Naujausios
Valdininko smūgis stipresnis
Šiaulietis pensininkas Kazimieras Tamošaitis nebeturi ramybės nuo to laiko, kai sumušė rankomis su valdininku Kęstučiu Vaičaičiu, kad parduos jam dalį sklypo. Giminės pašiurpo pamatę, kokią sutartį ligotam žmogui pasirašyti padavė įstatymus geriau išmanantis valdininkas. Jis ne tik užsitikrino, kad senolis jam parduotų savo turtą, bet ir sumokėtų 10 tūkstančių litų baudą, jeigu turto nebeparduotų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Norėjo paminklo žmonai
75 metų K. Tamošaitis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pirkėją įsiūlęs kaimynas. K. Vaičaitis netoliese turi garažą, kaimynų laikomas rimtu žmogumi. 32 metų K. Vaičaitis dirba Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiuoju specialistu.
K. Tamošaičio 12 arų namų valda yra tarp daugiabučių namų individualių namų kvartale, Ateities gatvėje. Žmogus manė, parduosiąs pusę sklypo, pastatysiąs paminklą mirusiai žmonai. Taip 2006 metų spalio 23 dieną buvo pasirašyta preliminarioji sutartis sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007 metų rugsėjo 1 dienos.
K. Tamošaitis sako ją „prie butelio“ pasirašęs, gerai nė neperskaitęs. Sūnus dar parašą padėjęs. K. Vaičaitis žadėjęs mokėti už arą po 10 tūkstančių litų. Sutartis patvirtinta parašais. K. Vaičaičiui sakęs, jog parduos tik šešis arus, bet sutartyje įrašyti aštuoni. Pirkėjas įsipareigojo iš viso mokėti 80 tūkstančių litų.
Iš jų du tūkstančius litų iš karto sumokėjo. Dabar K. Tamošaitis mielai grąžintų tuos pinigus, net bandė tai daryti siųsdamas paštu, bet valdininkas pinigų atgal neimąs, reikalaująs vykdyti sutartį — parduoti turtą, dėl kurio sutarė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį.
Talka ir bauda
Preliminariąja sutartimi įsipareigota, jog abi šalys talkins viena kitai. Talkinti buvo pasirengęs valdininkas K. Vaičaitis. Mat žmogus ketino parduoti tai, ko neturėjo — K. Tamošaitis sklypo žemės iš valstybės nebuvo išsipirkęs ir nebuvo įsiteisinęs.
Galutinę pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo pasirašyti su K. Vaičaičiu ar su jo nurodytu asmeniu, ar kompanija. Taip pat „teisėtai perduoti turtą ir visus būtinus, tinkamai sutvarkytus šio turto dokumentus pirkėjo nuosavybėn.“ Jeigu to neįvykdys, sumokėsiąs 10 tūkstančių litų baudos.
Tvarkė reikalus
Spalį vyrai sukirto rankomis, o gruodį K. Vaičaitis dar nusipirko K. Tamošaičio sklype stovėjusį metalinį garažą, kurį kažkada Tamošaičiai buvo leidę savo sklype laikyti pažįstamos moters sūnui.
K. Tamošaitis namo nuosavybės ir kitus dokumentus buvo patikėjęs seseriai saugoti. Vyrai nukako pas ją į Nemakščius, Raseinių rajone. Taip giminės sužinojo, ką K.Tamošaitis rengiasi daryti ir kad namo ir namų valdos dokumentus atidavė būsimam pirkėjui. Mat šis reikalus tvarkysiąs, nes yra valdžios žmogus.
Valdininkas užsakė geodezininkams atlikti pensininko sklypo topografinę nuotrauką, nors dar neturi jokių turtinių teisių į senolio turtą. „Šiaulių kraštui“ K. Vaičaitis tvirtino, jog užteko geodezininkų bendrovei parodyti preliminariąją sutartį, kad šie imtųsi darbo.
K. Vaičaičio atvežtas specialistas matavo sklypą. Kuoliukai sukalti pagal būsimą sklypo padalijimą. K. Vaičaičiui prie įsigyto garažo — didžioji sklypo dalis, o K. Tamošaičiui, anot Šiauliuose gyvenančios kitos jo sesers, „tik žemė po namu ir takai“. Sesuo nutarė užkirsti kelią tolesniems valdininko veiksmams.
Garažas — nekilnojamas turtas
K. Vaičaitis buvo pradėjęs rūpintis įsiteisinti garažą, kaip nekilnojamąjį turtą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos statybos ir statinių naudojimo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Zigmas Kavaliauskas prisimena: „Kažkokių dokumentų neturėjo. Jam buvo paaiškinta, kad reikia į teismą kreiptis, jeigu nėra žemės skyrimo statiniui dokumentų. Be to, garažas pamatais turi būti tvirtai su žeme surištas, kad būtų pripažintas statiniu, o metalinis garažas — laikinas statinys, nukeliamas“.
K. Vaičaitis „Šiaulių kraštui“ teigė: garažas stovėjęs ant pamatų. Piktinosi, jog dabar yra “nugriautas“. Mat stovi ištemptas iš sklypo prie gatvės.
Valdininko tvirtinimu, ne tik prie K. Tamošaičio namo pastatytas garažas, bet ir pats namas buvo neįteisinti. Esą be namo seno projekto, kurį neneigė paėmęs, jokių kitų turto nuosavybės ir namų valdos dokumentų K. Tamošaitis iš viso neturėjęs — „juos reikėjo iš oro sukurti“.
Sesuo nesutiko
„Brolis senas, sunkiai sergantis žmogus, — sakė “Šiaulių kraštui“ K. Tamošaičio sesuo, nenorėjusi būti įvardinta. — Ką pasirašė, pats nesuvokė, mato blogai ir toliau būtų pasirašinėjęs, kas jam būtų pakišta pasirašyti, gal ir gatvėje būtų atsidūręs. Juk visus dokumentus atidavė tvarkyti Vaičaičiui.“
Be to, moteris įsitikinusi, jog šioje vietoje žemės aro rinkos kaina ne 10 tūkstančių litų, o mažiausiai 20 tūkstančių litų.
2007 metų sausio 2 dieną ji nuskubėjo pas K. Vaičaitį į namus — tas nesileido į šnekas. Susirado darbe — vėl nieko nepešė. Prašė nutraukti sutartį, atiduoti dokumentus — neatiduoda ir iki šiol neatidavė. Neva užmokėkite.
Brolis parašė seseriai įgaliojimą tvarkyti jo reikalus. Moteris pradėjo minti pareigūnų slenksčius. Išėmė namų valdos bylos kopiją, žemėtvarkininkus perspėjo. Kreipėsi pagalbos į tuometinį Savivaldybės administratorių dabar merą Genadijų Mikšį.
„Jeigu tokius dalykus darytų žmogus iš gatvės, tai dar suprasčiau, o dabar Savivaldybėje sėdintis, — sako moteris. — Mes giminės reikalus giname, brolis turi dar du vaikus ir penkis anūkus, trys iš jų — neseniai mirusios dukters.“
Raštų krūva
K. Tamošiūnas rašė prašymus prokuratūrai, policijai, kad valdininkas jam negrąžina dokumentų. Atsakymų sulaukė: kadangi savo laisva valia atidavė dokumentus, ir susitarė, jog dokumentus dėl žemės sklypo įteisinimo tvarkys K. Vaičaitis, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Rašė pačiam K. Vaičaičiui. Tas paprašė neva jam perduotų dokumentų sąrašo raštu, o kai galės susitikti, pranešiąs.
Dar vienas susirašinėjimas vyko dėl garažo nukėlimo. Ši istorijos dalis baigėsi tuo, kad praėjusių metų liepą garažas iš sklypo buvo nutemptas prie gatvės. Ten stovi iki šiol. Dėl to K. Vaičaitis informavo policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis yra nutrauktas, nustačius savininką ir pasiūlius kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Savivaldybės administracijos direktorius Rimundas Domarkas dėl garažo pašalinimo iš gatvės rašė raštus ir savo pavaldiniui K. Vaičaičiui, ir K. Tamošaičiui.
K. Vaičaičio tiesioginis viršininkas Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis prisipažįsta, jog su pavaldiniu jam nėra lengva tuo klausimu kalbėtis: „Jis pripažįsta bendravimą raštu. Kitą savaitę tą garažą nutempsime į bešeimininkiam turtui skirtą aikštelę, o paskui žiūrėsime, kam pateikti sąskaitą už jo laikymą.“
Jaučiasi nukentėjęs
Valdininkas K. Vaičaitis „Šiaulių kraštui“ sakė jaučiasi apgautas — neva buvo pradėtas žaidimas iš jo paimti pinigus ir nieko nedaryti. Apie bandymą jam paštu grąžinti 2000 litų esą nieko nežinąs.
Pinigus leidęs topografinei nuotraukai, pirkęs K.Tamošiūno įsiūlytą garažą, kuriuo dabar negali naudotis, iš bankų ketinęs imti kreditus, o dabar jų nebegauna. Be to, galėjęs ieškoti sklypo kitoje vietoje. Sutartį jis vykdo ir tikisi užbaigti iki galo. Tvirtino, kad į teismą jau kreipėsi.
CITATA
Jeigu tokius dalykus darytų žmogus iš gatvės, tai dar suprasčiau, o dabar Savivaldybėje sėdintis.
Komentaras
Tariamasi su draugais, ne su teisininkais
Advokatė Jūratė Bieliauskienė:
— Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys yra normalios sutartys, net notaro nepasirašytos. Jos sudarinėjamos, kad užtikrintų pirkimo-pardavimo sandorį. Bet kiekviena sutartis turi neprasilenkti su protingumo ir sąžiningumo principais.
Jeigu sutartyje yra punktai, kurių žmogus nesuprato arba kurie jam buvo neaiškūs, jeigu sutartis neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, yra neprotinga — tokiais atvejais galima sutartį ginčyti teisme. Bet kokiu klausimu bet koks žmogus turi teisę kreiptis į teismą. Tokia yra tvarka Lietuvoje.
Ginčyčiau tokią sutartį, kuri buvo sudaryta dėl tokio turto, kuris apskritai nebuvo nuosavybė, ir neaišku, ar bus. Galima ginčytis dėl terminų ir baudos. Gal realiai nesuvokiau, ką turėsiu padaryti, nes tai ne nuo manęs, o nuo valdininkų priklauso.
Prieš pasirašant sutartis, patarčiau paprastą dalyką. Advokato, notaro konsultacijos tokiu klausimu kainuoja nuo 20 iki 50 litų. Pirmiausia klausčiau apie pasekmes, kas man bus? Ar galėsiu sutartį nutraukti? Bet žmonėms gaila pinigų. Jie geriau konsultuojasi su savo draugais.
Mūsų žmonės labai menkai teisiškai apsišvietę. Reikėtų tokį žmogų nukreipti į valstybės teisinės pagalbos tarnybą. Jeigu jis yra pensininkas, tai gali gauti nemokamą valstybės advokatą, kuris padės.
KOVA: Valdininkas kovoja dėl šio namo sklypo dalies ir prie gatvės iš sklypo ištempto jo garažo.
PARDAVĖJAS: Šiaulietis pensininkas Kazimieras Tamošaitis, giminėms įsikišus, nieko nebenori parduoti, o pardavinėjo žemę, kurios pats nebuvo išsipirkęs.
PIRKĖJAS: Kęstutis Vaičaitis, Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, ketina „iki galo užbaigti sutartį“, o pagal ją pensininkas arba parduoda jam savo sklypo dalį, arba moka 10 tūkstančių litų baudos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
