Naujausios
Valdžios birža klesti, o eiliniai – skursta
Šiaulių miesto savivaldybėje intensyviai pildomi politiniai postai – mero patarėjų, administracijos direktoriaus pavaduotojų. Jų algoms per metus reikės atriekti 200 tūkstančių litų. Krizė nesibaigia tik biudžetinėms įstaigoms. Kai kurios vėl neturi iš ko mokėti lapkričio ir gruodžio atlyginimų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Politinių etatų krizės neįveikia
Šiandien miesto Taryba balsuos dėl antrojo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo. O meras Justinas Sartauskas pildo savo komandą jau trečiu patarėju.
Ilgą laiką meras išsivertė su viena patarėja teisininke Dovile Žukauskiene, kuri jokiai partijai nepriklauso.
Bet persirikiavo valdančioji koalicija ir partijoms prireikė naujų postų. Vienoms – už koalicijos „palaikymą“, o didiesiems koalicijos partneriams socialdemokratams – dėl „pozicijų stiprinimo“.
Prieš dvi savaites mero patarėju pradėjo dirbti liberalcentristas Vaclovas Vingras. Nuo pirmadienio mero patarėja dirbs ir socialdemokratė Regina Kvedarienė.
Du mero patarėjų etatai apie dvejus metus buvo laisvi – dėl krizės. Daugiau nei pusmetį buvo laisvas ir antras administracijos direktoriaus pavaduotojo postas. Savivaldybė dėl to nesugriuvo.
Politikai, įjungę taupymo režimą ir pareikalavę veržtis diržus ir mažinti etatus Savivaldybės administracijoje, įstaigose, išsaugojo visas politinio pasitikėjimo pareigybes. Jų yra pristeigta net 10.
Patarėjais stiprins politinę valią
Meras J. Sartauskas aiškina, jog „reikia stiprinti politinę valią“.
„Tos valios labai stinga administracijoje, – sako meras. – Kai kurie darbai stringa. Administracija, kai nėra politinio užnugario, daro savo, o politikai po to lieka kalti. Todėl mums reikia imtis daugiau koordinacinių veiksmų.“
Patarėjai esą taps koordinatoriais ir politinės valios stiprintojais.
V. Vingrui yra pavesta koordinuoti strateginio plano rengimą. Iš išorės konsultantai nebebus samdomi.
„Patys planą rengsime, – sako J. Sartauskas. – Kai rengia konsultantai, vis tiek mūsų skyriai dirba, tik idėjinė kepurė uždedama. Užteks tam vieno koordinatoriaus. Panevėžys strateginį planą rengė už 250 tūkstančių litų, o tuos didžiulius pinigus sutaupysime.“
R. Kvedarienė, kuri yra muzikos mokytoja ir iki šiol dirbo Seimo nario V. Simulik padėjėja, merui patarinės kultūros, švietimo, socialiniais klausimais.
„Su rajonu vedame derybas dėl neformalaus vaikų ugdymo, kalbame apie kitas švietimo pertvarkas, socialinių pašalpų mokėjimo funkcija perduodama Savivaldybei, turės patarinėti, ką daryti“, – vardija savo patarėjos darbus meras.
Skyrių, kuratorių neužtenka
Savivaldybėje yra vicemerė, kuruojanti kultūros, švietimo bei socialinę sritis. Dar – administracijos direktoriaus pavaduotojas šiems reikalams atsiras. Dirba Kultūros, Švietimo, Socialinės paramos skyriai – dešimtys valdininkų.
Ar skyrių vedėjai neatlieka savo darbo?
„Skyrių vedėjai turi kone po 20 funkcijų, – tikina J. Sartauskas. – O politikai dar tiek klausimų užduoda, kad jiems dirbti nebeįmanoma. Mes turime rasti žmones generalinėms problemoms spręsti, veiklai koordinuoti ir sprendimams rengti, kad jie laiku būtų priimti.“
Politikams tūkstančių negaila
Mero patarėjų pareigybinė alga sudaro 3510 litų (su moksčiais). Savivaldybėje skaičiuojama, jog dviejų papildomų patarėjų atsiradimas miestui per metus kainuos 110 tūkstančių litų.
Dėl antrojo direktoriaus pavaduotojo per metus bus išleista ne mažiau nei 85,7 tūkstančio litų.
Realiai teks atriekti dar daugiau, nes šios sumos skaičiuojamos be priedų ir be priemokų už stažą valstybės tarnyboje. Meras savo patarėjams, pavyzdžiui, yra paskyręs 30 procentų algos priedą.
Įstaigos nebeturi pinigų algoms
Laisvi politinio pasitikėjimo etatai saugoti, darbo užmokesčio fondas jiems suplanuotas. O Savivaldybės įstaigoms vėl buvo skirtas toks finansavimas, kad kai kurios nebeturi lėšų lapkričio ir gruodžio algoms mokėti.
Lėšų atlyginimams trūksta Savivaldybės viešajai bibliotekai, Dailės galerijai, „Laiptų“ galerijai, „Dagilėlio“ dainavimo mokyklai.
„Gal dar viena kita bus, gal vadovai nedrįsta kreiptis, – sako meras. – Rasime pinigų. Mažiau ėmėme paskolų, sutaupėme iš bankinių palūkanų.“
J. Sartauskas tikina, jog kitais metais įstaigoms bus numatytas „realus finansavimas“, nors biudžetas bus panašus, kaip šiemet.
Dar žada nuo kitų metų sausio didinti kultūros darbuotojų atlyginimus 10 procentų.
„Valdančiosios koalicijos programoje tai įrašyta, gal ne nuo sausio pirmosios, gal nuo vasario, bet didinsime – iš savo biudžeto, nelaukdami tam valstybės lėšų,“ – tikina meras.
„Pavyzdžio nerodome“
„Darbietė“ vicemerė Danguolė Martinkienė pati politinę karjerą pradėjo nuo mero patarėjos. Ji mano, kad mero patarėjai reikalingi, bet tik vienu atveju: „Jeigu gerai gyventume“.
„Jeigu nereikėtų taip spausti biudžeto, gal ir galėtų būti tiek mero patarėjų, – sako vicemerė. – Bet dabar į išorę transliuojame, jog reikia taupyti, o patys savo pavyzdžiu to nerodome.“
Vicemerė sako, jog kultūros įstaigos, ne tik jų vadovai prašo rasti lėšų vieno mėnesio darbo užmokesčio fondui. Pinigų reikėtų ne tik kultūros darbuotojų, bet ir socialinių darbuotojų atlyginimams padidinti.
Nereikalingi dar du patarėjai
Vytautas Juškus, Socialdemokratų frakcijos narys, pats buvęs meru, neslepia kritiškos nuomonės dėl politinių pareigybių gausos.
„Labai neigiamai į tai žiūriu, – sako politikas. – Visiškai nereikalingi tie du mero patarėjai – jie atsirado tik dėl politinių ambicijų. Du vicemerai, du direktoriaus pavaduotojai, dar trys mero patarėjai – per akis vienos mero patarėjos teisininkės. Ji iš tiesų turi daug darbo ir jos reikia.“
V. Juškus pats turėjo tris patarėjus. Du – teisės ir viešųjų ryšių klausimais. O vienas – neturėjęs nė ką veikti. „Paprašiau, kad konservatoriai jį atsiimtų“, – sako V. Juškus.
Dirbo tada ir su vienu vicemeru, ir su vienu administracijos direktoriaus pavaduotoju. V. Juškaus nuomone, ir dabar tiek užtektų.
„Per rinkimus daugiausiai balsų gavusi partija turi deleguoti merą, antra – vicemerą arba direktorių, trečia – arba direktorių, arba vicemerą, o ketvirta – direktoriaus pavaduotoją. Ir taškas, – įsitikinęs politikas. – Vykdytume rinkėjų valią ir rinkėjai mums negalėtų priekaištauti, bet mūsų partijos to niekaip nesuvokia“.
Merų patarėjų statistika
Vilniaus meras turi 11 patarėjų.
Kauno meras – 5 patarėjus.
Klaipėdos meras – 1 patarėją.
Panevėžio meras – 1 patarėją ir 2 mažiau apmokamus padėjėjus.
Šiaulių meras – 3 patarėjus.
Apskrities savivaldybėse be patarėjų dirba Šiaulių rajono, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio rajonų merai.
Akmenės rajono meras turi vieną patarėją, Joniškio rajono meras – vieną padėjėją.
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MOTYVAS: Meras Justinas Sartauskas tikina, jog patarėjai reikalingi „politinei valiai“ stiprinti, ir sako: „Turės merui patarti, ką daryti“.
AMBICIJOS: Socialdemokrato, miesto Tarybos nario Vytauto Juškaus nuomone, gausinant mero patarėjų, vicemerų ar direktorių pavaduotojų, mokesčių mokėtojų pinigais apmokamos partijų ambicijos.
NUOMONĖ: Vicemerė Danguolė Martinkienė karjerą pati pradėjo nuo mero patarėjos: „Mero patarėjai gal ir reikalingi, bet ne dabar, kai į išorę transliuojame, jog reikia taupyti.“
