Uždegta pirmoji Chanukos šventės žvakė

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nuotr.
Gruodžio 7-osios vakarą prie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastato uždegta pirmoji Chanukos šventės žvakė.

Gruodžio 7-osios vakarą prie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastato uždegta pirmoji Chanukos šventės žvakė. Žodis „Chanuka“ hebrajų kalba reiškia „atnaujinimą“.

Šventė prasideda hebrajų kalendoriaus kislevo mėnesio 25 dieną. Žydai visame pasaulyje ją švenčia aštuonias dienas.

Šiai šventei daugiau kaip 2 tūkstančiai metų, ja minima žydų pergalė Makabiejų sukilime prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas.

Pasak Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio, kiekvieną Chanukos vakarą uždegama po vieną žvakę chanukijoje. Tai – simbolis, siejamas su Jeruzalės šventyklos auksine žvakide, kurią po Jeruzalės šventyklos išniekinimo ir sugriovimo romėnai pagrobė ir kelis amžius laikė Romoje. Kartu prisimenamas stebuklas, nutikęs su indu alyvos. Priešai, užėmę Jeruzalės šventyklą, išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Kai nugalėję žydai grįžo į šią šventyklą, rado tik vieną indą alyvos, bet stebuklingai jos užteko aštuonioms dienoms, per kurias buvo pagaminta naujo aliejaus.

Kiekvieną Chanukos dieną sinagogoje yra skaitoma Tora. Per chanuką namuose kas vakarą skaitoma malda „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus“, uždegama po žvakę. Be religinių apeigų, įprasta linksmintis, žaisti žaidimus, dainuoti tradicines dainas, valgyti alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (latkes), spurgas, įdarytas vaisiais ar uogienėmis.