Naujausios
Uogų derlius – Lietuvoje, atostogos – Paryžiuje
Šiaulių Lieporių turgelyje prekiautojų ir pirkėjų netrūksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Pats uogų įkarštis: mėlynių, aviečių, vyšnių, trešnių, serbentų, agrastų bei braškių. Pagrindinė kilogramo ar litro uogų kaina – pusantro euro ir brangiau. Uogų derlius skalsina ir pensininkų gyvenimą: uždirbtus pinigus gali išleisti ir Paryžiuje.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Prekyvietėje – uogų gausa
Šiaulių pietinio rajono Lieporių turgelyje nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro zuja prekeiviai, pirkėjai, smalsuoliai. Šiuo metu intensyviai prekiaujama uogomis: braškėmis, juodaisiais serbentais, mėlynėmis, trešnėmis ir vyšniomis, agrastais ir kitomis. Šiek tiek mažiau ant prekystalių yra aviečių. Prekiaujama atvežtinėmis trešnėmis, šilauogėmis.
„Perka viską – ir lietuviškas, ir atvežtines uogas. Iš kur atveža? Iš Lenkijos daugiausia. Prekyba vyksta iki vėlyvo vakaro, be išeiginių“, – sakė viena prekeivė.
Šalia prekiaujanti moteris ant stalelio dėlioja avietes, trešnes. Pirkėjai paklausia kainos ir nueina. Ar geras šiemet derlius? Prekiautoja patvirtina – geras, nes nebuvo šalnų. Ar gera prekyba? Numoja ranka ir parodo nuo uogų pajuodusius pirštus: „Kas netingi ir dirba, tam ir derlius geras, ir prekyba sėkminga“.
Kitoje vietoje du paaugliai, pasistatę du kibirus su mėlynėmis, žeria uogas į litrinius ir puslitrinius stiklainius. Moterys rikiuojasi į eilę – pirks. Litro kaina – 2,5 euro. „Šeštadienį buvo trys eurai“, – patikslino eilėje lūkuriuojanti ponia.
Pirkėjų dairėsi vyšniomis bei trešnėmis prekiaujanti ponia Kristina. Ant stalelio po kilogramą susvertos uogos – didelės ir skaisčiai raudonos. Moteris atsinešė parduoti uogų pirmą kartą, prekyba nenusivylė.
„Turiu vyšnią ir trešnę. Šiemet daug uogų prisirpo, paukščiai nulesa, bet baidyklę esu pastačiusi. Verdu uogienes, kompotus, šiemet atnešiau parduoti“, – sakė ponia Kristina, per dieną parduodanti apie 10 litrų uogų. Už savo uogas ji prašė 1,5 euro.
Braškių derlius ritasi į pabaigą
Išsipirktoje dar kovo mėnesį prekyvietėje prekiauja ir ūkininkas Marius Bekeris, šypteli – taip jau 15 metų. Ant prekystalio stovi Gražinos Bekerienės ir sūnaus ūkio logotipas su kontaktiniais telefonais. Ant stalų po skėčiu išrikiuoti indeliai su ūkyje užaugintomis avietėmis, braškėmis, trešnėmis.
„Auginame ankstyvąsias ir vėlyvąsias braškes, vasarines ir rudenines avietes. Šiemet buvo šaltas, sausas pavasaris, trūko saulės, daug derliaus išdžiūvo, gal sunoko pusė to, ko tikėjomės“, – sakė ūkininkas iš Šiaulių rajono.
Marius su šeima keliasi apie 4 valandą ryto ir keliauja su darbininkais į laukus skinti braškių. Per rytą priskina apie 200-300 kilogramų, iki pusės tonos. Surinktų uogų kiekis priklauso nuo oro sąlygų bei atėjusių darbininkų skaičiaus. Atveža tik į pietinio turgelį, iki popiečio atvežtas braškes būna pardavęs.
„Braškės jau baigiasi. Šią, gal dar kitą savaitę – ir baigsis. Perka žmonės ir po kilogramą, ir po penkis. Daugiausiai nupirko 10 kilogramų. Šiemet uogos brangesnės, bet aš galiu kainą reguliuoti, esu savininkas“, – šypsojosi augintojas, braškes parduodantis už 1,4 euro už kilogramą.
Ūkininkas pasakojo, kad avietės yra populiarios, tačiau jas auginti ir prižiūrėti yra sudėtinga: krūmus reikia laistyti, genėti, ravėti, avietes skinti atsargiai. Aviečių sezonas tik prasidėjo – į turgų atvežė jų trečią kartą.
„Trešnės mažos, nes sausa ir šalta. Gerai, kad dėl tokios šaltos vasaros jos bent nekirmija“, – pasidžiaugė ūkininkas.
Po kelių mėnesių intensyvaus darbo – galimybė ir pakeliauti
Uogomis nukrauti šiaulietės Reginos staleliai: juodieji serbentai, avietės, salotos, medaus stiklainiai. Vakar atsivežė apie 20 kilogramų uogų. Pasakoja, kad prekybos diena dienai nelygi, kartais tenka prekiauti nuo 7 ryto iki 7 valandos vakaro, kartais – tik porą valandų.
Pasiūlo paragauti jos desertinių juodųjų serbentų ir įsitikinti, kad šios uogos ypatingos. Šešerius metus šių uogų atvežanti moteris, jau turi ir uogų gerbėjų, kurie kiekvienais metais jos laukia. Uogos tręšiamos natūraliai, žemės yra toli nuo intensyvaus eismo kelių.
„Gerai prižiūrime krūmus, tai gerai užauga ir uogos. Rudenį iškarpome šakas, vasarą nupjautą žolę dedame po krūmais ant šaknų – natūrali trąša. Ar daug reikia pajėgų? Turiu penkis anūkus – mano pajėgos“, – šypsosi 77 metų šiaulietė.
Juodųjų serbentų, kurių užauga hektare, užtenka ne tik prigaminti uogienių sau ir artimiesiems, bet ir parduoti. Skinti uogas keliasi 5 valandą ryto. Moteris pasidžiaugia, kad šios uogos jai padeda išlikti nepriklausomai, jų prekyba palengvina pensininko dalią.
„Dar turiu sveikatos, vyrą, be kurio viskas žlugtų, ir noro dirbti. Kelis mėnesius intensyviai dirbame, bet po sezono galime ir pakeliauti. Paryžiuje buvome. Norisi pamatyti pasaulio, anūkus palepinti“, – šypsojosi ponia Regina.
Moteris sakė pernai pardavinėjusi po 5 litus už kilogramą juodųjų serbentų, šiemet ji už tokį pat kiekį prašo 1,5–1,30 euro.
Verta žinoti: apie uogas ir užkratus
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) perspėja, jog netinkamos vartoti gali būti ne tik pirktos, pačių surinktos ar net užaugintos uogos.
Specialistai įspėja nerinkti uogų pakelėse, šalia pramoninių objektų, nesodinti uogienojų šalia tvartų, lauko tualetų. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, per metus ES šalyse užregistruojama daugiau nei 5 tūkstančiai per maistą bei vandenį plintančių ligų protrūkių. Daugiausiai jų sukelia Salmonella bakterijos, virusai, bakterijų toksinai.
Svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu. Uogas plauti net tada, jei jos atrodo švarios.
Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 laipsnio, spanguolių – nuo +2 iki +5 laipsnių.
Mikroorganizmams daugintis palankiausia 37 laipsnių temperatūra, jų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau.
Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Ant šviežių uogų patekę virusai išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą ir sukelia hepatito A infekciją.
NMVRVI specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo darbuotojus šaldytas uogas vartoti tik pakaitinus bent 2 minutes 90 laipsnių temperatūroje.
Uogų kilogramo kaina Lieporių turgelyje
Braškės – didelės 2 eurai, mažesnės 1,40 euro.
Trešnės iš užsienio – 3 eurai, lietuviškos – 1,5 euro.
Šilauogės – 8 eurai.
Agrastai – 80 euro centų.
Mėlynės – 2,5 euro.
Avietės 0,5 kg – 1,50 euro.
Vyšnios – 1,50 euro.
Juodieji serbentai – 1,50 euro.
Jono TAMULIO nuotr.
PREKYBA: Šiaulietė Regina iš hektaro desertinių juodųjų serbentų krūmų priskina uogų ne tik sau, bet ir parduoti.
SEZONAS: „Braškių dar bus šią ir kitą savaitę. Aviečių sezonas dar tik prasideda“, – sakė Šiaulių rajono ūkininkas Marius Bekeris.
KAINA: Kai kurie prekybininkai už aviečių nedidelį indelį prašė 1,40 euro centų.
UOGOS: Šiuo metu turgeliuose – uogų sezonas. Gausu vyšnių, trešnių, aviečių, braškių, mėlynių ir kitų uogų.
TREŠNĖS: Lietuviškos trešnės dvigubai pigesnės negu atvežtinės iš užsienio.
