Naujausios
Valdžia verslui teberodo nugarą
Vyriausybės verslo skatinimo programa atseit įgyvendinama jau beveik metai. Kitų metų biudžetui gelbėti siūloma „Sodros“ įmokas didinti 2 procentais, trumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Ką apie tai mano Šiaulių verslininkai? “Į verslą taip ir neatsigręžta“, — sako jie.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Jau džiaugiasi
Premjeras Andrius Kubilius skelbia: dugnas pasiektas, kilsime į viršų. Ūkio ministras Dainius Kreivys aiškina: „didžiausias mėšlas“ jau išmėžtas. Ar ne todėl opozicijoje atsiradę tiek patarėjų ir norinčių ateiti į valdžią?
Vyriausybės vyrų optimizmą įkvėpė trečiojo ketvirčio šalies ūkio veiklos rezultatai. Bendras vidaus produktas (BVP) krito mažiau nei prognozuota — 14,3 procento ir buvo 6 procentais didesnis, nei ankstesnį ketvirtį.
Tačiau bedarbių armija ir toliau didėja. Pagal Lietuvos banko prognozes šiais metais nedarbas bus beveik 14 procentų, o kitais metais — 17,7 procento.
Valdančioji koalicija bando subalansuoti valstybės biudžetą, bet jis ir toliau bus gelbėjamas miljardinėmis paskolomis. Skylėtą „Sodros“ biudžetą siūloma gelbėti dar 2 procentais didinant “Sodros“ įmokas. Verslui už tai atkištas pažadas — grąžinti 15 procentų pelno mokestį, kuris šiemet buvo pakeltas iki 20 procentų.
Siūloma ir iki keturių dienų sutrumpinti darbo savaitę. Opozicija kalba apie nekilnojamojo turto mokestį monopolininkams energetikams, progresinius gyventojų pajamų mokesčius.
Kuo matuojamas dugnas?
Kalbiname trijų Šiaulių įmonių, kurios pernai dirbo sėkmingai, o viena iš jų ir šiemet džiaugiasi rezultatais, vadovus.
Verslininkai teigia, jog mokesčių didinimas valstybės biudžeto neišgelbės. Nemato jie nei žadėtų verslo skatinimo priemonių, nei kad šalis kiltų iš duobės.
„Nežinau, kuo matuojamas tas dugnas? — sako Saulius Stelingis, stiklo pluošto ir įrangos vėjo jėgainėms gamybos bendrovės “AMT Baltija“ generalinis direktorius. — Jeigu pagal finansų rinką — tai gal pasiektas, bet pagal bedarbių skaičių — tikrai ne.“
„Apie kokias verslo gaivinimo priemones kalbama — jų nėra“, — tvirtina Rolandas Gabrielaitis, UAB “Bodesa“ direktorius.
„Bodesa“ be stiklo pluošto ir langų gamybos turi statybos padalinį. Laukė nesulaukė, kada bus pradėta įgyvendinti daugiabučių renovavimo programa. Ji garsinta kaip viena iš statybų verslo gaivinimo priemonių.
„Pernai renovavome penkis namus arba 10 procentų visų šalyje renovuotų namų, nes jų buvo tik 50, šiemet — vos vieną, ir tai, ko gero, sudarys kokius 4 procentus visų šalyje renovuotų namų“, — sako “Bodesos“ vadovas.
Įmonė iš statybos padalinio šiemet atleido daugiausiai darbuotojų: „Tik iš stalčiaus į stalčių programa dėliota, suvedžioti ir mes, ir gyventojai.“
Ką gelbės 2 procentai?
„Jeigu mokesčiai didinami, tai koks čia skatinimas? Skatinimo — nulis“, — sako Stanislovas Grušas, “Neaustinių medžiagų fabriko“ generalinis direktorius, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas.
S. Grušas skaičiuoja, jog 2 procentais padidinus „Sodros“ įmokas įmonei papildomai per mėnesį teks mokėti 25 tūkstančius litų: “Ne pasaulio pabaiga — mes išgyvensime. Bet yra daug mažų įmonių, kurios gali ir nebeišgyventi“.
Darbdaviai neslepia, seikėjant daugiau pinigų valstybės biudžetui, darbuotojų atlyginimai tikrai nedidės. O „Sodros“ katile tas padidinimas greitai ištirps, jeigu bus parklupdytos naujos įmonės.
„Kur bus panaudotos tos lėšos? — sako R. Gabrielaitis. — Sutikčiau, jeigu vien pensijoms, pats tėvus turiu pensininkus. Ir nesutikčiau, jeigu tiems, kurie pašalpas prageria, ar bedarbiams, kurie dirbti nė nenori. Gauna 900 litų pašalpą ir juokiasi iš tų, kurie dirba už minimalų atlyginimą“.
Verslininką stebina, kad net šiuo metu įmonė negali rasti darbuotojų: „Mes du mėnesius ieškojome projektų vadovo, ieškojome vadybininkų, vairuotojo. Ateina žmonės ir matai, jog jie — ne alkani darbui. Klausia, kiek aš gausiu? Nustemba, kai sakai: nieko negausi — turėsi užsidirbti.“
Gelbės biurokratus
Keturių dienų darbo savaitė — joks stebuklas. Bendrovė „Bodesa“ ją dar pernai taikė, darbuotojams sutikus. Trumpesne darbo savaite, anot verslininkų, mąstoma gelbėti valstybės sektoriaus darbuotojus. Ir išloš, pirmiausia, biurokratai.
„Tai kur reikės penktą dieną eiti tvarkyti valdiškų reikalų? — ironizuoja S. Stelingis. — Dirbti reikia penkias dienas ir gauti kaip už keturias, kitaip niekada neišbrisime iš krizės.“
Anot S. Grušo, tokios idėjos rodo, kad valstybė neplanuoja optimizuoti savo sąnaudų ir užšaldo valdymo reformas: „Esą dirbsime viena diena mažiau, gausime truputį mažiau, bet jokių reformų nedarysime. Biurokratų nemažės — tai didžiulis minusas“.
Tegu tik netrukdo dirbti
Verslininkai nemato realių „Saulėlydžio“ komisijos darbo rezultatų. Sumažinti tik išpūsti, tušti etatai. Tikrintojų, kontrolierių, leidžiančių neleidžiančių, dėliojančių popieriukus ir reikalaujančių dirbti kaip parašyta, anot S. Grušo, nė kiek nesumažėjo: “Nereikia to skatinimo, tegu bent netrukdo dirbti“.
S. Stelingio vadovaujama „AMT Baltija“ pernai už eksporto plėtrą buvo įvertinta kaip sėkmingiausiai dirbanti šalies mažoji įmonė. Produkciją eksportuojančias įmones šiemet ypač žadėta remti.
„Nematau jokių pagalbos požymių, — sako S. Stelingis. — Jeigu ne užsienio motininės įmonės pagalba, mums būtų sunku.“
Pasak verslininko, bent muitinės procedūros turėtų būti supaprastintos, ką ūkio ministras žadėjo dar metų pradžioje. „Dabar stengiamės visas muitinės procedūras atlikti ant Švedijos sienos ar dar kažkur, nes ten žymiai paprasčiau.“
Kitas dalykas, už paprasčiausią klaidą įmonėms skiriamos didžiausios baudos. Negana to, valstybė neįstengia eksportuojančiai įmonei grąžinti PVM mokesčio.
„Nuo gegužės dėl PVM grąžinimo tąsomės, — sako S. Stelingis. — Mūsų įmonės permoka jau buvo pasiekusi vos ne milijoną litų. Bet dar sugebama mums priskaičiuoti delspinigių, jei Mokesčių inspekcija laiku nepadaro užskaitos muitinei. Tai kas kam yra skolingas: įmonė — valstybei, ar valstybė — įmonei?“
Kreditai kaip buvo verslui nepasiekiami, taip ir liko. Kai bankai paskolas siūlo už 14— 17 procentų palūkanas, koks verslas gali jas imti?
ES paramos dalybas verslininkai taip pat kritikuoja. Norėdamas įsigyti naudotą įrangą, paramos negausi, o nauja įranga ir su parama neįkandama.
Kitas dalykas, vienus remiant, kitus paliekant už borto, iškreipiamos konkurencijos sąlygos. „Visi vienodai atėjome į verslą, visi vienodomis sąlygomis ir turėtume dirbti“, — mano R. Gabrielaitis.
Sėkmės formulė
Visos trys įmonės metų pradžioje mažino darbuotojų, kai krito gamybos apimtys. Dabar atsitiesia dėl atsigaunančių Vakarų rinkų. „AMT Baltija“ derina naujus kontraktus. “Neaustinių medžiagų fabrikas“ per pirmąjį pusmetį atleistus darbuotojus jau susigrąžino.
S. Grušas džiaugiasi, kad spalį buvo pasiekta didžiausia apyvarta per visą įmonės istoriją nuo pat 1992 metų. Kokia yra tokios sėkmės formulė?
„Juodas darbas, — juokiasi verslininkas. — Mums tie skatinimai buvę nebuvę. Ne apie save kalbu, apie daugumą kitų įmonių, mažąjį verslą — jam reikia padėti.“
Prišnekėta, anot verslininko, daug, bet nieko realiai nepadaryta. Jojama ant dviejų arkliukų — mokesčių didinimo ir biudžeto balansavimo.
„Džiaugiasi, kad atvedė į Lietuvą “Barkley“, bet garsiai nė nedrįsta pasakyti, kokias mokesčių nuolaidas jiems padarė. Tie investuotojai susirinko vietinių veikiančių įmonių darbuotojus. Ar gražu — savus žlugdyti, svetimus skatinti?“
Opozicijos siūlymus S. Grušas vertina skeptiškai: „Demagogija, atėję į valdžią kažin ar tai darytų.“ Progresiniai mokesčiai, anot verslininko, tik atpigintų darbo jėgą, neskatintų verslo kurti brangių darbo vietų, specialistai ieškotųsi darbo svetur.
Skolos skolelės
„Labai pritariu Andriui Kubiliui, kad negalima praskolinti valstybės, — sako S. Grušas. — Bet skolinasi milijardais ir kitais metais toliau skolinsis. Greitai dirbsime vien palūkanoms mokėti. Mes gi šiandien dar gauname milijardus iš Europos Sąjungos. Jų nebūtų, kaip tada tvarkytųsi? O kaip tvarkėsi socialdemokratai — jie tik išpūtė valstybės sąnaudas.
Kas dabar atsitiks? Jaunimas išvažiuos, liks tie, kurie negali užsidirbti kažkur kitur. Ir teks mažai dirbančiųjų išlaikyti daug išlaikytinių. Jau kitais metais tai gali atsitikti. Gaila šalies, kad šitaip neefektyviai tvarkomas valstybės ūkis. Nėra jėgos ar supratimo?
DĖMESYS: Saulius Stelingis, UAB „AMT Baltija“ generalinis direktorius (kairėje), pavasarį iš premjero Andriaus Kubiliaus rankų gavo “Lietuvos mažojo eksporto“ prizą — už sėkmingą įmonės praėjusių metų veiklą. Tada dar tikėjo pažadais, kad sunkmečiu Vyriausybė atsigręš į verslą.
PATARIMAS: Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ direktorius sako: “Įmonės situacija šiandien tokia pat kaip valstybės, bet mes pirmiausia galvojame, kaip uždirbti pajamų, skatinti verslą. Tik jeigu esame žiopli, belieka viena — taupyti.“
VALDYMAS: Stanislovas Grušas, „Neaustinių medžiagų fabriko“ generalinis direktorius teigia: “Kiekviena virėja negali valstybės valdyti. Turi profesionalai valdyti. Gal kada išmoksime tokius išsirinkti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
