Užsieniečiai verslininkų nepribloškė

Užsieniečiai verslininkų nepribloškė

Užsieniečiai verslininkų nepribloškė

Sausakimšos Šiaulių centro kavinės, eilutės prie mugės prekiautojų – tokie vaizdai mieste jau keletą dienų. Tačiau verslininkai sako, kad 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių svečiai ir dalyviai išskirtinio pelno neatnešė. Viešbučiams pernai vykęs Europos krepšinio čempionatas buvęs pelningesnis.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Krepšinis už TAFISA pelningesnis

Viešbutyje „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“ apgyvendinta bene daugiausia TAFISA dalyvių iš užsienio – apie 170. Viešbučio direktorės pavaduotoja Asta Žaltytė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad ypatingų pageidavimų iš svečių nesulaukė.

„Jiems galėjome suteikti tik apgyvendinimo su pusryčiais paslaugas“, – sakė A. Žaltytė. Kodėl be pietų ir vakarienės? „Taip pageidavo organizatoriai“, – apgailestavo viešbučio atstovė.

Nakvynė su pusryčiais dviem asmenims dviviečiame kambaryje čia įprastai kainuoja 200, vienam asmeniui – 160 litų. TAFISA dalyviams, viešbučio direktorės pavaduotojos žodžiais, buvo daromos nuolaidos.

Skaičiuodama pelną ir jį lygindama su pernai itin pelningu Europos krepšinio čempionato laikotarpiu, A. Žaltytė neslėpė apmaudo: „Pernai viskas buvo žymiai geriau organizuota ir mums buvo pelningiau nei TAFISA.“

Viešbučio „Šaulys“ vyriausioji buhalterė Silva Mockuvienė minėjo, kad pas juos kasnakt vidutiniškai nakvojo ir pusryčiavo apie 60 svečių. Beveik visi viešbučio kambariai buvo užimti delegacijų iš Danijos, Izraelio, Japonijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Kenijos, Argentinos, Irako, Pietų Korėjos, Indonezijos, Bulgarijos, Somalio vadovų.

S. Mockuvienė spėja, kad Europos krepšinio čempionatas buvo skalsesnis: „Tuomet svečių viešbutyje turėjome dvi savaites, o dabar jie apsistojo tik keletui dienų.“ Nakvynės su pusryčiais kainų viešbutis nei kėlė, nei mažino: vienvietis kambarys atsiėjo 230, dvivietis – 290 litų.

Į pajūrį išskubėjusius lietuvaičius pakeitė užsieniečiai

Taip trumpai ilgąjį savaitgalį apibūdino picerijos „Čili pica“ direktorė Brigita Railaitė. Jos žodžius patvirtino ir kitų greta esančių kavinių atstovai. „Svečių iš užsienio antplūdis mums kompensavo į Palangą išskubėjusių miestiečių trūkumą“, – neabejoja pašnekovė. „Ir tai, tik vakarais“, – papildė.

Europos krepšinio čempionato laikotarpis, pernai sutapęs su Rugsėjo 1-osios švente, picerijai buvo pelningesnis.

„Neslėpsiu, kad ir dabar tikėjomės didesnio lankytojų skaičiaus, bet antplūdžio nelaukėme. Todėl nesame nei nusivylę, nei labai džiūgaujame. Klientų turėjome tiek, kiek paprastai pas mus būna vasarą savaitgaliais“, – skaičiavo picerijos direktorė.

Ar užsieniečiai pageidavo kitokių patiekalų nei lietuvaičiai? Picos ir lietuviškas alus buvo perkamiausi. Lietuvaičius nuo pasisėdėjimų kavinėse atbaidę karščiai traukė užsieniečius vaišintis salotomis, užkandžiais. Vienas kitas panoro tradicinių lietuviškų cepelinų, žemaičių blynų.

Pasinaudojo proga užmegzti ryšius

Bulvare veikiančioje mugėje lietuviška atributika prekiavę UAB „Konsultacijų galerija“ vadybininkas Žilvinas Valančiauskas su seserimi Egle išskirtinio pelno taip pat neskaičiavo. „Pernai prekiavome Klaipėdoje Jūros šventėje, ten buvo didesnis žmonių srautas, tai ir pelnas didesnis“, – lygino Žilvinas.

Vadybininkas tikisi, kad prekyba Šiauliuose TAFISA metu jų bendrovei bus naudinga kitu aspektu: pavyko užmegzti ryšių su užsieniečiais. „Apsikeitėme kontaktais su svečiais iš Japonijos ir Indonezijos. Gal plėsime tarptautinius ryšius“, – svarsto Žilvinas.

Eglė juokėsi, lygindama japonus ir indoneziečius pirkėjus. Japonai – itin nereiklūs, atėję parodė: „Norime vieno dydžio ir marškinėlių, ir kepuraičių“. Sumokėjo prašytą kainą nesiderėję. „Indoneziečių deryboms, atrodė, nebus galo. Kainą mėgino „numušti“ net ne dvigubai, o trigubai. Vėliau gyrėsi vienas kitam, kas kokių nuolaidų gavo, lažinosi, kad kitas taip pigiai nenusipirks“, – pasakojo pardavėja.

Užsieniečiai pirko, bet ne daugiau nei lietuviai

Tautodailininkė iš Panevėžio Gražina Daugvilienė, mugėje prekiavusi veltiniais, neslėpė, kad dauguma jos pirkėjų – šiauliečiai. „Todėl man ši mugė niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių“, – sakė veltinių meistrė.

Ūkininkų Baristų duonos gaminiais prekiavusios kepyklos vedėja Vita Vargalienė ir pardavėja Dina Tamošaitienė prekybą pavadino „normalia“. Dauguma pirkėjų – taip pat lietuvaičiai. Tarp jų moterys pasigedo inteligentų: „Manėme, kad ne tik sportine, bet ir kultūrine programa gausios žaidynės, pritrauks daugiau inteligentijos.“

Medinių gaminių šeimos verslą su vyru turinti Roma Karvelienė nesistebėjo, kad lietuvių ir užsieniečių pirkėjų turėjo apylygiai. „Pagrindinis žaidynių akcentas – renginiai, o ne mugė, jų  žmonės skubėjo pamatyti, o ne apsipirkti. Todėl nesistebiu, kad per „Šiaulių dienas“ prekiauti sekasi geriau nei dabar“, – geros nuotaikos neprarado ponia Roma.

Prekybos centrui lankytojų netrūko

Ilgąjį savaitgalį prekybos centre „Saulės miestas“ pirkėjų buvo daugiau. Rinkodaros vadovė Irmantė Sviensienė palygino 2012 ir 2011 metų liepos 6 dienos duomenis: šiais metais sulaukta 27 procentais didesnio lankytojų srauto. O palyginti šių metų birželio 23-24 dienas ir liepos 7-8 dienas – lankytojų srautas išaugo 9 procentais.

Praėjusį savaitgalį centre buvo daugiau užsienio svečių. Pastebėta, kad pirkėjai daugiausia naudojosi restoranų, banko ir bankomatų paslaugomis, leido laiką „Saulės terasoje“, pirko lauktuvių, apsipirkinėjo drabužių parduotuvėse, nes galbūt nesitikėjo tokių karščių.

„Savaitgalio lankytojų srautais esame patenkinti. Nors dar neturime apyvartos rezultatų, remiantis išaugusiu lankytojų skaičiumi, manome, kad parduotuvių, restoranų ir kitų prekybos vietų apyvarta taip pat bus didesnės nei įprasta“, – „Šiaulių kraštui“ sakė I. Sviensienė.

Jono TAMULIO nuotr.

MUGĖ: Vakar rytą mugė dar tebevyko.

PREKIAUTOJAII: Lietuviška atributika prekiavę Žilvinas Valančiauskas su seserimi Egle mugėje bene daugiausia pardavė marškinėlių ir kepuraičių. Užsieniečiai lauktuvėms mielai pirko smulkesnių suvenyrų – puodelių, ženkliukų, apyrankių.

TAUTODAILININKĖ: Veltinių meistrė Gražina Daugvilienė spėjo, kad gausesniam pirkėjų antplūdžiui koją pakišo karšti orai, nuvilioję prie jūros.

 

PARDAVĖJOS: Užsieniečiai noriai pirko duonos gaminių, kuriais prekiavo Vita Vargalienė (kairėje) ir Dina Tamošaitienė. Kai kurie prieš išvažiuodami žadėjo nusipirkti šviežių lauktuvių.

GAMINTOJA: Iš Romos Karvelienės medinių dirbinių pirkę užsieniečiai pirmiausia teiravosi, ar jie pagaminti Kinijoje. Išgirdę, kad Lietuvoje, neslėpė susidomėjimo. Paklausiausi tarp jų buvo smulkiausi i – mediniai švilpukai.