Vairuotojas privalo susitelkti į vairavimą

Redakcijos archyvo nuotr.
Dalies vairuotojų už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant neauklėja nei taisyklės, nei baudos.
Pirmosiomis rugsėjo dienomis policijos pareigūnai, budėję ties mokyklomis esančiomis pėsčiųjų perėjomis, pastebėjo, kad nemažai vairuotojų dėmesį telkia ne į eismo saugumą, o į mobiliuosius telefonus – tikrina savo elektroninį paštą, skaito dienos naujienas, naršo po socialinius tinklus. Rimta problema – ir greičio viršijimas.

Taisyklės nepaisoma

Per pirmąsias tris rugsėjo dienas Šiaulių ir Telšių apskrities miestuose bei miesteliuose pareigūnai užfiksavo daugiau negu 20 vairuotojų, kurie, artėdami prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“. Taip pat nustatyti 77 vairuotojai, gerokai viršiję leistiną greitį gyvenamosiose vietose, kur greitis 50 kilometrų per valandą: 54 vairuotojai leistiną greitį viršijo 30-čia kilometrų, 14 – 40-čia kilometrų ir 9 – net 50-čia kilometrų per valandą. 90 procentų pastarųjų nusižengimų užfiksuota Šiauliuose.

Dar 63 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Nuo gegužės 1-osios vairuotojams draudžiama naudotis mobiliaisiais įrenginiais vairuojant, išskyrus tris atvejus: kai transporto priemonė stovi, kai naudojamasi laisvų rankų įranga ir kai mobilusis telefonas valdomas vairu, multimedijos sistemos ar kitų įmontuotų transporto priemonės dalių. Svarbu įsidėmėti, kad išimtis dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu, kai transporto priemonė stovi, reiškia, kad vis tiek draudžiama imti į rankas ir naudotis įrenginiu, kai dega raudonas šviesoforo signalas ar praleidžiami pėstieji.

Už draudimo naudotis mobiliuoju telefonu nepaisymą gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Jeigu vairuotojas bus užfiksuotas antrą darantis tokį pat pažeidimą, jis galit net trims mėnesiams netekti teisės vairuoti transporto priemonę. Tačiau jokia bauda neprilygsta tai žalai, kuri gali ištikti asmenį, kai jis netinkama naudojasi mobiliuoju telefonu – sveikatos ir gyvybės praradimas.

Grėsmė reali

Neįmanoma suskaičiuoti, kiek įvyko eismo įvykių dėl to, jog vairuotojas savo dėmesį vienu metu skyrė keliui ir mobiliajam telefonui, nes retas avariją kelyje patyręs vairuotojas išdrįsta prisipažinti, kad tuo metu valdė ne tik automobilį, bet ir savo mobilųjį telefoną. Tie, kas išdrįso prisipažinti, pasakojo, kad nelaimei užteko vos akimirkos, kurią jie buvo nuleidę akis į telefono ekraną. Pakėlus akis ir supratus, kad situacija pasikeitė, laiko avarijai išvengti neužteko nė vienam.

Štai vienas vairuotojas nurodė, kad jo telefonas supypsėjo užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Jis ramiai pajudėjo iš vietos ir nusprendė akimirksniui užmesti akį į telefono ekraną. To užteko, jog nepastebėtų, kad priekyje jo automobilis sustojo. Vairuotojo padarytą žalą draudimo bendrovė atlygino, tačiau pačiam savo transporto priemonės remontas kainavo daugiau nei tūkstantį eurų.

Lietuvoje surengtoje anoniminėje apklausoje 54 procentai asmenų prisipažino, kad prie vairo naudojasi telefonu. Didžioji jų dalis, 42 procentai, atsiliepia į skambučius, trečdalis skambina patys, vienas iš penkių skaito arba rašo žinutes, 14 procentų naršo socialiniuose tinkluose.

Vis dar nemaža dalis vairuotojų įsitikinę, kad stovint spūstyje naudojimasis telefonu jokios įtakos vairavimui neturi. Tačiau tyrimai rodo, kad tiesa – kiek kitokia.

Yra paskelbti Teksaso valstijos Transporto instituto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, kaip vairuotojo reakciją veikia naudojimasis mobiliuoju telefonu. Tyrime dalyvavę žmonės turėjo kelis kartus nuvažiuoti tą patį atstumą. Tik pirmą kartą vairuotojai visą dėmesį skyrė vairavimui, antrą kartą vairuodami turėjo mobiliuoju telefonu parašyti istoriją, o trečią – atrašyti į užduotus klausimus.

Rezultatai parodė, jog tada, kai vairuotojai bandė nurodytą distanciją įveikti vienoje rankoje laikydami mobilųjį telefoną ir juo naudodamiesi, prireikė gerokai daugiau laiko nei tuo atveju, kai buvo tiesiog susitelkta į vairavimą. Buvo konstatuota, kad, užsiimdami pašaline veikla, vairuotojai net 11 kartų nepastebėjo mirksinčio šviesoforo signalo. Realiame eisme toks išsiblaškymas galėtų lemti ne tik automobilių susidūrimą, tačiau ir pėsčiųjų sužalojimus.

Atliktas tyrimas parodė, kad naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais vairuojant, įskaitant ir automobilio multimediją, lemia 5 kartus prastesnę vairuotojo reakciją į eismo pokyčius nei įprastomis sąlygomis. Įprastai vairuotojas į pasikeitusias eismo sąlygas gali sureaguoti per 1 sekundę, o naudojantis telefonu, reakcijos laikas prailgėja kone dvigubai. Jei važiuodamas 90 kilometrų per valandą greičiu vairuotojas per 1 sekundę nuvažiuoja apie 30 metrų, tai reiškia, kad naudojantis telefonu, kelyje atsiradusiai kliūčiai pastebėti ir sprendimui priimti jam prireiks nebe sekundės ir nuvažiuotas atstumas gerokai pailgės.