Naujausios
Vaikai nesulaukia įtėvių
Nė vienas Šiaulių vaikų globos namų vaikas per paskutinį dešimtmetį nebuvo įvaikintas lietuvių šeimos. Pernai metų pabaigoje „Išsipildymo akcijos“ metu globos namai organizavo atvirų durų dieną. Vaikai paruošė programą. Laukė. Neatėjo nė vienas žmogus.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Koncertas — be žiūrovų
Šiaulių vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas sako, kad per visus aštuonerius jo vadovavimo metus nė viena lietuvių šeima net nesidomėjo įvaikinimu. Vieninteliai užsieniečiai vaikams tampa viltimi susirasti naują šeimą: pernai vienas berniukas išvyko į Italiją.
Šiaulių vaikų globos namuose šiuo metu auga 98 vaikai, pasak direktoriaus, daugiau nei pusę jų statusas leistų įvaikinti. Bet galimų įtėvių — neatsiranda.
Direktorius apgailestauja, kad net metų pabaigoje „Išsipildymo akcijos“ metu organizuotos atvirų durų dienos nepritraukė nė vieno žmogaus.
Skaudžiausia, kad vaikai buvo parengę programą ir koncertą, bet kam žiūrėti šią programą — nebuvo. „Įsivaizduojate, kaip tuomet jautėsi vaikai?“ — skaudžiai klausia direktorius.
„Lietuviai dažniau renkasi globą. Yra keletas niuansų: globos bet kada galima atsisakyti — yra atvejų, kai vaikai pas mus sugrįžta. Antra — turtinis klausimas: įvaikintas vaikas turi visas teises paveldėti, o globojamas vaikas jokių teisių į turtą neturi.
Vaikai pas mus patenka vaikai nuo trejų metų, o lietuviai nori mažesnių — iki metų mažylių, kad būtų galima koreguoti jų vystymąsi. Lietuviai nori sveikų vaikų, užsieniečiai nekreipia dėmesio ir įsivaikina vaikus su specialiaisiais poreikiais„, — direktorius vardija skirtumus tarp lietuvių ir užsieniečių.
R. Žąsino manymu, įvaikinimą galbūt paskatintų didesnė valstybės parama, nes globėjų, kuriems teikiama 500 litų per mėnesį parama, atsiranda.
Neįvaikintas nė vienas
Vijurkų (Kelmės rajonas) globos namai nuo įsikūrimo peržengė dešimtmetį, bet iš čia dar nebuvo įvaikintas nė vienas globotinis.
Šių globos namų direktorius Rytis Sakalauskas sako, kad keletas šeimų domėjosi įvaikinimo galimybėmis, bet nesiryžo pradėti šią procedūrą.
Pasak R. Sakalausko, lietuvių atsargumą lemia gyvenimo lygis: lietuviai paprastai įvaikina tik vieną kūdikį. O vaikų namuose dažnai auga keletas brolių ir seserų, kurių išskirti nenorima.
„Net ir su geriausiais norais ne kiekvienas sau gali leisti įvaikinti tris vaikus, — sako direktorius. — Gal dar neatėjo į Lietuvą laikas, dar nesuformuota palanki nuomonė. Be to, užsieniečių kitoks požiūris į neįgalumą, o lietuviams reikia sveikų vaikų. Dar viena priežastis — ne kiekvieną mūsų globotinį galima įsivaikinti: bet kada gali “atsibusti“ tėvai ir pareikalauti savo vaiko.“
Sumažėjo įvaikinimų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais Šiauliuse lietuvių šeimos įvaikino du mažylius — abu iš Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų.
Užsieniečiai pernai įvaikino aštuonis Šiaulių krašto vaikus. Šeši mažyliai iš Sutrikusio vystymosi kūdikių namų išvyko į JAV, Norvegiją, Ispaniją ir Italiją, po vieną — iš „Vaivorykštės“ ir Šiaulių vaikų globos namų — į Italiją.
2006 metais Šiaulių apskrityje šešios lietuvių šeimos įvaikino šešis vaikus. Keturios šeimos buvo iš Šiaulių miesto ir rajono, po vieną — iš Kelmės ir iš Joniškio. Tik vienas vaikas buvo įvaikintas iš Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kiti iki įvaikinimo jau buvo globojami įvaikintojų šeimose.
Prieš dvejus metus į naujas šeimas užsienyje išvyko septyniolika vaikų: septyni — iš Sutrikusio vystymosi kūdikių namų, keturi — iš Kuršėnų vaikų globos namų, kiti iš „Vaivorykštės“, “Šaltinėlio“, Šiaulių vaikų globos namų.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Dalios Lapėnienės, praėjusiais metais sumažėjo ir lietuvių, ir užsieniečių įvaikinamų vaikų.
D. Lapėnienės teigimu, tai nereiškia, kad sumažėjo vaikų, kuriuos galima įvaikinti. Sumažėjo norinčiųjų.
AMŽIUS: Pasak Šiaulių vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino, pas juos augantys nuo 3 iki 18 metų vaikai yra „per dideli“ lietuviams, todėl dažniausiai sėkmė augti naujoje šeimoje nusišypso kūdikių namuose augantiems mažyliams.
NUOMONĖ: Vijurkų vaikų globos namų direktorius Rytis Sakalauskas mano, kad Lietuvoje dar nėra suformuota palanki nuomonė, skatinanti įvaikinimą.
STATISTIKA: Į vaikų globos namus patekusiems vaikams rasti naują šeimą — labai sunku, gelbėjimosi šiaudas — užsieniečių šeimos.
Jono TAMULIO nuotr.
Išnaša: „Lietuviai įsivaikinti pageidauja kuo mažesnius kūdikius, todėl dažniausiai ir įvaikinami kūdikių namų globotiniai. Užsieniečiai jokių griežtų kriterijų nekelia.
