Naujausios
Pirmoji į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi įmonė „Aukštaitijos implantologijos klinika“. Verslas įsitikinęs, kad Vyriausybė neturėjo įgaliojimų uždaryti verslų, todėl tai padariusi neteisėtai apribojo žmogaus teises, pažeidė įstatymus bei Konstituciją. Bendrovė prašo teismo pripažinti Vyriausybės taikytus ūkinės veiklos ir nuosavybės ribojimus neteisėtais bei atlyginti beveik 70 tūkst. eurų siekiančią žalą. Suma paskaičiuota, įvertinus, kiek pajamų įmonė neteko dėl karantino.
Skunde teigiama, kad Lietuvos įstatymai ir Konstitucija nenumatė Vyriausybės teisės taikyti tokius ribojimus, nes kai kurie ribojimai gali būti taikomi tik įvedus nepaprastąją padėtį. Tai galėjo daryti tik Seimas, tad Vyriausybė galimai viršijo savo įgaliojimus. „Tam tikri ribojimai galėjo būti taikomi, o pagrindiniame šalies įstatyme ir tarptautiniuose teisės aktuose numatytos žmogaus teisės galėjo būti apribotos tik Seimui priėmus sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Seimas to nepadarė“, – teigia skundą prieš valstybę pateikusios UAB „Aukštaitijos implantologijos klinika“ direktorė Rasa Andriuškevičienė.
Praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Vyriausybė įvedė karantiną, 2020 m. kovo 31 d., Seimas pakeitė ir papildė įstatymus. UAB „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ nuomone, Seimas, atgaline data bandydamas įteisinti neteisėtus Vyriausybės veiksmus, pats pripažino, kad karantino metu Vyriausybės pritaikyti draudimai buvo neteisėti.
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė įmonei atstovaujantis advokatas Nerijus Zaleckas, panašių skundų teismai gali sulaukti ir daugiau: „Dar keliasdešimt verslininkų šiuo metu skaičiuoja patirtą žalą. Kita dalis dar nori palūkėti teismo reakcijos, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad senatis tokiam skundui dėl žalos pareikšti yra tik treji metai. Turint omenyje, kad Vyriausybės veiksmų teisėtumui patvirtinti arba paneigti teismas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos nagrinėjimas, tikėtina, gali ir užtrukti apie trejus metus. Be to, dar gali būti kreipiamasi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.“
Advokato žiniomis, Lietuva nėra vienintelė valstybė, kurioje karantino metu pritaikyti draudimai būtų pripažinti neteisėtais. Balandžio 23 d. Prahos teismas pripažino neteisėtais Čekijos sveikatos ministerijos pritaikytus prekybos ir paslaugų sektorių veiklos draudimus bei judėjimo laisvės ribojimus.
„Be to, net jeigu būtų pripažinta, kad Vyriausybės taikyti draudimai ir nuosavybės ribojimai buvo teisėti, valstybė vis tiek privalo kompensuoti dėl tokio ribojimo savininkų patirtus praradimus. Advokato teigimu, ribojimų proporcingumas ir kompensavimas už draudimus naudotis nuosavybe ne kartą buvo akcentuotas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, pagal kurį valstybė turėtų mokėti kompensacijas, jeigu turto valdytojas negali gauti pelno iš valdomo turto“, – sako advokatas N.Zaleckas.
Situaciją komentavęs valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga sakė, kad verslo sumokėta kaina dėl karantino, galėjo būti ir didesnė: „Tegul kreipiasi. Šalis yra demokratiška ir kiekvienas turi teisę kreiptis į teismą: tiek piliečiai, tiek verslo subjektai. Bet kokia būtų buvusi alternatyva? Ar mes norime tokios situacijos, kaip Brazilijoje, Švedijoje ar kitur, kur buvo daug problemų ir mirčių? Verslas gal nelabai supranta, kad tokiu atveju būtų reikėję „išsijungti“ labai ilgam laikui ir klausimas, ar verslas iš viso nebūtų žlugęs ar užsidaręs. Manau, kad kaina, kurią sumokėjome, nors ir didelė, bet leido grįžti prie ankstesnio gyvenimo ir dabar verslai gali laisviau kvėpuoti. Tikrai ne visos šalys kvėpuoja taip laisvai, kaip mes.“
