Naujausios
Universitetų varžytuvėse laukiama pirmųjų rezultatų
Pasibaigus pirmajam bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas etapui, rezultatai dar skaičiuojami – bus paskelbti pirmadienį. Bet vakar jau paviešinta preliminari situacija. Šiaulių universitetą pirmuoju prioritetu rinkosi 19 procentų mažiau stojančiųjų, Šiaulių valstybinę kolegiją – panašiai, kaip pernai. Kiek jų iš tiesų ateis, paaiškės kitą savaitę.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Tarp „nukentėjusių“ – bet ne lyderiai
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog regioninio aukštojo mokslo stiprinimas yra Vyriausybės prioritetas.
Šiaulių universitetas (ŠU), kurį pirmuoju prioritetu rinkosi 19 procentų mažiau nei pernai stojančiųjų, ir Klaipėdos universitetas, sulaukęs 18 procentų mažesnio susidomėjimo, nėra lyderiai tarp penkių labiau „nukentėjusių“ universitetų.
Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) sulaukė 45 procentais mažesnio susidomėjimo, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – 35 procentais, Mykolo Romerio universitetas (MRU) – 27 procentais.
Ministrės nuomone, ŠU situaciją lemia didžiausia stojančiųjų trauka į Vilnių ir Kauną, tad lygių sąlygų konkuruoti nėra. Be to, ŠU tenka konkuruoti ir su Šiaulių valstybine kolegija, ir su Šiaulių profesinio rengimo centru. Tačiau pabrėžė, jog ŠU turi išskirtines valstybei reikalingas sritis – edukologijos mokslus.
Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Tarp kolegijų daugiau dėmesio sulaukė Vilniaus kolegija (13 proc.) ir Kauno kolegija (4,1 proc.).
Šiaulių valstybinė kolegija nepaminėta, nei tarp mažiau stojančiųjų susidomėjimo sulaukusių, nei tarp daugiau.
„Mūsų kolegiją pirmuoju pageidavimu pasirinko 511 stojančiųjų, o pagal visus – 2 479, – sakė „Šiaulių kraštui“ Natalija Šedžiuvienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė. – Situacija panaši, kaip pernai.“
Kiek ji keisis, paaiškės kitą savaitę, kai po pirmojo etapo įstojusieji bus pakviesti liepos 25–27 dienomis pasirašyti sutarčių.
„Sunku dar prognozuoti“
ŠU studijų prorektorius Remigijus Bubnys „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pagal pirmą pageidavimą universitetą rinkosi 300 stojančiųjų, o pagal visus – per 1 000.
„Tai nėra maži skaičiai, bet sunku dar prognozuoti, nes priėmimas tęsis iki pat rugsėjo 1 dienos, baigėsi tik pirmasis etapas, toliau bus antras ir dar trečias“, – pabrėžė prorektorius.
ŠU tikslinių valstybės finansuojamų vietų skirta pedagogams rengti: po 15 vietų – ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos ir logopedijos.
Provesinėms studijoms pedagogo kvalifikacijai įgyti taip pat gauta 15 valstybės finansuojamų vietų. Visos sėkmingai užpildytos, iš viso jau yr 23 įstojusiųjų.
„Pedagogikos studijų centrais skelbiami Vilnius, Kaunas ir Šiauliai, bet ar 30 valstybės finansuojamų vietų rodo, jog stiprinamos pedagogikos studijos Šiaulių universitete?“ – retoriškai pasvarstė prorektorius.
Studijoms remti įsteigė fondą
Valstybė finansavimo šiemet neskyrė muzikos pedagogikai, bet ją ŠU studijuoti pasirinko jau pakankama grupė stojančiųjų – 15-a.
Į kūno kultūros ir sporto pedagogiką taip pat tikimasi surinkti pakankamą grupę, nes jau yra 10 stojančiųjų, nors teks už studijas mokėti.
„Kad menų kryptį bakalauro studijose išlaikytume, galėtume surinkti muzikos pedagogikos grupę, įsteigėme Kazimiero Butkaus stipendijų fondą menų ir švietimo studijoms remti, iš jo bus kompensuojama iki pusės studijos kainos“, – pabrėžė prorektorius.
Dar vykstant priėmimo pirmajam etapui menų trijų programų – dailės, aplinkos objektų dizaino ir audiovizualinio meno – atsisakyta, nes universitetui neskirta nė vienos valstybės finansuojamos vietos.
„Tai pačios brangiausios studijos, o valstybės pozicija, jog menininkus turi rengti Vilniaus specializuotos akademijos“, – sakė R. Bubnys.
ŠU turėjo atsisakyti 9 studijų programų jau pirmajame priėmimo etape. Be menų, dar aplinkotyros, matematikos ir finansų valdymo, istorijos, integruotų gamtos mokslų pedagogikos, optometrijos, elektronikos inžinerijos ir robotikos.
„Pagrindinės priežastys trys: neskirtos valstybės finansuojamos vietos, antroji – aukštesnis pereinamasis balas – 3 (o kolegijose 1,6 balo) ir matėme riziką, jog nebus surinkta pakankama grupė studijuojančių, nes per mažai buvo pageidavimų“, – išvardijo R. Bubnys.
Šiemet reikia surinkti ne mažiau kaip 15 pirmakursių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programosu, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų.
„Anksčiau iki priėmimo pabaigos galėjome rinkti rentabilią grupę, o šiemet ministrės įsakymu, jau pirmajame etape ji turi būti suformuota, – sakė R. Bubnys. – Tai neleidžia mums patenkinti lūkesčių tų stojančiųjų, kurie mus rinkosi. Liko 16 studijų programų, bet sunku prognozuoti, ar į visas jas surinksime studentų.“
Prorektorius pasidžiaugė, jog sėkmingai vyksta priėmimas į magistrantūros studijas. Jau įstojo 190 magistrantų, iš jų 114 – į valstybės finansuojamas vietas. Bus vykdomos 23 magistro studijų programos.
Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvauja 19 universitetų ir 21 kolegija. Į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 procentai brandos atestatus turinčių abiturientų.
Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkstančiai kandidatų, pernai tokių buvo per 29 tūkstančius. Tarp baigusiųjų pildyti prašymus yra per 16 tūkstančių šių metų abiturientų, kiti mokyklas baigė anksčiau.
Giedraius BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių universiteto prorektorius Remigijus Bubnys sako, jog anksti prognozuoti, kokie bus rezultatai, nes priėmimas vyks iki pat rugsėjo 1 dienos.
