Valdininkai nebežino, kam šienauti palei geležinkelį Micaičiuose

„ŠIAU­LIŲ KRAŠ­TAS“ – KUR­ŠĖ­NUO­SE

Val­di­nin­kai ne­be­ži­no, kam šie­nau­ti pa­lei ge­le­žin­ke­lį Mi­cai­čiuo­se

Į tra­di­ci­nius tre­čia­die­nio su­si­ti­ki­mus „Šiau­lių kraš­to“ Kur­šė­nų re­dak­ci­jo­je at­vy­kę Šiau­lių ra­jo­no Mi­cai­čių gy­ven­to­jai skun­dė­si ne­šie­nau­ja­mu plo­tu pa­lei ge­le­žin­ke­lį ties Ra­sos gat­ve. Gy­ven­to­jai bi­jo gais­ro, ku­ris čia ky­la be­veik kas­met – pleš­kan­ti aukš­ta sau­sa žo­lė gra­si­na gy­ven­to­jų tur­tui. „Šiau­lių kraš­tas“ ke­lias sa­vai­tes ieš­ko­jo, kas tu­rė­tų nu­šie­nau­ti aukš­tus žo­lės kem­sy­nus pa­lei ge­le­žin­ke­lį. Val­di­nin­kai pro­ble­mą mė­tė lyg karš­tą bul­vę.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Gais­rai – be­veik kas­met

Nu­va­žia­vo­me į Mi­cai­čius, ša­lia Kur­šė­nų, ties Ra­sos gat­ve tarp gy­ven­to­jų skly­pų ir ge­le­žin­ke­lio – iš­ti­sa ke­lias­de­šim­ties met­rų juos­ta aukš­tos žo­lės.

Pa­ma­tę žur­na­lis­tus gy­ven­to­jai skubė­jo pa­sa­ko­ti, kad ši žo­lė be­ne kas pa­va­sa­rį už­si­lieps­no­ja. Gal nuo iš­mes­tos nuo­rū­kos, gal nuo ko­kios ki­birkš­ties. Sau­sos smil­gos pleš­ka, kaip pa­ra­kas – gy­ven­to­jai sa­kė, jog, lai­mei, gais­rų me­tu vis pa­si­tai­ky­da­vo pa­lan­kus vė­jas ir į jų na­mus ug­nies dar per ste­buk­lą neuž­ne­šė.

Gre­ti­mo skly­po sa­vi­nin­kė pa­sa­ko­jo, jog jos na­mai ap­draus­ti, bet kas iš to, jei­gu su­pleš­kės vi­sas jos gy­ve­ni­mas. Nu­šie­nau­ti to­kių di­de­lių plo­tų pa­tys gy­ven­to­jai ne­pa­jė­gūs, nors ne kar­tą ban­dė – vai­kai iš ki­tų mies­tų at­va­žiuo­da­vo su ben­zi­ni­nė­mis žo­liap­jo­vė­mis, šiek tiek api­pjau­da­vo, bet tai trak­to­riaus, o ne ran­kų dar­bas.

„Šiau­lių kraš­tas“ iš kar­to po ap­si­lan­ky­mo Mi­cai­čiuo­se pra­dė­jo žy­gius, kas tu­ri šie­nau­ti šį plo­tą.

Ge­riau­sia „šie­nau­ti“ raš­tais?

Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos Že­mės ūkio spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Val­ke­ris „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad ži­no šią pro­ble­mą, už­per­nai yra pa­vy­kę įro­dy­ti, kad šią te­ri­to­ri­ją tu­ri šie­nau­ti vals­ty­bės įmo­nė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, šią te­ri­to­ri­ją ge­le­žin­ke­li­nin­kai ta­da nu­šie­na­vę. R. Val­ke­ris mi­nė­jo, kad šio­je įmo­nė­je esą sun­ku su­ras­ti už šį ruo­žą at­sa­kin­gą dar­buo­to­ją, ten­ka pa­siek­ti net „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ Klai­pė­dos pa­da­li­nį, il­gai įro­di­nė­ti.

„Šiau­lių kraš­tas“ krei­pė­si In­gą Čiu­ber­ky­tę, AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to dar­buo­to­ją – at­sto­vę spau­dai.

„Mi­cai­čiuo­se iš­ties yra plo­tas, pri­klau­san­tis „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liams“. Šis plo­tas yra nu­šie­nau­tas. Aiš­ki­no­mės ir jū­sų ap­ra­šy­tą at­ve­jį, kai už­per­nai jū­sų mi­ni­mas plo­tas bu­vo nu­šie­nau­tas – žmo­nės, pa­ma­tę, kad bend­ro­vės dar­buo­to­jai šie­nau­ja sa­vo plo­tą, pa­pra­šė drau­giš­kai pa­dė­ti ir nu­šie­nau­ti ša­lia esan­čią te­ri­to­ri­ją, ku­ri bend­ro­vei ne­prik­lau­so. Drau­giš­kais su­me­ti­mais tai ir bu­vo at­lik­ta. Kam pri­klau­so ne­nu­šie­nau­tas plo­tas, ge­riau­sia, tur­būt, pa­sa­ky­tų se­niū­ni­ja“, – „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių" at­sto­vė spau­dai.

Ji pa­tiks­li­no, kad „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liams“ pri­klau­san­tis plo­tas bu­vo nu­šie­nau­tas lie­pos pa­bai­go­je – rugp­jū­čio pra­džio­je.

Kaip tai nu­šie­nau­tas, jei­gu žo­lė te­bes­ty­ro?

I. Čiu­ber­ky­tė at­siun­tė paaiš­ki­ni­mą, kad žo­lę ge­le­žin­ke­lio tarps­to­čiuo­se re­ko­men­duo­ja­ma žo­lę pjau­ti du kar­tus per me­tus (ge­gu­žės-bir­že­lį ir rugp­jū­čio-rug­sė­jo mė­ne­siais).

„Jei ge­le­žin­ke­lio ke­lias ant py­li­mo, pjau­na­ma 1 met­ro at­stu­mu nuo kelk­raš­čio į pa­gelž­ke­lės pu­sę, jei yra van­dens nu­ve­di­mo grio­vys ša­lia ge­le­žin­ke­lio, tai pjau­na­mas grio­vys ir 1 met­ras už jo, jei van­dens nu­ve­di­mo grio­vių nė­ra – pjau­na­ma 2 met­rų at­stu­mu nuo kelk­raš­čio (nuo bė­gio iki kelk­raš­čio pa­pras­tai bū­na 1-1,5 met­ro)“, – skai­čia­vo met­rus I. Či­ber­ky­tė.

Ji paaiš­kin­a, kad vi­są ki­tą plo­tą tu­rė­tų šie­nau­ti se­niū­ni­ja. Vėl skam­bi­na­me R. Val­ke­riui. Js ste­bi­si – ne­šie­nau­tas plo­tas tu­rė­tų bū­ti ge­le­žin­ke­lio ap­sau­gos zo­na, šios že­mės nuo­mo­to­jai „be­veik 99,9 pro­cen­to tu­rė­tų bū­ti "Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai", to­dėl tai ne se­niū­ni­jos, o nuo­mo­to­jo rei­ka­las šie­nau­ti“.

To­liau „Šiau­lių kraš­tui“ paaiš­ki­na "Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių" at­sto­vė spau­dai, kad Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu vis tik yra „nu­sta­ty­ta ge­le­žin­ke­lio ke­lių ir jų įren­gi­nių ap­sau­gos zo­na, ku­rios plo­tis nuo ke­lio ga­li bū­ti 20-45 met­rai. Ta­čiau nė­ra nu­sta­ty­tos žo­lės šie­na­vi­mo tai­syk­lės ar nor­mos“.

Ge­le­žin­ke­lio bend­ro­vės at­sto­vė spau­dai paaiš­ki­no, kad anks­čiau ne­bu­vo tiks­lių nu­ro­dy­mų, kur ir kiek rei­kia šie­nau­ti žo­lę, „pa­si­tai­ky­da­vo at­ve­jų, kad ge­le­žin­ke­lių dar­buo­to­jai šie­nau­da­vo pri­va­čias te­ri­to­ri­jas, to­dėl "Ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros" di­rek­ci­ja, siek­da­ma ma­žin­ti iš­lai­das, šie­na­vi­mui pa­ren­gė „Žo­lės pjo­vi­mo (nai­ki­ni­mo) tarps­to­čiuo­se re­ko­men­da­ci­jas“.

„Ka­dan­gi sa­vi­val­dy­bės yra pa­si­ren­gu­sios sa­vo nor­mi­nius do­ku­men­tus dėl vie­to­vių tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­lių, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ vi­sais at­ve­jais, ga­vę se­niū­ni­jos raš­tą apie jų te­ri­to­ri­jo­je ga­lio­jan­čias tai­syk­les, rea­guo­ja į to­kį raš­tą ir tuo at­ve­ju, jei mies­tas ar kai­mas yra ge­le­žin­ke­lio tarps­to­ty­je, žo­lė bū­na nu­šie­nau­ta pa­gal sa­vi­val­dy­bės ar ra­jo­no tai­syk­les. Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju jo­kio raš­to iš se­niū­ni­jos mū­sų bend­ro­vė nė­ra ga­vu­si“, – to­liau žo­lę raš­tais „šie­na­vo“ vals­ty­bi­nės įmo­nės at­sto­vė.

Ri­tos ŽA­DEI­KY­TĖS nuo­tr.

Mi­cai­čiuo­se tarp ge­le­žin­ke­lio ir gy­ven­to­jų na­mų – sty­ro aukš­ta žo­lė. Gy­ven­to­jų tei­gi­mu, žo­lė be­veik kas­met de­ga ir gra­si­na gy­ven­to­jų tur­tui, nes jų skly­pai vi­sai ša­lia. Ta­čiau val­di­nin­kai nie­kaip neiš­siaiš­ki­na, kas tu­ri šie­nau­ti šiuos plo­tus pa­lei ge­le­žin­ke­lio bė­gius.