Valstybė pasikėsino į privačius sklypus

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Vienoje Šniūraičių gatvės kelio pusėje – melioracijos griovys, pėsčiųjų takas, kitoje – šalikelė. Gyventojams atitraukus savo sklypus, greta šalikelės atsirastų neaišku, kam reikalingas, dviejų ir daugiau metrų pločio valstybinės žemės ruožas.
Radviliškio rajono, Šniūraičių gyvenvietės, tokio pat pavadinimo pagrindinės gatvės, gyventojai sako tapę valstybinės žemės tvarkytojų įkaitais. Dešimtmečius gyvenę ir savo namų valdas puoselėję žmonės netikėtai sužinojo, kad jų sklypai yra „įlipę“ į valstybinę žemę. Problema tokia: atlikus 18 metrų kelio sklypo kadastrinius matavimus, kuomet nuo važiuojamosios dalies vidurio buvo paskaičiuota ne mažiau kaip po devynis metrus į kiekvieną pusę, valstybinė žemė pasikėsino į privačius sklypus. Šniūraitiškiai įsitikinę, kad buvo padaryta grubi klaida, o nuosavų sklypų priverstinį sumažinimą vadina priverstiniu žemės nusavinimu.

Ne mažiau devynių metrų į kiekvieną pusę

18 metrų bendro naudojimo kelio juostos sklypo, per kurį nutįsęs valstybinės reikšmės rajoninis kelias, kairėje – lietaus nuotekų griovys ir pėsčiųjų takas, o dešinėje – nedidelis kelkraštis, kadastrinius matavimus užsimota atlikti pernai, gegužę.

Matavimus atlikęs UAB „Žemės matavimų grupė“ matininkas nevertino, kad minėtas melioracijos griovys ir pėsčiųjų takas yra vienoje kelio pusėje ir kad dėl to kelio sklypas nėra simetriškas: skaičiuojant nuo važiuojamosios dalies vidurio, vienos pusės plotis – maždaug 11,5 metro, o kitos – apie 6,5 metro. Nors važiuojamosios dalies vidurio linija nesutampa su kelio sklypo vidurio linija, bendras sklypo plotis vis tiek išlaiko planavimo dokumentuose numatytą 18 metrų bendro naudojimo kelio plotį.

Tačiau šįkart atliekant matavimus nuspręsta, kad kelio sklypas turi būti matuojamas vadovaujantis važiuojamosios dalies vidurio linija – ne mažiau kaip po devynis metrus į kiekvieną pusę. Matuojant taip prie siauresnės – 6,5 metro pločio – kelio sklypo pusės pridėjus trūkstamus pustrečio metro, Šniūraičių gatvės kelio sklypas „išsipūtė“ iki daugiau nei 20 metrų pločio.

Taigi po naujo kelio sklypo matavimo gyventojai, kurių sklypų ribos nuo Šniūraičių gatvės kelio vidurio nutolusios apie 6–7 metrus, turėtų patraukti dešimtmečius stovėjusias tvoras, augusius medžius ir želmenis, nes jų sklypai „lipa“ ant valstybinės žemės po net 2 ar 3 metrus.

2020 metų liepą minėtus kadastrinius matavimus atlikęs ir naujas sklypų ribas nustatęs matininkas Nacionaliniam žemės tarnybos (NŽT) Radviliškio skyriui pateikė tikrinti kelio juostos kadastro duomenų bylą.

Minėto skyriaus specialistai šią bylą patikrino ir nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą kelio juostos planą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą.

2020 rugpjūčio 14 dieną kelio sklypas suformuotas ir patvirtinti matininko nustatyti kelio sklypo kadastro duomenys.

2020-ųjų lapkričio mėnesį Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyrius nusprendė nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą atidėti, nes naujai suformuoto kelio žemės sklypo ribos nesutampa su kadastro žemėlapyje pažymėtų geodezinių žemės sklypų ribomis ir persidengia su jau esančiais suformuotais gyventojų sklypais.

NŽT Radviliškio skyrius nepasivargino – jau po savaitės parengė išvadą, jog kelio sklypo planas parengtas teisingai, o suformuotų privačių sklypų planai turi būti tikslinami.

Kas klydo?

Šniūraičių kaimo gyventoja Marytė Mikaliūnienė – viena iš tų gyventojų, kurių sklypų ribos po minėto patikslinimo nuo valstybinio kelio sklypo patrauktos kiek daugiau negu dviem metrais. Tai reiškia, kad šiai gyventojai nori nenori gali tekti pašalinti ne tik sodybos augmeniją, bet ir perkelti ką tik sumūrytus būsimų vartų pamatus bei dešimtmečius augusią gyvatvorę.

Bet yra viena aplinkybė – lygiai prieš metus M. Mikaliūnienės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti MB „ALTAgis“ matininko Audriaus Jakučio. Šis matininkas akcentavo, kad M. Mikaliūnienės sklypo ribos visiškai atitinka 2002 metų vasario 17 dieną Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo inžinierės Danutės Brazienės atlikto sklypo ribų paženklinimo vietovėje ir preliminarinių matavimų plane bei abrise pažymėtas linijas.

A. Jakučio atliktų kadastrinių matavimų bylą 2019 kovo 18 dieną įvertino, suderino ir patvirtino NŽT Radviliškio skyrius (tas pats, kuris, kaip minėta, 2020-ųjų rugpjūčio 14 dieną iš naujo suformavo žemės sklypą ir patvirtino UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko nustatytus kelio sklypo kadastro duomenis). Netrukus po patvirtinimo naujasis sklypo planas buvo įregistruotas net Registrų centre, pagal šį planą išduotas leidimas ūkio pastato rekonstrukcijai.

Tačiau ankstesni kadastriniai matavimai NTŽ Radviliškio skyriui nepasirodė reikšmingi – po naujojo permatavimo M. Mikaliūnienei nurodyta kreiptis į matininką A. Jakutį arba kitą matininką dėl žemės sklypo ribų tikslinimo, tai yra savanoriškai atiduoti savo žemę valstybei ir savomis lėšomis susimokėti už permatavimą.

Sklypo savininkė įsitikinusi, kad dėl pavėluoto informavimo apie netikslumus iš jos buvo atimta teisė ginti savo teises į nuosavybę, neliko galimybės tvarkyti juridinių klausimų, susijusių su sklypu.

Taigi klausimas: kas suklydo? Ir kodėl Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyrius 2019 metais patvirtino sklypo kadastrinių matavimų bylą, jei ji, kaip teigiama dabar, matavimai buvo atlikti netiksliai?

Ketina gintis

Šniūraičių gatvės privačių sklypų, per kuriuos buldozeriu važiuoja valstybės aparatas, yra keliolika. Visiems gyventojams nurodyta patraukti savo sklypų ribas – vieniems daugiau, kitiems mažiau. Tačiau gyventojai lengvai pasiduoti neketina – jei reikės, NŽT Radviliškio skyriaus veiksmus skųs teismui. Šiuo klausimu jau dirba advokatai.

Tačiau dar didesnėje bėdoje, pasak žmonių, atsidūrę tie kaimo gyventojai, kurie kelio matavimo metu turėjo tik preliminariais matavimais suformuotus sklypus.

„Jie ne tik negali teisiškai gintis, bet net nebuvo informuoti, jog jų sodai, tvoros ir buvusi tėvų, senelių žemė jau nebėra jų, o valstybės“, – piktinosi kalbėjusieji.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktu 2 , matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų.

Siūlę kompensuoti

Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus vedėjas Algirdas Gedminas „Šiaulių kraštui“ konkrečiai nepaaiškino, kodėl prieš metus patvirtinti kadastriniai matavimo po metų buvo paneigti kaip klaidingi.

„Čia visaip galima sakyti. Gali būti, kad klaidų padaryta dar 2002-aisiais, kai Šniūraičiuose buvo atliekami preliminarūs matavimai. Problema tame, kad tada matavo preliminariai“, – sakė vedėjas.

Anot jo, 2019 metais kadastrinius matavimus atlikęs matininkas greičiausiai suklydęs, nes 18 metrų kelio sklypą matavo ne nuo kelio juos vidurio, kaip numato įstatymas, o nuo kitoje kelio pusėje esančio sklypo tvoros.

Klausimas: jei matavimą nuo kelio ašinės linijos, ne mažiau kaip po devynis metrus į abi kelio puses, numato įstatymas, kodėl kadastrinių matavimų bylą tada tikrinęs NŽT Radviliškio skyrius nerado tokios klaidos, o bylą patvirtino kaip teisingą?

„Žmonės turi teisę savo interesus ginti teisme. Būna, kad laimi, būna, kad pralaimi...“ – „Šiaulių kraštui“ sakė A. Gedminas.

Jo teigimu, buvo siūloma savininkams už sklypo dalį, kurią tenka atiduoti valstybės naudai, kompensuoti pagal žemės rinkos vertę.

„Šiaulių krašto“ žiniomis, dalį sklypo prarandantis savininkas gautų 30–40 eurų kompensaciją.