Naujausios
Varžytinės savo noru
NEKILNOJAMOJO TURTO SAVININKAI PATYS SIEKIA VARŽYTINIŲ
Balandžio — gegužės mėnesiais Lietuvoje vyks per 400 varžytinių. Keliasdešimt — Šiaulių apskrityje. Aiškėja, jog varžytinės vyksta ne tik dėl to, kad neįmanoma išsimokėti paskolų, bet ir dėl to, kad neįmanoma parduoti nekilnojamojo turto. Varžytinių plaktukas pasitelkiamas sąmoningai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Savininkai siekia varžytinių
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos duomenimis, priverstinio išieškojimo už įkeistą turtą skaičiai auga geometrine progresija. Palyginti su pernai metais tokių bylų šiemet padaugėjo 230 procentų. 2008 metais Šiaulių mieste priverstinai buvo 51 priverstinio skolos išieškojimo byla. Šiemet vien per du pirmuosius metų mėnesius tokių bylų — jau 13.
Vienoje iš Šiaulių sodų bendrijų varžytinėse balandžio pradžioje bus parduodamas namas. Asfaltu nuvažiuojame iki pat namo. Rami vieta, graži gamta. Tikimės išvysti tragedijos prislėgtus namo gyventojus, kuriems jau balandžio pradžioje gresia varžytinės. Duris atrakina jaunas ir ramus vyras.
„Varžytinės man yra būdas kaip nors parduoti namą“, — šypsosi dvidešimt devynerių metų kol kas dar namo savininkas.
Jis trumpai dėsto savo šeimos istoriją ir namo pardavimo planą. Vyras su žmona skiriasi. Prieš dvejus metus, kai dar jų santykiai buvo geri, jauna šeima nutarė įsigyti nuosavą būstą, nes iki tol gyveno pas tėvus. Be jokių problemų gavo 120 tūkstančių litų banko paskolą. Dvidešimčiai metų buvo paskaičiuotas skolos grąžinimas terminas ir palūkanos. Kas mėnesį jauna šeima turėjo mokėti bankui kiek daugiau, nei 600 litų. Šiuo metu beveik 800 litų.
„Nei tada, nei dabar mums nebūtų problema mokėti bankui paskolą, nes turiu gerą darbą ir tikrai išsiversčiau“, — tikina vyras.
Tačiau jis nutarė nebemokėti bankui. Žmona su dukrele gresiant skyryboms išvažiavo gyventi ir dirbti į Ispaniją, vyras liko Šiauliuose vienas.
„Kodėl aš vienas turiu mokėti paskolą, o paskui pinigus dalintis su žmona, nes namą vis tiek reikės parduoti — šeimos nebesuklijuosime. Norėjome parduoti patys ir atsiskaityti su banku. Bet per gerus metus į mūsų pardavimo skelbimus neatsiliepė nė vienas pirkėjas, net nepaskambino pasidomėti. Supratome, kad patiems namo nepavyks parduoti, todėl “einame“ per varžytines“, — pasakoja vyras.
Varžytinės taip pat vyksta gana vangiai — pirkėjų labai mažai, ar pavyks gauti sumą, kurios užtektų sugrąžinti bankui skolą? „Skola bankui 120 tūkstančių, dalis jau sumokėta, o namą varžytinėse parduodame už 156 tūkstančius litų“.
Skola ir namais nebesirūpina
Viename iš Šiaulių daugiabučių varžytinės buto savininkei skelbiamos taip pat balandžio pradžioje. Dviejų kambarių buto šeštame aukšte kaina 135 tūkstančiai 200 litų. Už durų staktos užkištas pluoštas vokų su sąskaitomis už komunalines paslaugas.
Kaimynė iš gretimo paaiškina, kad šiame bute jau daugiau, kaip metai, niekas negyvena.
„Žinot, kiek čia beldėsi banko atstovais prisistačiusių žmonių, pašto dėžutė nuolatos užkišta laiškais iš bankų, atrodo, net ir antstolių, klausinėja kaimynų, kur dingo buto savininkai. O ką mes galime atsakyti“, — skėsčiojo rankomis kaimynė.
Apsivertė aukštyn kojomis
„Paradoksas, tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Žmonės net patenkinti varžytinėmis, ko anksčiau nei svajoti negalėjai — kad tik nupirktų jo turtą. Taip yra todėl, kad visiškai sustojęs nekilnojamojo turto pirkimas. Net ir per varžytines labai sunku parduoti“, — sakė antstolė Eurika Rulienė.
Antstolei papasakojus istoriją, kaip savininkai visiškai nebesirūpina nei butu, nei skola, E. Rulienė nė kiek nenustebo: „Kam reikalingas tas butas, jeigu išvažiavo gyventi į užsienį, kam tokį butą išlaikyti ir mokėti už jį skolas“.
E. Rulienės teigimu, varžytinės gali vykti ir be turto savininko — skolininko. „Jeigu nerandame skolininko namie, privalome skelbti informacinį pranešimą spaudoje, kad yra areštuotas tokio asmens turtas, esantis tokiu adresu. Jeigu ir tada žmogus neatsiliepia, jo reikalas. Varžytinės vis tiek įvyksta“, — aiškino antstolė E. Rulienė.
Iš skolos
Artimiausių varžytinių sąrašuose aptikome iš varžytinių parduodamą namą Šiauliuose už daugiau, nei pusę milijono litų, prabangų automobilį bei vardines akcijas. Keletą kartų beldėmės nurodytu varžytinių adresu, tačiau niekas durų neatidarė. Kaimynai pasakojo, jog atrodo, buvo paimta paskola iš banko. Iš pažiūros sunku tikėtis, kad maždaug dvidešimties metų dviejų aukštų namą būtų galima šiandien parduoti už varžytinių kainą.
Antstolė E. Rulienė teigė, jog šiuo metu yra remiamasi „Registrų centro“ dar 2007 ar 2008 metais nustatytomis nekilnojamojo turto kainomis, kurios šiandien yra žymiai mažesnės. “Už tiek, kiek pirko žmogus prieš metus ar dvejus, šiandien neįmanoma parduoti. Pavyzdžiui, “Registrų centro“ kaina už dviejų kambarių butą yra apie 150 tūkstančių litų, o reali šiandienos kaina — vos 100 tūkstančių ir tai niekas nesivaržo“, — teigė E. Rulienė.
Vaikai — ne kliūtis varžytinėms
Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, ar vis tiek galima išvaržyti namus — butą, namą? Šiaulių antstolis Ričardas Kudrauskas aiškina: jeigu skola viršija 7 tūkstančius litų arba jeigu privalomai antstolis žmogui yra pasiūlęs kreiptis į teismą dėl skolos išdėstymo, bet žmogus nesikreipė, antstolis gali areštuoti turtą, skelbti varžytines.
„Prieš tai antstolis privalo informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad toks turtas bus pardavinėjamas iš varžytinių ir reikalui esant prašoma Vaikų teisių apsaugos tarnybos užtikrinti, kad vaikai turėtų gyvenamąjį plotą“, — teigė antstolis R. Kudrauskas.
Antstolis per septyniolika darbo metų turėjo tik dvi bylas, kuriose teko išvaržyti turtą šeimų, kuriose augo nepilnamečių vaikų. „Neturiu dabar ir nenoriu turėti tokių bylų. Antstolis irgi žmogus, o tokios bylos ypatingai skaudžios“, — atvirai sakė R. Kudrauskas.
Antstolio R. Kudrausko teigimu, šiuo metu, kai žymiai daugėja skolininkų bylų, antstoliai ieško kitų būdų atsiskaityti, kad tik nereikėtų skausmingų varžytinių.
Varžytinėse dominuoja sklypai
Varžytinių sąrašuose didžioji dalis išvaržomo turto — žemės sklypai. Nekilnojamojo turto ekspertai „Šiaulių kraštui“ ne kartą tvirtino, kad šiuo metu sunkiausia yra parduoti būtent sklypus — nekilnojamojo turto rinkoje jais niekas nesidomi.
Parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainos varžytinėse nedidelės — nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.
Antstolis R. Kudrauskas tikina, kad daugiausia skolų bylų yra dėl vartojimo paskolų, kurios siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.
E. Rulienė taip pat patvirtino, kad už nedideles skolas, žmonės noriai, o kai kurie ir su džiaugsmu, sutinka, kad nuvertėję ir sunkiai parduodami žemės sklypai būtų parduoti varžytinėse.
EILĖ: Į eilę rikiuojami namai ir butai šiuo metu labai sunkiai parduodami net ir iš varžytinių.
NEREIKALINGAS: varžytinėse parduodamame bute seniai niekas nesilankė — už durų kaupiasi pranešimai apie skolas.
Jono TAMULIO nuotr.
PARADOKSAS: Antstolė Eurika Rulienė sako, kad nemažai skolininkų patenkinti varžytinėmis, nes kitaip neįstengia parduoti praskolintų būstų.
ŽMOGIŠKUMAS: Antstolis Ričardas Kudrauskas sako, kad žmogiškai sunku pardavinėti iš varžytinių butus, kur gyvena mažamečiai vaikai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
