Naujausios
Vadą pasiėmė duobė
Vėlų pirmadienio vakarą, gesindamas žolę šalia Šiaulių karinio aerodromo, žuvo 39-erių metų Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis Artūras Belskis. Mirtis vado tykojo iš aviacinio kuro ieškotojų duobėje. Jos miesto teritorijoje be priežiūros paliktos jau kone du dešimtmečius.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nepastebėjo duobės
KOP Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas vakar spaudos konferencijoje atkūrė lemtingo vakaro minutes.
Signalas apie stiprų gaisrą Šiaulių karinio aerodromo rytinėje pusėje iš Aviacijos bazės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos buvo gautas prieš pat devintą vakaro.
Gaisras sparčiai plito į Šiaulių karinio aerodromo pusę. Po kelių minučių jaunesniojo puskarininkio A. Belskio vadovaujama šešių ugniagesių grupė ir trys automobiliai išvyko į gaisro vietą. Telefonu apie gaisrą informuota Šiaulių miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Tamsoje su kolegomis gaisrą gesinęs A. Belskis su vandens žarna ėjo priekyje ir nepastebėjo beveik trijų metrų gylio duobės, į kurią įgriuvo žemyn galva.
Įvykio liudininkų teigimu, iš paskos žarną tempęs karys pamatė, kad vandens srovė trykšta į viršų. Supratęs, kad nutiko nelaimė, karys šoko į duobę, kur vanduo siekė iki juosmens.
Vienam gelbėtojui iš duobės ištraukti vado nepavyko, į pagalbą atskubėjo dar trys kariai. Sužeistajam apie pusvalandį buvo teikiama medicininė pagalba, bet iš mirties jo ištraukti nepavyko. Mirtis konstatuota 22 valandą 30 minučių.
Šiaulių policija dėl A. Belskio žūties pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Jos priežastis paaiškės po ekspertizės.
Šilti prisiminimai
Našlaičiais liko 12-metis sūnus ir 17-metė dukra. Velionis globojo ir du sesers vaikus — kaip tik dieną po lemtingo budėjimo šeima planavo važiuoti tvarkyti globos dokumentų.
Velionis amžinojo poilsio atguls gimtuosiuose Tytuvėnuose (Kelmės rajonas), kur gyveno su šeima. A. Belskis bus pašarvotas Tytuvėnų bažnyčioje. Laidotuvės bus organizuojamos laikantis karinio protokolo. Žuvusiam kariui pagerbti Aviacijos bazėje nuleista Lietuvos valstybinė vėliava. Pagerbdami tarnybos metu žuvusį lietuvį kolegą, Danijos vėliavą trečdaliu nuleido ir Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuoto oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančio Danijos karinio kontingento kariai.
Vakar nelaimės liudininkas ugniagesys gelbėtojas vyresnysis seržantas Linas Ūselis sunkiai rinko žodžius: „Žuvusysis buvo ne tik kolega, bet ir tėtė. Kas buvo neįveikiama ar reikėdavo pagalbos, kreipdavomės į jį. Jis niekada neatsakydavo ir padėdavo“.
„Apie žuvusįjį galiu pasakyti tik gerus žodžius. Buvo savo darbo meistras, daug prisidėjęs, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba galėtų gelbėti žūstančius, teikti pagalbą lakūnams po nelaimingų nusileidimų, bet ne tam, kad važiuotų gesinti gesinti žolės ir ten paaukotų savo gyvybę“, — sakė Aviacijos bazės vadas A. Navickas.
Didžiausias gaisras
Karinę tarnybą A. Belskis pradėjo 1992 metais, KOP Aviacijos bazėje ištarnavo 11 metų.
A. Belskio vadovaujamoje ugniagesių grupėje buvo apie 40 žmonių. Pagal dvišalę sutartį su Šiaulių apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, šie ugniagesiai turi padėti lokalizuoti gaisrus, kilusius Šiaulių karinio aerodromo prieigose. Šį įsipareigojimą ir vykdė gaisre žuvęs karys.
Pasak A. Navicko, pirmadienio žolės gaisras buvo didžiausias, kurį šį pavasarį gesino Aviacijos bazės ugniagesiai gelbėtojai.
Tyrimą dėl žolės gaisro prie Šiaulių karinio aerodromo atlieka Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinis priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai.
Dėl ko kilo gaisras, dar neaišku. Viena iš versijų — gaisrą galėjo sukelti vadinamieji metalo ieškotojai, nes šalia nelaimės vietos yra šviežiai išraustas kabelio griovys. Ištempę kabelį, jie nereikalingą apvalkalą nudegina ir išgrynina varį ar aliuminį.
Atsakinga ir Savivaldybė
Nelaimės vietoje vakar lankėsi žuvusiojo artimieji, kolegos, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai.
Ugnis išdegino apie hektarą žolės, nudegusiose vietose atsivėrė viena prie kitos išraustos duobės. Pavojingos kelių metrų gylio duobės skaičiuojamos šimtais. Siekiant semti susigėrusį kurą, jos pradėtos kasti dar 1993 metais, pasitraukus sovietų kariams.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pripažino, kad ir Savivaldybė atsakinga už įvykį: „Teritoriją Savivaldybė užmiršo“.
Administracijos direktorius teigė žinojęs tik apie duobes prie keliuko, kur baisiausios vietos kažkada buvo pridengtos, ir neįsivaizdavęs, kad miške, prie aerodromo teritorijos, nėra net elementarios apsaugos.
Valdininkas bandė problemos sprendimą perkelti į ES lėšas praeityje užterštoms teritorijoms valyti. V. Damulevičiaus teigimu, greičiausiai Savivaldybė gali prie keliukų, vedančių į teritoriją, pastatyti apie pavojų įspėjančius ženklus. Kaip šie ženklai būtų padėję vadui, žuvusiam gesinant gaisrą?
VADAS: Praėjusią savaitę, KOP Aviacijos bazėje pasibaigus priešgaisrinėms taktinėms pratyboms „Pavasario griausmas 2009“, Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis Artūras Belskis buvo geros nuotaikos: užduotis pavyko įvykdyti.
PRISIMINIMAS: Nelaimės liudininkas ugniagesys gelbėtojas vyresnysis seržantas Linas Ūselis sakė, kad žuvusysis jam buvo tarsi tėvas.
DUOBĖ: Nelaimės vieta — beveik trijų metrų gylio duobė.
PAVOJUS: Buvusioje karinėje teritorijoje gilios duobės išraustos viena šalia kitos, daugelį jų slepia pernykštė žolė.
PAGARBA: Žūties vietoje pagarbą žuvusiajam atidavė kolegos.
ŽINIA: Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas iš pat ryto sukvietė žunalistus pranešti apie nelaimę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Žolė deginama neatsakingai
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, šiemet Šiaulių apskrityje jau kilo beveik pusketvirto šimto pernykštės žolės gaisrų. Vien Šiaulių mieste ugniagesiai gesinti žolės šiemet važiavo beveik 200 kartų.
Gaisruose išdegė daugiau nei 400 hektarų pernykštės žolės. Daugiausiai — per 200 hektarų — išdegė Šiaulių mieste bei rajone bei Kelmės rajone — per šimtą hektarų.
Mažiausiai — vienuolika — žolės gaisrų šiemet kilo Joniškio rajone ir dvylika Pakruojo rajone. Ugnis abiejuose rajonuose suniokojo apie 10 hektarų pernykštės žolės.
Žolės gaisruose Šiaulių apskrities gyventojai šiemet, laimei, kol kas nesudegė.
Tačiau tragedijos būta balandžio 8 dieną Alytaus rajone, kai prie savo namų degindama pernykštę žolę žuvo 77-erių metų senolė. Ugniagesiai pievoje rado apdegusį moters kūną, o per gaisrą išdegė apie du hektarus sausos žolės.
Ugniagesiai dešimtimis skaičiuoja žolės gaisrus, kurie pražudė gyventojų turtą arba jį apgadino. Paprastai tokių gaisrų priežastis — neatsargus žmonių elgesys.
Balandžio 5 dieną Pakruojo rajone sudegė pirtis. Gaisro priežastis — žolės deginimas. Po kelių dienų žolės gaisras kilo visai šalia Kryžių kalno.
Pirtis dėl pernykštės žolės gaisro sudegė Radviliškio rajone, o Joniškio rajone vos pavyko išsaugoti gyvenamąjį namą. Kelmės rajone žolės gaisre sudegė pastatai.
Ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir, nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega.
Pernai, degant žolei, šalyje žuvo vienas gyventojas, dar vienas apdegė.
