai apgalvotą įdarbinimo ir atleidimo iš darbo planą.“
Mindaugas žino, kad įmonėje, kurioje dirbo ir iš kurios buvo atleistas, prieš jį dirbo ne vienas jaunas žmogus. Jų išėjimo iš darbo priežastis buvusi analogiška. Tačiau ankstesni darbuotojai, anot jauno vyro, į teisėsaugą nesikreipė — dėl mažų sumų nepanoro gaišti laiko.
Mindaugas sako supratęs, kad teisinių svertų, kurie priverstų darbdavį atsiskaityti su darbuotoju, Lietuvoje nėra.
Skeptiškai jis kalba ir apie Valstybinę darbo inspekciją.
„Skyrė darbdaviui administracinę baudą, ir ką? Nauda biudžetui?, — ironizavo Mindaugas. — Šios srities inspektoriai neturi įgaliojimo priversti darbdavį atsiskaityti su darbuotoju.“
Jauni žmonės yra išnaudojami — įsitikinęs ir 29-erių šiaulietis Andrius.
Studentą ar studijas ką tik baigusį jauną žmogų, norintį ne nuolatinio darbo, o kelių valandų „pajamoms prisidurti“ darbdaviai (dažniau individualių įmonių savininkai), anot Andriaus, priima noriau nei solidžios patirties turintį specialistą.
Šiaulių universitete studijas prieš kelerius metus baigęs Andrius turi ne vieną pažįstamą, kurį darbdavys „išprausė“, todėl šis spjovė ir išvažiavo darbuotis į užsienį.
„Veikiama paprastai: už pirmuosius darbo mėnesius — patirties įgijimo laiką — pasiūlomas simbolinis užmokestis, — kloja Andrius. — Paskui darbdavys mokėti nebenori, todėl ima verkti dėl “apyvartinių lėšų trūkumo“. Darbdavys vis prašo palaukti.“
Pagalba ribota
VDI Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola pripažįsta, kad jo įstaiga uždirbtų pinigų ieškančiam darbuotojui padėti ne kažin kuo ir gali. Nebent skirti baudą, kurią nemokus darbdavys privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą.
Tačiau ir bauda, anot Z. Griguolos, skiriama tik išimtiniais atvejais, jei nustatoma, kad įmonės vadovas algos nesumoka piktybiškai. Bauda buvo skirta ir Mindaugo darbdaviui — trys tūkstančiaii litų.
Bankroto byla
Anot šiauliečio advokato Gintaro Žičkaus, jei teismas patenkina ieškinį, tačiau darbo užmokestis ir toliau nesumokamas, pinigų išieškojimo procedūra, teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu, gali būti perduota antstoliui. Jis atlieka skolos išieškojimo procedūrą.
Jei įmonė yra individuali, tai savo asmeniniu turtu, pasak advokato, atsako jos savininkas. Tokiu atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo turtą. Jei turto ir pinigų nėra, o sąskaitos tuščios, antstolis apie ieškojimo negalimumą aktu informuoja išieškotoją. Kartu su aktu pateikiamas vykdomasis raštas, kurį per dešimtį metų galima pateikti pakartotiniam išieškojimui.
„Dar vienas kelias — skolos nesumokančiai įmonei iškelti bankroto bylą, — sakė G. Žičkus. — Bankrotą gali inicijuoti pats darbo užmokesčio negavęs darbuotojas. Paskelbus bankrotą, yra galimybė nesumokėtus pinigus gauti iš Garantinio fondo.“
Advokatas informuoja, kad dėl bankroto inicijavimo Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje registruotų įmonių kreditoriams derėtų kreiptis į Šiaulių apygardos teismą. Tikslinga, kad tokį kreipimąsi ir kitus reikalingus dokumentus paruoštų kvalifikuotas teisininkas, nes, teismui pateikus netinkamus dokumentus, tenka juos rengti iš naujo, atitolinant norimą rezultatą.
Darbo užmokesčio neišmokėjimo bylos išskyrus kai kurias išimtis, advokato teigimu, nėra sudėtingos, jų pagrindas — skola, apskaityta įmonės buhalterijoje, kuri priteisiama.
„Bankroto bylos iškėlimas darbuotojų iniciatyva turėtų būti dažniau pasitaikantis atlyginimo išreikalavimo būdas esant tokiai ekonominei situacijai“, — pabrėžė advokatas.
DARBAS: Patirtis rodo, kad uždirbti pinigai kartais būna tarsi už stiklo — yra, bet nepaimsi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PATARIMAS: Šiaulietis advokatas Gintaras Žičkus pataria užmokesčio už darbą negaunantiems darbuotojams netylėti.
Jono TAMULIO nuotr.
