Naujausios
Verslininkai neturi nei vandens, nei vamzdyno
Valdžios vyrų deklaracijos apie rūpestį verslo aplinka subliuško, kai iškilo reali problema. Šiauliuose dešimtys įmonių Pramonės gatvėje 21— 23 kvartale antrą savaitę dirba be vandens. Savivaldybės ir jos bendrovės „Šiaulių vandenys“ argumentas vienintelis — ne mūsų vamzdis, ne mūsų problemos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kieno vamzdis?
Kas vamzdžio savininkas, didmeninių prekybos bazių teritorijoje įsikūrusios įmonės bando išsiaiškinti nuo rudens. Kreipėsi į bendrovę „Šiaulių vandenys“, kuriai moka mokesčius už vandens tiekimą. Sulaukė paaiškinimų, kad vamzdyno atšakos, nutiestos nuo Pramonės gatvės į bazių teritoriją, netvarko ir neprižiūri.
Rašė raštus Savivaldybei, prašė padėti išsiaiškinti, kas vamzdžio savininkas. Savivaldybė atsirašė — vamzdis tikrai ne „Šiaulių vandenų“. Patys prižiūrėkite ir tvarkykite. Esą tai — bendro naudojimo inžinerinis statinys.
„Siūlome visiems šioje teritorijoje esantiems ūkio subjektams sudaryti jungtinės veiklos sutartį ar kitaip susitarti dėl šių sistemų priežiūros ir eksploatavimo,“ — rašė lapkričio mėnesį verslininkams Savivaldybės administracijos direktoriumi tuomet dirbęs Rimundas Domarkas.
Verslininkai svarsto, gal jie ne mieste dirba? Kuo jų gatvė skiriasi nuo kokios Vasario 16-osios gatvės, kur įsikūrusi Savivaldybė? Šis klausimas ypač paaštrėjo prieš dvi savaites įvykus vamzdyno avarijai.
Po avarijos — vamzdynas užako
Individualios įmonės „1001 smulkmena“ savininkas Viktoras Šutkus “Šiaulių kraštui“ sakė įkalbėjęs “Šiaulių vandenų“ generalinį direktorių Joną Matkevičių padėti. Verslininkas įsipareigojo apmokėti avarijos likvidavimo išlaidas. Tačiau remontuojant vandentiekį buvo pažeista elektros kabelio izoliacija.
„Šiaulių vandenys“ įspėjo darbus stabdanti, nes iškilęs pavojus žmonių gyvybei, ir paprašė pačių įmonių savininkų sutvarkyti kabelį.
Avariją „Šiaulių vandenys“ šiaip taip likvidavo, bet vanduo, anksčiau vos vos čiurlenęs, į kai kuriuos pastatus iš viso nebeteka.
„Manęs dabar visi klausia, kur padėjau vandenį“, — sako V. Šutkus, kuriam teks pakloti 4500 litų už vis užakusio vandentiekio remontą.
„Šiaulių vandenys“ sutiko tik atvežti vandens cisterną.
„Jų problemos“
„Šiaulių vandenų“ technikos direktorius Vytautas Peleckis redakcijai neneigė, kad neketina verslininkams padėti. Tinklai bazių teritorijoje priklausantys įmonėms, kaip, pavyzdžiui, priklauso, buvusios Televizorių gamyklos teritorijoje. “Šiaulių vandenų“ tinklai baigiasi Pramonės gatvėje — ties įvažiavimu į bazių teritoriją.
„Mes turime sutartis su verslininkais, yra ir sutarties priedas, pagal kurį nurodyta, nuo kurios ribos — mūsų atsakomybė, nuo kurios — jų, — aiškino V. Peleckis. — Sutiktume tuos tinklus perimti, bet jie turi padaryti turto teisinę registraciją, atlikti geodezinius matavimus, sutvarkyti dokumentus. Neturime teisės visų mokesčių mokėtojų sąskaita remontuoti tinklus, kurie mums nepriklauso“.
Klausiamas, ką daryti įmonėms, kurios vis dar sėdi be vandens, V. Peleckis, kuris yra ir miesto Tarybos narys, sako: „Ten dabar yra jų problemos. Tegu samdosi firmas, yra daug statybininkų be darbo, ir padarys“.
Užburtame rate
V. Šutkaus teigimu, įmonės pateko į užburtą ratą. „Savivaldybė sako, mes esą patys turime tvarkyti vamzdynus, nors jie ne mūsų, — įsitikinęs verslininkas. — Savivaldybės bendrovė atsisako remontuoti vamzdyną, net kai sutinkame už tai mokėti. Sako, ne mūsų daržas, imkite kastuvus, remontuokite, kaskite. Patys kasė, matote, kas atsitiko. Kas bus, kai statybininkai ims kasti? Ir kas duos leidimus tokiems darbams, kai žemės savininkai — ne mes?“
Kitos individualios įmonės savininkas Valdas Čeilutka kolegai pritaria: „Jeigu bent pasakytų, kas yra to vamzdžio savininkas, tai mes tą savininką laužtume. Ar išsikastume šulinį. Bet esmė ta, kad mus tik stumdo.“
Savivaldybė sukruto
Savivaldybėje reikalai pradėjo judėti tik po „Šiaulių krašto“ skambučio. Meras Genadijus Mikšys pripažino, kad vandentiekis negali būti be šeimininko, per prekybos bazių privatizavimą turėjęs kažkam atitekti.
„Verslininkai tik gal nenori prisiimti atsakomybės. Toje uždaroje teritorijoje vandentiekis nebuvo be šeiminko. Duosiu nurodymą išsiaiškinti“.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius spėjęs tik „susirinkti dokumentus, kas jiems buvo Domarko atsakyta“. Aiškino, nagrinėsiantis, kur kokia teritorija ir vamzdynai kam priklauso. Tada spręs: “Situacija per dieną nepajudės“.
Tačiau išgirdęs, kad verslininkams pagalbos reikia šiandien, nes kai kas be vandens sėdi jau daugiau nei dešimt dienų, pakeitė toną: „Jeigu čia taip dega, tai kviečiu Matkevičių ir kalbamės“.
Buvęs Savivaldybės Privatizavimo komisijos pirmininkas Justinas Sartauskas, kuris yra dirbęs ir Savivaldybės administracijos vadovu, sakė, kad Turto valdymo skyriuje liko archyvai. Pasak J. Sartausko, privatizuojant bazę, ji buvo išskaidyta į atskirus objektus, o tinklai buvo priskirti kažkuriam iš jų.
VANDUO: Tik vandens cisternos „Šiaulių vandenys“ nepagailėjo.
VANDENTIEKIS: Įmonės vargsta dėl užakusio vandentiekio, kurį po paskutinės avarijos „Šiaulių vandenys“ iš viso atsisakė toliau remontuoti.
INICIATYVA: Verslininkas Viktoras Šutkus bandė klausti Savivaldybės, kas yra vandentiekio šeimininkas, ieškoti problemos sprendimo, bet sulaukė atsirašymo — tvarkykitės patys.
Jono TAMULIO nuotr.
