Valstybė pamynė privačius interesus

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Aerouosto 7, kone pusė būstų šiame daugiabutyje priklauso Savivaldybei, tad ji linkusi ginti labiau nuomininkų, o ne turto savininkų interesus.
Prieš 24-erius metus būstą su bendro naudojimo patalpomis Aerouosto gatvės 7 bendrabutyje įsigijusi šiaulietė Regina neseniai patyrė akibrokštą: dalis jai nuosavybės teise priskirto ploto staiga išgaravo. Šiaulių miesto savivaldybė poniai Reginai, kaip ir dar kelioms dešimtims šio namo gyventojų, davė suprasti, jog bendro naudojimo patalpos iš tiesų priklauso ne tik savininkams, bet ir Savivaldybės socialinių būstų gyventojams.

Į „Šiaulių kraštą“ kreipusis ponia Regina negali suprasti, kodėl tada pagal būsto ir bendro naudojimo patalpų kvadratūrą ji daugiau nei du dešimtmečius mokėjo mokesčius. Galiausiai tapo aišku, kad neaišku, kur tas šiaulietės turtas apskritai yra arba buvo.

Kaimynystė

Šiaulietė Regina 1996 metų vasario 15 dieną sudarė nekilnojamojo turto minėtame Aerouosto gatvės bendrabutyje pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ją moteris įsigijo 34,05 kvadratinio metro būstą ir dalį (18,09 kvadratinio metro) bendro naudojimo patalpų, proporcingai padalijus jas visiems savininkams.

24 metus Regina, kaip ir kiti būstus šiame bendrabučio tipo name įsigiję kaimynai, pagal turimo turto kvadratūras mokėjo mokesčius, rūpinosi bendrojo naudojimo patalpų – koridorių, fojė, sandėliukų, virtuvių – priežiūra.

Bėgo laikas, gyventojai name keitėsi, kariškiai išsivažinėjo, dalį patalpų, paversdama juo socialiniais būstais, perėmė Šiaulių miesto savivaldybė – namą užplūdo socialiniai nuomininkai. Privačių butų kainos krito, tvarka virto chaosu.

Siekdami savo turtą apsaugoti nuo ne visada teisingą gyvenimo būdą gyvenančio kontingento, savininkai sutarė užrakinti bent jau bendrojo naudojimo fojė, sandėliukus ir virtuves, baimindamiesi, kad jose neprasidėtų girtuoklystės, kad jos nebūtų paverstos sušniaukštomis rūkymo vietomis, kad, tada atrodė, privatus turtas nebūtų niokojamas, esą anksčiau taip jau buvo nutikę.

Tačiau 2019-ųjų vasaros pabaigoje 38 butų savininkai staiga sužinojo apie Savivaldybės kėslus atnaujinti bendrojo naudojimo virtuves, įrengiant jose elektrines virykles 26-iuose Savivaldybės socialinių būstuose gyvenantiems nuomininkams. Pareikalauta, kad virtuvės nedelsiant būtų atidarytos ir pradėtų tarnauti bendriems visų gyventojų poreikiams.

Vis dėlto tokio plano valdininkai netrukus atsisakė – socialinių būstų gyventojai jų užmojui liko abejingi, neparodė noro nei virti, nei kepti bendrojo naudojimo virtuvėse. Nuolatinių gyventojų nuosavybė laikinai liko saugi.

Savininkai ir toliau mokėjo privalomuosius mokesčius nuo įsigyto turto kvadratūros – naudingo gyvenamojo ploto ir kiekvienam priklausančios bendrojo naudojimo patalpų dalies. Gyventojams žinoma, kad socialinių būstų gyventojai mokesčio už bendro naudojimo plotą – fojė, koridorių ir t.t., – išvis nemokėjo ir iki šiol nemoka.

„Išeina taip, kad mes, nuolatiniai gyventojai, mokėjome už bendro naudojimo koridoriuose visų gyventojų sunaudotą elektrą?“ – piktinasi namo savininkai.

Ištirpo dalis privataus ploto

Bet naujas akibrokštas. Šių metų kovo 16 dieną namo savininkams buvo išdalytos mėnesio paslaugų sąskaitos, kuriose paliktas tik naudingas plotas, o gyventojų įsigyto bendrojo naudojimo patalpų ploto dalies nebelikę.

Aerouosto gatvės namo žmonės paaiškinimo kreipėsi namą administruojančios įmonės vadovą ir į Šiaulių miesto savivaldybę. Pastarosios atsakymas buvęs paprastas: norite kažko pasiekti, atlikite kadastrinius matavimus, nes be jų esą jau neaišku, kur, kas ir kieno name esama.

Namo administratoriaus aiškinimu, nepriklausomai nuo to, kad mokesčiai skaičiuojami tik nuo naudingo ploto, butams priskirtas bendro naudojimo patalpų plotas lieka toks pat, kaip ir privatizavimo metu ir yra dalinė jūsų nuosavybė.

Anot administratoriaus, mokesčiai savininkams pradėti skaičiuoti tik nuo naudingo ploto, gavus naują „Registrų centro“ išrašą, kuriame tiksliai nurodytas butų naudingas plotas.

„Atskiro buto ar patalpos savininko dalis dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ar kaip nors atskirai pažymėta. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra buto ar patalpos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje“, – rašoma namo administratoriaus rašte gyventojams.

Atsakymas: atsakymo nėra

Pasimetusi šiaulietė Regina šių metų spalio 9 dieną kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir paprašė išduoti pažymą, kokia tiksliai dalis bendroje nuosavybėje jai priklauso ir konkrečiai kokioje namo vietoje ji name yra.

„Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro Šiaulių skyriaus vadovė Irena Kučinskienė atsakė, kad išsamių duomenų, kokios konkrečiai patalpos ar jų dalis priklauso konkrečiam savininkui kadastro tvarkytojas neturi. Aišku tik tiek, kad duomenų į Nekilnojamojo turto registrą įrašymo pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu Regina nusipirko 34,05 kvadratinių metrų butą ir 7,53 procento bendro naudojimo patalpų. Brėžinio, kuriame būtų pažymėta Reginai (ir kitiems savininkams) priklausančių bendro naudojimo patalpų dalis, nėra.

Išeina, kad, įsigiję kambarius kartu su bendro naudojimo patalpomis, savininkai neturi jokio juridinio pagrindo teigti, jog užrakinti sandėliukai, fojė ir virtuvės priklauso jiems. Ir kol savininkai blaškosi ieškodami savo nekilnojamojo turto, Šiaulių miesto savivaldybė, griūvančiame name apgyvendindama socialinių būstų nuomininkus, drąsiai kėsinasi į tai, ką žmonės tiki esant privačiu turtu.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis Aerouosto gatvės 7 namo gyventojai Reginai pateikė atsakymą, kurio sutrumpintas reziume štai koks: privatūs interesai nepažeisti, mokesčius savininkai mokėjo pagal įstatymą, administratorius teisus. O nepatenkinti šiuo (suprask, administracijos direktoriaus) atsakymu gali jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Turtas yra, tik neaišku, kur

Net ir kreipusis į net kelias valstybės institucijas ir nesulaukusi aiškumo, kurgi konkrečiai yra jai priklausantis nekilnojamas turtas, ponia Regina pasuko pas juristus.

Atsakymas pribloškė: iš viso turto, kurį Regina manė turinti, jai nediskutuotinai priklauso tik 34,05 kvadrato gyvenamosios patalpos.

Tuo tarpu apie bendro naudojimo patalpų dalies (jau minėtų 18,09 kvadratinio metro) įsigijimo faktą minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkte nors ir pažymėta, tačiau 2 punkte, kur kalbama apie pardavėjui sumokėtą sumą, jau neminima. Nesumokėta, vadinasi, neįsigyta? Jei neįsigyta, vadinasi, dėl to duomenų apie Reginos turimą turtą nėra ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastre.

Ir paskutinis akibrokštas. Vienas iš namo savininkų, net ir nuvilnijus skandalui dėl esamo-nesamo gyventojų turto, šių metų birželio 26 dieną iš VĮ „Registrų centras“ atsiėmė pažymą, kuriame aiškiai išdėstyta, kas jam priklauso: 34,28 kvadratiniai metrai bendro naudingo ploto plius 9,39 kvadratiniai metrai bendro naudojimo patalpų.

Gal kas šiam žmogui ir kitiems savininkams vis dėlto parodys, kur tos patalpos minėtame bendrabutyje yra?