Naujausios
Universiteto laukia „operacija“
„Viskas. Startuojame. Prasideda ne kosmetinė ar imitacinė, o reali aukštojo mokslo pertvarka“ – savo paskyroje feisbuke paskelbė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Po jo žodžių, kad optimalu būtų turėti apie 5 valstybinius universitetus, akys nukrypo į Šiaulių universitetą, nors Premjeras ir garantavo: aukštojo mokslo prieinamumas regionuose išliks. Kas laukia Šiaulių universiteto?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Asmenybių netaupė, dabar taupo vandenį?
– Kokia Šiaulių universiteto reakcija dėl Premjero pareiškimų apie planuojamą aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką? – klausėme Rimvydo VAŠTAKO, Šiaulių universiteto Tarybos pirmininko.
– Kad ir kaip gerbčiau Premjerą, bet sprendimą priims Seimas. Manau, Premjeras išgirs, kad viešumoje paskelbta jo informacija jau padarė didžiulį nuostolį Šiaulių regionui. Įsivaizduokite studentų, kurie studijuoja Šiaulių universitete, darbuotojų, žmonių, kurie ketino stoti į Šiaulių universitetą, reakciją. Kokia reakcija yra tų žmonių, kurių finansinės galimybės neleidžia važiuoti studijuoti į Kauną, Vilnių. Ypač, kai deklaruojama, kad mokslas turi būti nemokamas. Jeigu Vilniuje ir bus nemokamas mokslas, tai jis šiauliečiams bus labai mokamas – buto nuoma, kelionė ir kita.
Labai tikiuosi, kad po pokalbių su ponu Ramūnu Karbauskiu, Seimo nariais bus aiškiai pasakyta, kad Šiaulių universitetas lieka, nes nėra jokio pagrindo jį uždaryti.
Visi universiteto rodikliai yra pagerėję, jo įtaka Šiaulių regionui yra labai svarbi. Manau, kad Premjerui buvo pateikta šiek tiek klaidinanti medžiaga apie Šiaulių universitetą, nes mes nebuvome pakviesti paaiškinti padėtį nei Premjerui, nei ministrei. Todėl nesuprantu, kuo remiantis yra padaromi tokie pareiškimai.
– Ar universitete šiuo metu laiku išmokami atlyginimai, ar tiesa, kad kalėdiniu laikotarpiu pastatuose buvo išjungtas šildymas?
– Finansinių problemų šiandien daug mažiau, nei buvo prieš trejus metus. Situacija gerėja, atlyginimai mokami laiku, nors vėluodavo kelis mėnesius. Tai – ne argumentai uždaryti universitetą.
Šiauliečiai turėtų jausti universiteto poveikį regionui. Jeigu liks tik fakultetas, tai šiandien jis yra, o rytoj jo gali nebelikti. Jeigu liks tik fakultetas, visa vadovybė ir visas strateginis sprendimas, kuris susijęs su miestu ir regionu, bus priimamas kitame mieste ir kitame regione!
– Universitetas egzistuoja turbūt ne tam, kad laiku būtų išmokami atlyginimai darbuotojams, o dėl studentų? Mieste studentai nebetvindo gatvių, kaip būdavo anksčiau. Net universiteto bibliotekoje miesto gyventojai negali tapti abonentais, nors statant ją buvo žadėta, kad ši bus atvira miesto visuomenei.
– Universitete studentų nustojo mažėti, ir šiemet priimta maždaug tiek pat, kiek užpraėjusiais metais.
Reikia suprasti, kad pasaulyje universitetų steigimas regionuose kaip tik pasiekė bumą. Universitetai steigiami tose vietose, kur reikia auginti regioną, kur reikia šviesių protų.
Negi norima, kad Šiaulių kraštas liktų be žmonių? O miestas liktų mažu miesteliu? Negi tokia yra regioninė politika?
Sklinda informacija, kad daug lėšų universitete skiriama administracinėms išlaidoms, bet mažėjant studentų skaičiui, reikia vis mažiau nekilnojamojo turto ir patalpų. Visas turtas priklauso valstybei ir jį valdo Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau šiandien valstybė neleidžia tų patalpų nei parduoti, nei išnuomoti, bet jas išlaikyti juk reikia! Tai – didžiulė problema, nes mes negalime efektyviai panaudoti pastatų, kurie nereikalingi mokymo procesui.
Ačiū už pastabėlę dėl bibliotekos. Reikia kalbėtis su administracija, kad šiauliečiams būtų sudarytos tokios pat teisės, kaip studentams.
– Maždaug prieš penkiolika metų, kai universitetas pirko didžiulius pastatus, buvo investuojama į sienas, baldus, palūkanas bankams, bet ne į asmenybes, kurios, tapusios čia nereikalingos, rinkosi kitų miestų universitetus, kuriuose yra vertinamos.
Kiek šiuo metu universitetas išlaiko nereikalingų pastatų?
– Tikrai ne vieną. Nuo to laiko, kai esu Tarybos pirmininkas, nė vienas nekilnojamojo turto objektas nebuvo įsigytas. Tik nuolat prašome leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą. Reikia susitvarkyti langus, lubas ir susitraukti iki tiek patalpų, kiek reikia. Siūlome taupyti ir vandenį, ir plotą.
– Ar kalbos, kad universitetas bus sujungtas su Šiaulių valstybine kolegija ir taps kolegija, jūsų nuomone, realios?
– Nemanau, kad universitetas būtų verčiamas kolegija. Visiškai būtų nelogiška, mano supratimu.
„Liguista reakcija yra perdėta“
Arūnas GUMULIAUSKAS, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, sako, kad dangus negriūva, bet permainos palies Šiaulių universitetą. Jo nuomone, universitetas bus, bet gerokai reformuotas.
– Ar Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams buvo naujiena Premjero ir Švietimo ir mokslo ministrės pranešimai apie tai, kad Lietuvoje liks „apie penkis universitetus“?
– Seimas ir Vyriausybė sutaria vienu klausimu, kad reikia pagerinti aukštojo mokslo kokybę. O dėl aukštųjų mokyklų struktūrizacijos dar nieko konkrečiai nėra ir kol kas nebus, nes niekas dar nieko nesvarsto. Todėl tokia liguista reakcija yra perdėta – Švietimo ir mokslo komitetas šio klausimo net nesvarstė.
Tai Vyriausybės matymas, paremtas moksliniais tyrimais. Ir tai yra pats „žaliausias“ variantas, kuriam iki galutinio projekto dar labai toli.
Nemanyčiau, kad į šį pranešimą reikėtų reaguoti, kaip animaciniame filmuke „Dangus griūva“.
– Permainos aukštajame moksle, Premjero teigimu, neišvengiamos. Kaip jos palies Šiaulių universitetą?
– Diskusija su Šiaulių universiteto vadovybe vyksta seniai. Toks, koks dabar yra universitetas, – netenkina nieko. Būtina efektyvinti jo darbą visomis prasmėmis, kai ko reikia atsisakyti, kai kur susitelkti žymiai didesnėmis pajėgomis – tai yra universiteto vidaus reikalas.
Esu įsitikinęs, kad universitetas liks, tačiau neaišku, koks. Jis bus gerokai reformuotas, bet yra ir bus.
Reikia nebijoti kurti planų ir reformuotis.
– Ar universitetas turi tokių pajėgų pats? Ar universitete yra kam tas reformas suvokti ir įvykdyti?
– Reikia turėti omenyje, kad Vilniaus ir Kauno aukštąsias mokyklas reformos palies žymiai labiau, negu Klaipėdą arba Šiaulius. Tačiau niekas nekalba apie Kauną, apie Vilnių, o tik žiūri į Šiaulius.
Juk nei Vilniuje, nei Kaune neliks tiek aukštųjų mokyklų, kiek šiandien yra. Jos turės jungtis ir tai jau vyksta dabar.
Šiauliai reformas darė kol kas tiktai žodžiais.
– Kiek pagrįsti svarstymai, kad Šiaulių valstybinė kolegija gali būti sujungta su universitetu? Ko tokiu atveju nebeliktų – universiteto ar kolegijos?
– Manau, kad pats laikas abiejų institucijų vadovams susėsti ir pradėti kalbėtis: ką darome regiono labui? Nes dabar vykstanti abiejų institucijų konkurencija – visiškai nesveika. Tokia valstybinės kolegijos ir universiteto konkurencija visiškai neatspindi Šiaurės Lietuvos interesų.
Kol vyks užkulisinės šių institucijų kovos, kokios dabar vyksta, ir neturi jokios reakcijos Seime, nieko gero nebus. Visi turi susėsti ir pagaliau pagalvoti apie miesto, regiono ateitį. Kol abi žiūrės tik savo kiemo interesų, tol tikrai nieko gero nebus.
Turiu pasakyti, kad šis užkulisinis varžymasis yra žinomas Seimo Švietimo ir mokslo komitete ir tokiam varžymuisi niekas nepritaria.
Pirmiausia reikėtų atsiminti, kad Seimas yra visų aukštųjų mokyklų steigėjas, todėl tik Seimas gali spręsti, ar aukštoji mokykla verta likti, ar ją reikia panaikinti. Seimas jokio galutinio žodžio netarė. Seimas dar net nepradėjo svarstyti tinklo optimizavimo. Reikia suintensyvinti darbą, o ne laukti kažkokio „atominio karo“.
– Šiaurės Lietuvos savivaldybių merai pasirašė kreipimąsi į aukščiausius šalies pareigūnus dėl Šiaulių universiteto, kad jis išliktų. Kokią įtaką gali turėti regiono savivaldybių pozicija universiteto likimui?
– Net ir mažiausias veiksmas turi įtaką, todėl kviesčiau ne tik Šiaulių apskrities, bet ir Šiaurės Lietuvos regiono savivaldybes labiau susitelkti ir pasakyti, ar jie pritaria Šiaulių universiteto egzistencijai, tik, žinoma, ne tokiai, kokia yra dabar. Nes tikrai niekas nesutiks, kad tokia padėtis tęstųsi.
Turi būti įvykdyta operacija. Tam Šiaulių universitetas pribrendo. Bet niekas nekalba, kad po operacijos turi būti laidotuvės. Kaip tik mes „operuojame“ tam, kad universitetas išgyventų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas sako, kad šiandien universiteto situacija geresnė nei prieš trejus metus.
Asmeninė nuotr.
Seimo narys Arūnas Gumuliauskas sakė sulaukęs daug skambučių „su liguistu požiūriu“ dėl universiteto likimo. „Noriu pasakyti, kad operacija bus, bet ji bus tam, kad universitetas išgyventų“, – teigė Seimo narys.
