Naujausios
Tema – mūsų miesto upės – paskatino susibūrusią vyresnio amžiaus miesto gyventojų grupę pradėti domėtis aktualija dar metų pradžioje. Susirinkę ilgai gvildenome, kas tai
- ar upės, ar kanalai kertasi su miesto gatvėmis;
- kur tos vandens vagos prasideda ir kur jos baigiasi;
- kur upė teka savo vaga, o kur ji įkišta į vamzdžius;
- ar konkretus tekantis vandens telkinys natūralus, o gal dirbtinis.
Dvidešimt tikslinės grupės narių aktyviai bendravo su artimaisiais, draugais diskutuodami apie miestui ypatingą reiškinį – Šiaulių miesto upės. Visiems kartu susėdus, buvo nutarta, kad reikia paieškoti tų upių. Padaryti žygius upių pakrantėmis, apžiūrėti jų prieigas ir stebėti, kuo turtinga upių erdvė. Kadangi tikslinė grupė jau turėjo meno edukacijas anksčiau viešosios įstaigos vykdytame projekte, nutarėme pratęsti tapybos studiją ir šio projekto veiklose.
Į veiklas pakvietėme įvairaus amžiaus moksleivius iš J. Janonio gimnazijos su chemijos mokytoja Vilija Kladkiene ir Romuvos progimnazijos moksleivius kartu su fizinio lavinimo mokytoja Violeta Budriene, biologijos mokytoja Sonata Puidokiene bei technologijų mokytojomis Asta Venskiene, Marija Alūziene.
Mokyklų bendruomenės turėjo savo veiklų kryptį, tačiau į projektą įsitraukė aktyviai. Tarp ieškojimų bei tiriamosios veiklos buvo susidurta ir su trukdžiais. Progimnazijos mokytojos, susipažinusios su galimybe prieiti prie upių vagų, aplankė dalį upių ir studijavo miesto landšafto ypatumus prie žemėlapio mokykloje. Žygiuose paupiais studijavo tai, kuo turtinga gamta prie upių vagų – kokie augalai auga drėgname dirvožemyje, kas apsigyvena meldynuose, nendrynuose ar krūmynuose.
Panašias veiklas vykdė ir gimnazistai, nes numatyti cheminiai tyrimai galėjo būti vykdomi tik pagal senus laboratorinius rezultatus. Naujų upių vandens tyrimų gauti nepavyko. Todėl moksleiviai analizavo senus Vijolės užterštumo duomenis prieš miestą, Tilžės, Vilniaus, Birutės gatvėse ir už miesto.
Didžiausią kiekį užsiėmimų turėjo vyresnio amžiaus žmonių grupė, kurią sudarė skirtingas veiklas vykdę aktyviuoju gyvenimo laikotarpiu šiauliečiai. Tai – Gražina Augienė ( vadovavusi Šiaulių universiteto bibliotekai), Lina Vasilenko (floristė), Alfonsa Steponavičienė ir Aldona Joniškienė (Šiaulių universiteto darbuotojos), Birutė Kuicienė, Danutė Čivienė, Elvyra Garbačauskienė ir Nijolė Bartkevičienė (dailės ir technologijų mokytojos), Irena Dauginienė (matematikos mokytoja), Virginija Taujanskienė (architektė), Jūratė Rekašienė, Mariana Četyrkina ir Virginija Bakutienė (inžinierės), Jolanta Užkuraitienė ir Dalia Aleknė (pradinių kl. mokytojos), Julija Dauginienė (medikė), Valda Petrulevičienė ir Audrona Kristina Juodokaitė (tarnautojos), Virgina Ksavera Navickienė (Neįgalumo nustatymo tarnybos vadovė), Rimantas Daugimas (kariškis). Jiems buvo skirtos veikos – žygiai ir meninė raiška edukacijose.
Projekto SECRETA FLUMINA buvo numatyti trys žygiai, rinktasi pasivaikščiojimams kartu visą vasarą ir pratęsta rudenį. Šie susitikimai buvo tikslingi, nukreipti upių, jų prieigų analizei, gamtos kaitai, vertinant sezoniškumą.
Talšos parke-miške ypatingo dėmesio susilaukė juoduogis šeivamedis. Kodėl? Perskaičius Yaniv Iczkovits romaną „Skerdiko duktė“, dėmesį prikaustė epizodas su pyragą, perteptu šeivamedžio uogiene. Kodėl toks brangus?
Pradėjome stebėti gelsvai žalsvomis kekėmis aplipusius juodauogio šeivamedžio (sambucus nigra) krūmus vasaros pradžioje. Išsiaiškinome, jog – tai parkų, sodybų, pelkių ir kapinių augalas. Sudžiovintos žiedų kekės naudojamos prakaitą skatinančioms ir šlapimą išskiriančioms arbatoms. Latvių įmonės turistus vilioja šeivamedžio žiedų vaisvandeniais.
Labai intriguojanti žinia apie “brangų pyragą” skatino stebėti krūmus kiekvieno žygio metu. Taip ir fiksavome – maži šviesūs žiedeliai virto kekėmis, kurios nubyrėjo ir virto ryškiai žaliomis šakelėmis. Ant jų lyg taškeliai pradėjo formuotis uogytės. Jos lėtai augo. Tamsėjo. Jau rugsėjo viduryje nusidažė juodai violetine spalva. Tuomet ir pradėjome kurti planus, kaip degustuoti “brangų pyragą”. Sekatorių pagalba priskynėme uogų kekių. Pradėjome ruoštis degustacijai. Nuplovus uogas, jas reikia nuskabyti nuo šakelių. Tai labai ilgai užtrunka. Tai ir atsakymas, kodėl tas pyragas toks brangus.Išvirta uogienė degustuota namuose.
Meninės raiškos edukacijų metu pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į tapybinių tonacijų paieškas ir daugiasluoksnias tapymo paieškas. Pastebėta, jog vanduo turi daug spalvų bei tonų. Nepastebimus dalykus padėjo atrasti eskizavimas ir fotofiksacija žygių metu.
––
G. Augienė surinko rašytinę medžiagą apie Šiaulių upes ir pastebėjo, jog įvairiuose šaltiniuose yra skirtingai pateiktų faktų. V. Taujanskienė džiaugėsi, galėdama tapyti dideliuose formatuose – ji nutapė tris drobes (90x70 cm). Lina Vasilenko nutapė dvi smulkių elementų pripildytas drobes, V. Navickienė ir J. Užkuraitienė jausminę raišką spalvomis išskleidė savo drobėse (po du darbus kiekviena). Kiti nutapė po vieną darbą.
Numatytas baigiamasis projekto renginys – kūrybinė-mokslinė konferencija, kurios metu pristatyta tapybos darbų paroda, parengti tiek partnerių, tiek konferencijoje dalyvavusių pranešimai.
Džiugu, kad tapybos darbų ekspozicija tapo keliaujančia. Po konferencijos paroda išeksponuota Romuvos progimnazijoje. 2024 metais SECRETA FLUMINA tapybos darbus eksponuos Kuršėnų biblioteka.
Konferencijoje pritarta minčiai, kad Šiaulių gatvėse, kuria kerta upės, būtna pastatyti lenteles su vandenvardžiais: VIJOLĖ, KULPĖ, ŠIMŠA, ŠVENTUPIS, MEDINUPELIS... Gal reiktų pažymėti ir vamzdynais po gatvėmis tekančias upes?
Šiaulių miesto savivaldybei buvo pateikti miestiečių parašai, skatinantys atkreipti dėmesį į miesto upes.
