Naujausios
Vaikų globa plečiasi: atsidarė nauji namai
Šiauliuose prieš keletą dienų pradėjo veikti pirmieji organizacijos „SOS Vaikų kaimai Lietuva“ bendruomeniniai vaikų globos namai. Planuojama jau šią savaitę Medelyno mikrorajone išnuomotame individualiame name apgyvendinti du vaikus. Iš viso čia galės gyventi aštuoni vaikai. Jie bus globojami iki vienerių metų, kol galės grįžti į biologines šeimas arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Namai
Erdviame dviejų aukštų gražiai įrengtame name tvyro įkurtuvių nuotaikos. Dar trūksta kai kurių baldų, bet jau nors šiandien galima čia keltis ir gyventi. Antrame namo aukšte yra vonios kambarys ir keturi miegamieji. Kiekviename iš jų galės įsikurti po du vaikus.
Pirmame aukšte – bendra virtuvės ir svetainės zona bei didžiulis kambarys, kuriame planuojama įrengti žaidimų zoną.
Kieme yra pavėsinė ir nedidelė aikštelė su krepšinio stovu.
Su vaikais dirbs keturios socialinės darbuotojos (pamainomis po dvi) ir psichologas.
„Nevadinčiau to globos namais, tai labiau bendruomeninės globos paslauga“, – „Šiaulių kraštui“ sako „SOS Vaikų kaimai“ šeimų stiprinimo programų vadovas Rimvydas Augutavičius.
Pasak pašnekovo, tai pilotinis projektas, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Konkursą skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nugalėtojas privalėjo atitikti tam tikras sąlygas: vienam vaikui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, o aplinka turi būti kuo artimesnė namų aplinkai.
Ne paskutinėje vietoje ir saugumas. Vaikas šiuose namuose turi jaustis saugus. Pasak R. Augutavičiaus, renkantis socialines darbuotojas prioritetas buvo darbo su vaikais ir šeimomis patirtis.
Socialinės darbuotojos ne tik bendraus su vaikais, gamins valgį, skalbs, lygins, padės vaikams tvarkytis, ruošti pamokas, bet ir atstovaus vaikų interesams mokykloje, vaikų darželyje, gydymo įstaigose. Kitaip tariant, kiek įmanoma atstos mamas.
Pagalba vaikui ir šeimai
„Mes taip pat sudarome vaiko reabilitacijos planą, jei jis turi tam tikrų sunkumų. O jis jų turės vien dėl to, kad patyrė stresą ir traumą būdamas paimtas iš šeimos. Negalime manyti, kad vaikas apie tai negalvos ir, patekęs į geresnę aplinką, iš karto pradės žydėti ir skleistis jo asmenybė. Esame numatę dviejų savaičių adaptacijos laikotarpį, per kurį stebime, kaip vaikui sekasi priprasti prie naujos aplinkos, teikiame įvairias konsultacijas, paslaugas, gilinamės į vaiko norus“, – sako nemažą darbo su tėvų globos netekusiais vaikais patirtį turintis R. Augutavičius.
Pasak pašnekovo, šių vaiko globos paslaugų tikslas yra sugrąžinti vaiką į šeimą. Padedama šeimai atsitiesti, įgyti reikiamų įgūdžių, kad galėtų pasirūpinti savo vaiku.
„Jeigu to padaryti nepavyksta per metus, jeigu vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertina, kad tėvai neturi galimybių pasiimti vaiko, tokiu atveju stengiamės surasti jam kitus namus“, – sako R. Augutavičius.
Pirmiausia ieškoma vaiko artimųjų, giminaičių. Tuo užsiima „SOS Vaikų kaimai“ vadybininkai. Pasak pašnekovo, labai svarbu išsikalbėti su vaiku, neretai jie išsipasakoja apie giminaičius, su kuriais palaikė ar palaiko artimus ryšius, su kuriais galbūt norėtų gyventi. Šiais laikais labai padeda ir „Facebook“, čia galima surasti pradingusius giminaičius, artimuosius.
R. Augutavičius prisimena neseną patirtį, kai Vilniuje pas laikinus globėjus patekusi mergaitė per socialinį tinklą susirado savo tėtį, su kuriuo nebuvo bendravusi apie penkerius metus, nes mama draudė. Tėvas gyveno Anglijoje, buvo sukūręs naują šeimą, bet su antrąja žmona vaikų neturėjo. Pasak specialisto, būtent pamotė dėjo visas pastangas, bendravo su mergaite ir skatino vyrą pasiimti dukrą.
„Net ir ieškant globėjų nenustojama dirbti su biologiniais tėvais, nes vaiko aplinka atneša ir tam tikrą socialinę istoriją, socialinius ryšius. Juos labai svarbu palaikyti, jeigu tik jie nėra žalingi vaikui“, – sako R. Augutavičius.
Pasak specialisto, vaikams, gyvenantiems bendruomeniniuose globos namuose, bus sudarytos visos sąlygos susitikti, bendrauti su savo tėvais, tik tai vyks ne namuose, o neutralioje aplinkoje. Jeigu vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai matys, kad vaikui saugu bendrauti su savo biologiniais tėvais, vaikas galės su jais praleisti savaitgalius.
Pasak pašnekovo, bendruomeniniuose namuose susitikimai su tėvais nevyks, siekiant užtikrinti darbuotojų ir kitų vaikų saugumą bei ramybę.
„Vaikai šiuose namuose gyvens iki vienerių metų. Išskirtiniais atvejais, pasitarus su vaiko teisių apsaugos tarnyba, terminą bus galima pratęsti, jeigu bus matomas progresas biologinėje vaiko šeimoje“, – sako specialistas.
R. Augutavičius įsitikinęs, kad tokio pobūdžio bendruomeninių namų paslauga mažiau traumuoja vaiką, nei patekimas į didelę vaikų globos instituciją. Be to, čia vaikui stengiamasi suteikti visokeriopą pagalbą, kad jis kuo greičiau atsigautų po žalingos patirties (smurto, konfliktų šeimoje, tėvų skyrybų, kitų sukrėtimų), kuri gali sukelti ne tik emocinių, bet ir sveikatos problemų.
Susitikimas būsimiems globėjams
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Editos Čičelienės, Lietuvoje šiuo metu vyksta pertvarka – perėjimas nuo institucinės vaikų globos prie globos šeimoje ar artimoje šeimai aplinkoje, todėl ieškoma alternatyvių vaikų globos formų.
Šiandien Šiaulių vaikų globos namuose (K. Korsako gatvėje 61) 16.30 valandą vyks susitikimas, kuriame globėjai ir norintys bei galintys jais tapti žmonės bus supažindinti su globėjų funkcijomis, galimomis vaikų globos formomis, sužinos, kaip galima tapti globėjais, kas organizuoja globėjų kursus ir kokia bus apmokėjimo tvarka laikiniesiems socialiniams globėjams.
Šiaulių miesto taryba patvirtino, kad globėjų centru bus Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, kurie dirbs su partneriu – Šiaulių socialinių paslaugų centru. Šis centras vykdo Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą. Centras šiai dienai yra paruošęs tris globėjus, dar trys yra pateikę prašymus.
Kursai susideda iš 10 užsiėmimų, vykstančių kartą per savaitę po tris valandas. Dar vyksta bent du individualūs susitikimai šeimoje, kurių metu įvertinamos gyvenimo sąlygos, kalbamasi, atsakoma į klausimus.
Kandidatus į globėjus pirmiausia vertina Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyrius. Globėjais gali tapti psichiškai sveiki, neteisti už sunkius, tyčinius nusikaltimus asmenys nuo 21 iki 65 metų. Po kursų galutinę išvadą taip pat teikia Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Norintys tapti globėjais turi būti ne tik tinkamai pasiruošę, sveiki ir neteisti, bet ir turėti sąlygas priimti vaiką. Namuose vienam šeimos nariui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų ploto.
Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, per šių metų pusmetį į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta per 50 naujų šeimų. Lyginant su praeitais metais, net 20 procentų daugiau.
„Globojamų vaikų šiandien turime per 384, iš kurių 253 globojami šeimose, 38 – šeimynose, 93 – globos įstaigose. Šiais metais iš šeimų jau yra paimti 85 vaikai, o 2014 metais per visus metus buvo paimti 62 vaikai, 2015 metais – 52, 2016 metais – 48“, – liūdną statistiką pateikia D. Žakaris.
Pasak vedėjo, džiugina tik tai, kad vos 14 procentų vaikų pateko į institucinę globą, kitus priglaudė giminaičiai, artimieji, globėjai, šeimynos. Ankstesniais metais į institucinę globą patekdavo daugiau kaip pusė iš šeimų paimtų vaikų. D. Žakaris viliasi, kad atsirandant vis naujoms vaikų globos formoms, į institucinę globą pateks vis mažiau vaikų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiauliuose prieš keletą dienų įkurti „SOS Vaikų kaimai“ bendruomeniniai namai. Išnuomotas jaukus ir erdvus dviejų aukštų namas, kuriame galės įsikurti aštuoni vaikai.
Kieme net yra nedidelė krepšinio aikštelė.
Vienas kambarys jau paruoštas priimti naujus gyventojus.
Puikiai įrengti ir kambariai, ir vonia.
Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.
Iš kairės: Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro vadovė Vida Šalnienė, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris spaudos konferencijoje kalbėjo apie vaikų globos alternatyvas, globėjų ruošimą.
Asmeninė nuotr.
„SOS Vaikų kaimai Lietuva“ šeimų stiprinimo programų vadovas Rimvydas Augutavičius įsitikinęs, kad vaikui geriausia augti biologinėje šeimoje, tad jų organizacija stengiasi suteikti pagalbą tėvams.
