Naujausios
Varžybos dėl vėžės: Panevėžys lenkia Šiaulius
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje skubiai sušaukta Regiono plėtros taryba dėl europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ specialiojo plano rengimo sąlygų.
Europinę vėžę iš Šiaulių aktyviai siekia paveržti Panevėžys. Šiauliai atsibudo tik sulaukę Aplinkos ministerijos rašto.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Dar stebimasi „skubos tvarka“
Aplinkos ministerija laukia iš apskrities savivaldybių planavimo sąlygų europinės vėžės specialiajam planui parengti. Šiaulius ministerijos raštas pasiekė praėjusios savaitės pabaigoje.
„Turėjome tik tris dienas, – stebėjosi Šiaulių meras Justinas Sartauskas, skubos tvarka sušaukęs Regiono plėtros tarybą. – Salygas reikia teikti jau rytoj.“
Tai liečia Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio ir Joniškio rajonų savivaldybes.
„Šiauliai dega, reikia gelbėti“, – juokavo apskrities savivaldybių vadovai.
„Gelbėti“ reikia, nes planuojamos dvi alternatyvos „Rail Baltica“ vėžei tiesti per Lietuvą nuo Kauno iki Latvijos sienos: arba – per Šiaulius, arba – per Panevėžį.
Specialiajam planui sąlygų prašoma iš abiejų apskričių savivaldybių.
Šiuo metu UAB „Sweco Lietuva“ atlieka Europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).
Remdamasi šio vertinimo rezultatais, Vyriausybė jau šį rudenį turėtų apsispręsti dėl dviejų siūlomų linijos tiesimo alternatyvų.
„Realiausia galimybė“ – per Panevėžį
Pagal Lietuvos teritorijos bendrąjį planą ir Europos Parlamento 2010 metų sprendimą dėl transeuropinio transporto tinklo išvystymo planuota, jog per Šiaulių apskritį eis „Rail Baltica“ vėžė.
Šiaulių regiono plėtros taryba siūlo remtis šiais dokumentais ir toliau.
„Bet planavimo dokumentai – ne šventa karvė, galima ir pakeisti“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės vyriausioji architektė Rasa Budrytė.
Ji informavo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsakymu galimybių studiją rengusi Didžiosios Britanijos kompanija „Aecom“ yra priėjusi prie palankios išvados Panevėžiui, o ne Šiauliams.
Naujos europinės geležinkelio linijos tiesimas per Panevėžį, o toliau iki Rygos ir Talino, įvardytas, kaip „realiausia“ galimybė.
Savivaldybių vadovai girdėję, jog esą ją palaiko ir estas eurokomisaras, kuruojantis susisiekimo klausimus. Ūkio ministras Evaldas Gustas, lankydamasis Šiauliuose, aiškino, jog eurokomisaro nuomonė dėl „Rail Baltica“ apskritai yra skeptiška.
Nėra atviros diskusijos
Šiaulių meras Justinas Sartauskas pasigedo plačios diskusijos šiuo klausimu: „Lietuvos mastu diskusija turi būti rengiama, o ne savivaldybės priešinamos.“
Jo nuomone, vėžė per Panevėžį stumta „ankstesnės politinės konjuktūros“.
„Dalyti Lietuvą nauju geležinkeliu, kai yra sukurtas išvystytas geležinkelio tinklas, – kokia prasmė?“ – svarstė meras.
„Kokia bus ekonominė projekto vertė, kiek kainuos, juk Panevėžio apskrityje reikės išpirkti žemes? Absurdas ingnoruoti Radviliškio geležinkelio infrastruktūros mazgą“, – piktinosi posėdžio dalyviai.
Per Šiaulių apskritį europinė vežė eitų šalia esamos geležinkelio linijos, o per patį miestą būtų integruota į ją.
Nėra aišku, kur stos greitieji traukiniai, važiuodami per Lietuvą.
Radviliškio rajono vicemero Kazimiero Augulio teigimu, „Rail Baltica“ greitieji traukiniai Lietuvoje turėtų stoti du kartus: „Kaune ir Šiauliuose arba Panevėžyje.“ Taip radviliškiečiams dar pavasarį tvirtinęs susisiekimo ministras.
Regiono ekonomikai labai svarbu
Politikų nuomone, Šiauliuose planuojamas multimodalinis transporto centras (laisvoji ekonominė zona, logistikos centras) turi būti integruotas į europinę vėžę. Turi būti akcentuojama ir Šiaulių oro uosto reikšmė, o jis šalies transporto išvystymo schemose vis pamirštamas.
„Lietuvai gal ne taip svarbu, eis vėžė per Panevėžį ar Šiaulius, bet mūsų regionui tai labai svarbu, – įsitikinęs Arūnas Rupšys, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas. – Apie tai pirmiausia reikia kalbėti, jeigu norime save deklaruoti kaip susisiekimo tašką.“
„Šiaulių kraštui“ jis pabrėžė, jog dabar Šiaulių pramonė, transporto pervežimų srautai per metus generuoja 2 milijardus litų.
Panevėžys nesnaudžia
Kol Šiauliuose stebimasi, kad reikia įrodinėti, kur tiesti europinę vėžę, Panevėžyje atkakliai dėl to dirbama.
Panevėžio meras V. Satkevičius viešoje erdvėje ir raštais Ministrui Pirmininkui, ir ministerijoms, Seimo nariams įrodinėja, jog Panevėžys visais atžvilgiais tinkamesnis „Rail Baltica“ atkarpos taškas nei Šiauliai.
Dar liepos 5 dieną Panevėžio miesto savivaldybėje buvo pakviesti „Sweco Lietuva“ atstovai pristatyti abiejų alternatyvų galimybes politikams ir verslo atstovams.
Garsinta, jog Panevėžio varianto stipriosios pusės yra ir trumpesnis geležinkelio ilgis ir laikas, per kurį pasiekiamos sostinės. Iš Varšuvos į Taliną keleivinis traukinys esą pro Panevėžį važiuotų tik 4 valandas, o pro Šiaulius – net 8 valandas. Atitinkamai krovininis traukinys važiuotų 10 valandų ir 13 valandų.
Panevėžys turintis visas galimybes tapti strateginiu logistikos mazgu, nes turi „išskirtinę geografinę padėtį“.
Argumentuojama, jog čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės: transeuropinis transporto koridorius „Via Baltica“, automagistralė Vilnius–Panevėžys.
O kelias Panevėžys–Šiauliai įvardijamas kaip jungtis ne tik su Šiaulių apskritimi, bet ir pajūrio regionu, Klaipėdos uostu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BĖGIAI: Šiaulius europinės vėžės "Rail Baltica" bėgiai gali aplenkti.
KLAUSIMĖLIS: Šiaulių meras Justinas Sartauskas: „Dalyti Lietuvą nauja geležinkelio linija – kokia prasmė?“ Bet jo kolega Panevėžio meras prasmę įžvelgia.
GALIMYBĖ: Šioje galimybių studijos rengėjų schemoje europinė vėžė per Panevėžį įvardyta kaip realiausia galimybė. Šiauliai lieka šone.
