Naujausios
Verslininkai kreipėsi į valdžios sąžinę
Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) taryba kelia klausimą dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo. Pramonininkai įsitikinę, jog tai ne tik finansinė, bet moralinėn problema. Verslininkai turi mokėti mokesčius ir delspingius valstybei, nors ši jiems skolinga milijonus litų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas. lt
Inicijuoja kreipimąsi
Ketvirtadienį ŠPA taryba priėmė kreipimąsi į Finansų ministeriją ir Lietuvos pramonininkų konfederaciją: „Norime atkreipti dėmesį į besikaupiančias valstybės skolas įmonėms, dėl kurių verslininkai negali laiku sumokėti mokesčių. Situacija darosi grėsminga, susidaro skolų grandinė, įmonėms trūksta apyvartos lėšų, jos priverstos imti paskolas iš bankų, o tai papildomos lėšos. Valstybė piktnaudžiauja savo padėtimi, pateikdama užsakymus ir laiku neatsiskaitydama. Šią ydingą nuostatą reikia nedelsiant keisti“.
Pasak ŠPA prezidento Alvydo Stulpino, nors premjeras deklaruoja, kad su verslu atsiskaitoma, praktika rodo, jog taip nėra.
Tarybos narių tvirtinimu, vien vienai iš Šiaulių įmonių valstybė skolinga 150 milijonų litų. Nėra tikslių duomenų apie bendrą skolą Šiaulių krašto įmonėms, bet, spėjama, ji gali siekti kelis šimtus milijonų litų.
A. Stulpinas klausė: „Kaip galima skelbti darbų konkursus neturint pinigų? Mokesčių užskaita yra tik viena iš sudėtinių problemos dalių. Bet ji ypač aktuali šiandien, kai kyla problema ne tik dėl pinigų brangimo, bet dėl jų buvimo rinkoje apskritai.“
Prabilta apie valstybės reketą
Arūnas Rupšys, ŠPA viceprezidentas ragino „nebevynioti žodžių į vatą“: verslas dotuoja, kredituoja valstybę, o ši užsiima savotišku reketu. Būdama skolinga milijonus, nuo įmonių sąskaitų nusirašo mokesčių sumas. “Įmonės gali prašyti mokesčių atidėjimo. Bet mes neturėtume būti prašytojais, kai mums yra skolinga valstybė.“
„Jeigu esame partneriai, tai turime elgtis solidžiai, — sakė A. Rupšys. — Jeigu valstybė reikalauja iš mūsų etikos normų laikytis, tai ir pati turi elgtis etiškai. Kodėl dabar turime sudaryti lengvatas finansinėms institucijoms, kai mūsų verslas staugia“.
Įmonių vadovai pritaria
„Šiaulių krašto“ kalbinti verslo bendrovių vadovai tvirtino visiškai pritariantys ŠPA tarybai.
Bendrovės „NCC titanas“ generalinis direktorius Stanislovas Valius tvirtino, jog problema ypač aktuali statybininkams, kurie daug darbų atlieka pagal valstybės užsakymus.
„Valstybės, biudžetinių įstaigų skolos vien mūsų bendrovei sudaro kelis milijonus litų. Valstybė turėtų daryti užskaitymus. Bet mūsų valstybė nėra normali — šiuo klausimu yra nesąžininga, skriaudžia savo piliečius ir verslą. Tačiau nei valdininkai, nei politikai to nesupranta.“
UAB „Šiaulių kelias“ direktorius Romanas Kančauskas skaičiuoja, jog bendrovė tiekėjams skolinga 10 milijonų litų, o darbų užsakovai bendrovei skolingi 12— 13 milijonų litų. Didžioji šios skolos dalis — “valdiška“. Kai kurios tęsiasi nuo 2007 metų.
Pasak R. Kančausko, didiesiems kelininkams valstybė skolinga jau net ne po keliolika milijonų, o dešimtis milijonų litų.
„Valstybė neatsiskaito, o už vėluojamus mokėti mokesčius skaičiuoja delspinigius — tai absurdas. Sveika logika diktuoja užskaitas daryti“, — sako R. Kančauskas.
„Šiaulių kelio“ bendrovės vadovas nuogąstauja, kad dėl finansinių resursų stygiaus gali sustoti Šiaulių bulvaro rekonstrukcija. Kelininkai ją daro patys kredituodami darbus — ima paskolas.
„Mes prisiėmėme tokią riziką, bet dabar jau keli bankai pakėlė rankas, derybos vyksta tik su vienu banku. Jeigu nepasirašysime paskolos sutarties, bulvaro darbus teks stabdyti, o įmonė atsidurs labai sudėtingoje situacijoje.“
Valstybė piktnaudžiauja savo padėtimi, pateikdama užsakymus ir laiku neatsiskaitydama.
INICIATYVA: Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas (stovi) inicijavo ŠPA tarybos kreipimąsi dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitų.
NUOSTATA: Arūnas Rupšys, ŠPA viceprezidentas, įsitikinęs, jeigu valstybė ir verslas yra partneriai, solidaus ir etiško elgesio taisyklės turi galioti abiems pusėms.
Jono TAMULIO nuotr.
