Naujausios
Universiteto „Titaniko“ bankrotas pasieks Europą
Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas dėl neatsakingo valdymo nuskendo lyg „Titanikas“. Parko steigėjai svajoja apie naują parką, o statybininkai grasina pasiekti Europos teismus, kad atgautų milijonines skolas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Bankroto byla
Parko bankrotą inicijavo didžiausia kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „NCC titanas“. Parkas už statybos darbus bendrovei skolingas beveik 2 milijonus litų. Skolos kitiems kreditoriams gali siekti kelis šimtus tūkstančių litų.
Šiaulių apygardos teismas bankroto bylą viešajai įstaigai Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkui jau iškėlė, teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Bankroto administratoriumi yra paskirta UAB „Tytus“ .
„Tytus“ direktorius Laimonas Tamošaitis “Šiaulių kraštui“ sakė, jog šiuo metu perima parko dokumentus, tikslina kreditorių sąrašą ir renka jų reikalavimus. Parko darbuotojams yra įteikti atleidimo lapeliai. Septyniems darbuotojams, iš kurių dvi yra motinystės atostogose, parkas taip pat skolingas — atlyginimai nemokėti nuo praėjusių metų rugsėjo— spalio.
„Titanikas“ neišplaukė
Per parko įkurtuves buvusios „Nuklono“ gamyklos pastate jis lygintas su “Titaniku“, kuris “šį kartą išplauks“. Šiaulių universitetas parkui pagal panaudą skyrė 16 tūkstančių kvadratinių metrų įsigytų apleistų gamybinių patalpų.
Joms atnaujinti iš Ūkio ministerijos buvo gauti 3 milijonai litų. Įrengti kabinetai, renovuota dalis triaukščio pastato, įsileisti nuomininkai. Bet mokslo ir verslo sinteze, naujų technologijų bandymų poligonu parkas per šešerius gyvavimo metus netapo. Tolesnei patalpų renovacijai parkas paramos nesulaukė.
Valstybės kontrolė nustatė, jog universitetas neteisėtai panaudojo studijų įmokų lėšas įsigydamas „Nuklono“ gamyklos pastatą, kuriame įkurdino parką. Įžvelgta grėsmė, jog, įkeitus pastatą bankui už paskolas, parko bankroto atveju jis gali būti prarastas. Prokurorai stojo ginti viešą interesą, įrodinėdami, jog pastatas — ne universiteto, o valstybės nuosavybė. Daugiau nei dvejus metus trukę teismai pernai baigėsi taikos sutartimi — pastatas pripažintas valstybės nuosavybe.
Buvusi parko direktorė Vida Stasiūnaitė, dabar Vida Skačkauskaitė, paliko skęstantį parko laivą dar pernai. Tada „Šiaulių kraštui“ ji nenorėjo nieko komentuoti. Dabar klausiama apie bankroto priežastis, įvardijo trumpai: “Teismai. Jau tada reikėjo parką uždaryti“.
Parkas galutinai sustojo praėjusių metų pabaigoje, kai Ūkio ministerija atmetė parko paraišką šiems metams gauti 400 tūkstančių litų paramos. Parko projektas buvo pripažintas nekokybišku.
Valdė demagogai
Bendrovės „NCC titanas“ generalinis direktorius Stanislovas Valius įsitikinęs, jog parkas žlugo dėl neprofesionalaus valdymo, steigėjų abejingumo, nes jie nekontroliavo situacijos.
Šalyje buvo įkurti šeši technologijų parkai, iš jų vienintelis Šiaulių parkas bankrutavo. Kiti sėkmingai dirba.
„Ne tiems žmonėms Šiauliuose buvo patikėta kurti parką, — įsitikinęs S. Valius. — Kai demagogai ateina į naujas sritis, tai taip ir išeina“.
Verslininkas neslepia, jog demagogais laiko buvusią parko vadovę V. Stasiūnaitę ir buvusį universiteto rektorių Vincą Laurutį.
„Šiaulių kraštui“ parko darbuotojai yra tvirtinę, jog didžiausia parko plotų nuomininkė bendrovė “Banga elektronics“, kuri įsikūrė apie 8 tūkstančių kvadratinių metrų ploto suremontuotose gamybinėse patalpose, už nuomą nemoka.
Nuomos už vieną kvadratinį metrą turi mokėti vos po 4— 5 litus. Bet jų nemoka, kol neatgaus į remontus investuotų per 300 tūkstančių litų. Tokią sutartį sudarė pats universitetas ir ji dar kelerius metus turėtų galioti.
Statybininkai karčios duonos atsikando, kai parkas, neturėdamas nė lito lėšų investicijoms, statybos darbų nestabdė. „Šiaulių kraštui“ miesto Tarybos narys, ŠU docentas Alfredas Lankauskas yra sakęs: “Afera buvo leisti pinigus jų neturint“. Bet parko steigėjai tokius veiksmus, nors jie nebuvo paslaptis, toleravo.
Pradės teismus su valstybe
„NCC titano“ savininkės Suomijos, Švedijos “NCC“ kompanijos, kurioms priklauso visos bendrovės akcijos, yra pasitelkusios į pagalbą savo šalių teisininkus. Pasak S. Valiaus, bankroto byla — tik proceso pradžia. Rengiamas ieškinys Vyriausybei. Jis lygiagrečiai bus teikiamas Lietuvos ir Europos teismams.
„Kai kas dar nesupranta, kad esame Europos Sąjungoje, kad mus gina ir Europos teisė, — sako S. Valius. — Parkas į pastatus investavo per 4 milijonus litų, jie yra pagerinti, valstybė iš to turi naudą. Jeigu valstybė pasiėmė pastatus sau, tai turi kompensuoti bendrovės investuotas į pastatus lėšas. Iš parko net nesitikime jų prisiteisti. Todėl prasidės teismai su valstybe.“
Bus naujas parkas
Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška neneigia universiteto kaltės. Bet atsakomybe, pasak rektoriaus, turėtų dalytis visi parko steigėjai.
Kodėl kontrolės nebuvo, naujas rektorius negali atsakyti. Parko steigėjai keitėsi, pastaruoju metu be universiteto steigėjai dar yra Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių pramonininkų asociacija ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
„Matyt, tie žmonės, kurie vadovavo parkui, pervertino savo galimybes.“
Universitetas prašė ministerijų, premjero Gedimino Kirkilo gelbėti parką, tačiau atsakymas buvo vienareikšmis — Vyriausybė negali dengti parko skolų.
Rektorius įsitikinęs, parkas būtinai bus atgaivintas. Teks tik palaukti, kol baigsis bankroto procedūros.
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas „Šiaulių kraštui“ taip pat tvirtino, jog pramonininkai naujo parko kūrimą palaikys.
Kol kas universitetas parko pastate, kuris valstybės universitetui yra perduotas valdyti patikėjimo teise, planuoja įrengti chemijos, biologijos laboratorijas.
Klausiamas, ar nesidairoma į profesorių V. Laurutį, kaip į potencialų naujo parko direktorių, rektorius atsakė: „Visada reikalingas iniciatyvus žmogus, kuris turėtų idėją ir ją norėtų įgyvendinti. Universitete yra daug potencialo, manau, mums pavyks surasti tokį žmogų. O V. Laurutis buvo vienas iš parko kūrimo iniciatorių, dėjo daug pastangų, kad būtų gauta valstybės parama gelbėti parką.“
V. Lauruška nesibaimina, jog naują parką gali ištikti senojo likimas: „Bomba du kartus į tą pačią vietą nekrenta.“
Verslininkas S. Valius tokiu optimizmu abejoja: „Jeigu tokiu pat principu kurs naują parką — už gerą liežuvį ir gražias akis skirs į postus, tai Šiauliuose ir toliau taip bus. Mes jau turėjome ir laisvosios ekonominės zonos pavyzdį: kai kas pasišildė rankas prie tos zonos, o visi likome be nieko. Jeigu ir toliau taip bus daroma, tai ir būsime tik Saulėno miestas.“
Citata
Ne tiems žmonėms buvo patikėta kurti parką Šiauliuose. Kai demagogai ateina į naujas sritis, tai taip ir išeina.
ŽLUGIMAS: Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas, skambiai lygintas su „titaniku“, kuris “šį kartą išplauks“, neišplaukė.
PRAEITIS: Neatsakingu parko valdymu kaltinama buvusi direktorė Vida Stasiūnaitė pasikeitė pavardę ir nebenori apie praeitį kalbėti, sako padėjusi ją „į muziejų“.
OPTIMISTAS: Rektorius Vidas Lauruška nebijo kurti naują parką: „Bomba du kartus į tą pačią vietą nekrenta“.
PRETENDENTAS: Neatmetama, jog buvęs universiteto rektorius Vincas Laurutis, kuris turėtų dalytis atsakomybe dėl parko žlugimo, gali tapti naujo parko vadovu.
PROGNOZĖ: Stanislovas Valius, bendrovės „NCC titanas“ generalinis direktorius, Šiauliams “Saulėno miesto“ likimą prognozuoja, jeigu ir toliau pozicijos bus užleidžiamos demagogams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
JONO TAMULIO nuotr.
