Naujausios
Tris dešimtis Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto klausytojų kartu su rektore Jolanta Rumbiniene Šiaulių miesto nuotekų valykloje draugiškai sutiko darnus kolektyvas. Valyklos viršininkės Ritos Eizintienės, kitų specialistų lydimi ekskursijos dalyviai nuėjo visą Šiaulių miesto nuotekų valymo kelią valykloje, užimančioje kone 13 hektarų teritoriją Jurgeliškių kaime.
„Svajonių darbas! Negąsdina nei kvapas, nei turinys, kurį kartais tenka net pačiupinėti“, – nusikvatoja viršininkė.
Pasakojimą ji pradeda nuo pradžių pradžios. O pradžia tokia, kad nuotekos iš Šiaulių miesto į valyklą slėgine linija atplaukia net aštuonis kilometrus. Atitekėjusios jos tinkamai apdorojamos, kad ne tik neliktų taršos, kenksmingos aplinkai, bet netgi duotų šiokios tokios naudos – kaip vertinga žaliava būtų panaudojamas nuotekų dumblas.
Nuotekų valymo procesas yra ilgas ir sudėtingas, sakė ponia Rita, atvesdama ekskursijos dalyvius prie pirmo valyklos objekto – įrenginio, turinčio smulkias grotas ir jomis iš nuotekų iššluojančios stambias bei vandenyje netirpias šiukšles – higienos priemones, popierių, kt. Tokioms atliekoms vieta sąvartyne.
„Buvo, kad į mus kreipėsi dėl į kanalizaciją vaiko įmestos auksinės grandinėlės. Per parą apie 22 tūkstančius kubinių metrų nuotekų išvalančioje valykloje tokį daiktą vargu ar įmanoma surasti“, – pajuokauja R. Eizintienė. Priduria, kad nuotekų išvalymo procesą gali palengvinti ir gyventojai, nemesdami į kanalizaciją stambių daiktų, kurie gali ne tik užteršti arba net sugadinti, bet ir užkimšti įrenginius.
Grotose apvalytos nuotekos toliau keliauja į kitą didžiulį įrenginį – smėliagaudes, kuriomis iš jų pašalinamas smėlis ir žvyras – tai svarbu, kad nebūtų sutrikdytas tolimesnis valymo procesas.
Iš smėliagaudžių nuotekos nukreipiamos į pirminius nusodintuvus – didžiulį baseiną, kuriame nusėda kietosios, organinės ir kitos neištirpusios dalelės – taip susidaro pirminis dumblas, kuris tiekiamas į pūdytuvus apdoroti.
Mechaniškai apvalytos nuotekos nukreipiamos į veikliojo dumblo reaktorius (rezervuarus), kuriuose vyksta biologinis nuotekų valymas, t. y. nuotekas švarina mikroorganizmai.
„Mikroorganizmams reikalingas deguonis – dėl to orapūtės į rezervuarą pučia orą ir maišo vandenį. Dar būtinas maistas. Va, čia labai praverčia jūsų į kanalizaciją saikingai išpilamos sriubytės ir kiti skysčiai“, – vaizdžiai susirinkusiems pasakoja ekskursijos vadovė Rita.
Po biologinio valymo nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus. Šiuose įrenginiuose vanduo nuskaidrėja ir požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą vagą, o iš jos patenka į upę – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą.
„Nuotekų valymo procese susidarančiame dumble randama sunkiųjų metalų, todėl po pūdymo ir džiovinimo juo negalima nei tręšti, nei naudoti miškininkystėje, nei rekultivuoti, tačiau šias atliekas būtina sutvarkyti. Todėl nuo 2020 metų džiovintas dumblas granulių pavidalu yra perduodamas AB „Akmenės cementas“, ten sudeginamas kaip alternatyvus kuras – šilumos energija ir pelenai panaudojami cementui gaminti“, – pasakoja R. Eizintienė.
Dumblo džiovinimo ir jo virtimo į granulių pavidalą procesas ekskursijos dalyvių dėmesį tiesiog prikaustė, juo labiau kad kiekvienas norintis galėjo pačiupinėti sausą dumblą, net jį pauostyti.
Smalsūs Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai Šiaulių miesto nuotekų valyklos specialistams turėjo daug klausimų, susijusių su technologiniu nuotekų valymo procesu, laboratoriniais tyrimais, aplinkosauga, vandens kokybe, specialistų rengimu, kontrole ir kt.
„Bendrovės laboratorija periodiškai ima nuotekų mėginius ir prižiūri po valymo išleidžiamo vandens kokybę. Tyrimai patvirtina, kad miesto valymo įrenginiuose nuotekos išvalomos tinkamai“, – užtikrino „Šiaulių vandenų“ specialistė R. Eizintienė.
Jos žodžiais, prie vandens švarinimo gali prisidėti ir gyventojai. Juk agresyvius ir kenksmingus valiklius, skalbiklius ir kitokią buitinę chemiją sėkmingai gali pakeisti ne mažiau efektyvios natūralios priemonės, pavyzdžiui, soda, actas, citrinos sultys, valgomoji druska, ūkinis muilas ir kt.
Baigiantis ekskursijai žmonės sakė buvę gerokai nustebinti, koks ilgas nuotekų valymo procesas ir kaip jis skiriasi nuo tarybinių laikų, kuomet pusiau apvalytos nuotekos tiesiog būdavo išleidžiamos į vandens telkinius ir juos užteršdavo.
Užs. Nr. 550468
