Naujausios
Universitete dingo paveikslas: grąžinkite, jei rasite „pamestą“
Šiaulių universiteto rektoratui kraustantis į buvusio Humanitarinio fakulteto patalpas, dingo garbios mecenatės a. a. Eleonoros Eglės Prėskienienės dovanotas vieno žinomiausių Šiaulių tapytojų – Bonaventūro Šalčio paveikslas. Vagystė? Kodėl nesikreipta į policiją? Drobė pavogta, o paveikslo rėmai atsiranda užrakintame fakulteto rūsyje. Ką slepia ši akademinės bendruomenės ir paveikslo dingimo istorija?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Dingo ir paveikslas, ir raštelis
Kurį laiką ant Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto padalinio paradinių durų kabėjo toks raštelis:
„Gerbiamieji, iškrausčius Mecenatų auditoriją į pirmo aukšto koridorių, dingo a.a. docentės Eglės Eleonoros Prėskienienės mūsų fakultetui dovanotas dailininko Bonaventūro Šalčio paveikslas. Jis dešimt metų kabėjo Mecenatų auditorijoje, buvo pamėgtas daugelio fakulteto žmonių... Jei ką nors žinote apie šio paveikslo buvimo vietą ar rasite kur nors pamestą, labai prašome jį grąžinti“.
Raštelyje prašyta paveikslą atnešti į Lietuvių kalbos, literatūros ir komunikacijos katedrą ketvirtajame pastato aukšte arba paduoti pirmojo aukšto budėtojai.
Raštelį, kuriame padėkota „už supratingumą“, pasirašė Lietuvių kalbos, literatūros ir komunikacijos katedra.
Vakar šio raštelio jau neberadome.
Lietuvių kalbos, literatūros ir komunikacijos katedros vedėja profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad paveikslas dingo birželio pirmoje pusėje, kai buvo iškraustoma Mecenatų auditorija, dešimt metų gyvavusi antrajame pastato aukšte.
Auditorijos paveikslai, Dž. Maskuliūnienės teigimu, buvo iškraustyti į koridorių pirmajame aukšte. „Žiūrim, kad nebėra jo. Tiesiog paskui atsirado rėmas, o drobės pačios nėra. Atsirado rūsyje, darbininkas tą rėmą rado“, – pasakojo profesorė.
Rėmai atsirado rūsyje, tik išėmus drobę? „Matyt... taip“, – svarstė Dž. Maskuliūnienė.
Fakulteto darbuotojai „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad rūsys yra rakinamas ir ten ne bet kas gali patekti – tik savi darbuotojai, remonto metu dar ir statybininkai. Neužrakinus rūsio negalima įjungti pastato apsaugos signalizacijos.
Paveikslas dingsta iš koridoriaus, drobė – iš rėmų, o rėmai atsiranda rūsyje, raktus nuo kurio turi tik savi? „Šiaulių kraštui“ beieškant paveikslo kalbinti universiteto darbuotojai istoriją vertino įvairiai: „Negraži istorija“, „Kraustantis daug ką galima nukišti, atsiras“, „Jeigu kraustantis būtų kur nukištas, būtų nukištas su visais rėmais, o dabar dingo tik drobė“.
Mecenatų auditorija buvo atidaryta Humanitarinio fakulteto penkiasdešimtmečio proga, jos idėjos generatoriais tuomet buvo Dž. Maskuliūnienė ir jos sutuoktinis tuometinis Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskuliūnas. O mecenatai buvo docentė Eleonora Eglė Buivydaitė-Prėskienienė (1932-2011) ir jos sutuoktinis profesorius Bronius Prėskienis.
Auditorijoje buvo dailininko Bonaventūro Šalčio tapytas paveikslas (mecenatė Eleonora Eglė Buivydaitė-Prėskienienė), dailininko Ričardo Garbačiausko nutapyti paveikslai „Fejerverkas“ (2005) ir „Pakrantė“ (2001), dailininko Vlado Vaišvilos kurtas paveikslas „Melnragė“ (1979). (Mecenatas Bronius Prėskienis.) Auditorijoje eksponuojami Humanitarinio fakulteto organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso originalūs prizinių vietų darbai.
Po remonto Mecenatų auditorijos patalpa buvo padalyta į tris dalis ir ten įsikūrė universiteto finansų padalinys. O Mecenatų auditorija „kažkuriame kabinete išliks“.
Į policiją – rudenį
Kodėl dėl dingusio turto, kuris turi ne tik meninę, dvasinę, bet ir akivaizdžią materialinę vertę, nesikreipta į policiją?
Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas docentas Gintaras Šaparnis paaiškino: „Tikėjomės, kad dar patys surasime. Pasiskelbėme ir panašiai. Jeigu neatsiras, manau, kad mes tada jau kreipsimės. Rudenį, kai grįš visi iš atostogų, ir kreipsimės“. Vėliau pridūrė, kad „galbūt kažkas ten netyčia taip atsitiko...“.
Dekanas tvirtino žinantis ir apie tuščius rėmus.
Ar rudenį nebus per vėlu, jeigu tai – vagystė?
„Ne. Juk būna visokių situacijų – ir netikėtai atsiranda... ir neatsiranda... Nemanau, kad bus vėlu, nes jeigu jau policija atliks ikiteisminį tyrimą ir panašiai, tai, manau, kad gerai bus... rudenį“, – sakė dekanas G. Šaparnis.
Dailininkas neinformuotas apie dingimą
Visi kiti buvusios Mecenatų auditorijos paveikslai, tvirtino darbuotojai, išlikę, dabar yra rūsyje.
Dailininkas B. Šaltis šiuo metu yra vienas labiausiai geidžiamų Šiaulių tapytojų, jo tapyti paveikslai yra bene brangiausiai ir geriausiai perkami dailės kolekcininkų ir mėgėjų.
Apie tai, kad iš Mecenatų auditorijos dar prieš maždaug mėnesį dingo jo darbas, B. Šaltis sužinojo tik iš „Šiaulių krašto“.
Kai jam papasakojome, kad vertingų paveikslų kolekcija buvo „saugoma“ koridoriuje, dailininkas kandžiai juokavo: galėjo saugoti ir „geroje vietoje“, mažiau kam į akis būtų kritę.
Paklaustas apie dingusio paveikslo kainą, dailininkas su jam būdingu šmaikštumu atsakė: „Neįkainojamas!“ O apie tai, kad liko tik rėmai, B. Šaltis ironizavo: „Nepatiko rėmai, tai ir pakeitė!“, pridurdamas, kad jeigu žmogus ima drobę iš rėmų, jis turi žinoti jos vertę bent jau apytiksliai.
Panašaus formato B. Šalčio paveikslai šiuo metu aukcionuose ir galerijose įkainoti apie 500 eurų, tačiau dauguma jų sukurti naujai, o ankstesnieji, kaip ir dingęs, B. Šalčio darbai įkainojami žymiai brangiau.
„Eglei būtų skaudėję“
E. E. Prėskienienės našlys profesorius B. Prėskienis taip pat tik iš „Šiaulių krašto“ sužinojo, kad to paveikslo Mecenatų auditorijos kolekcijoje nebėra.
„Eglei būtų labai skaudėję“, – tik tiek pasakė profesorius.
„Šiaulių kraštui“ rengiant publikaciją kultūros, meno ir literatūros priedui „Atolankos“ ("Mecenatų auditorija mena amžinybėn iškeliavusią šviesuolę“, 2013 11 29), profesorius B. Prėskienis yra sakęs apie Mecenatų auditoriją ir jai dovanotus paveikslus: „Žmona buvo aistringa meno mylėtoja, kaupė paveikslų kolekciją, o aš vieną kitą pasirinkdavau nusipirkti savo kolekcijai. Kiek žinau, žmonės labai sunkiai atsiskiria su jiems brangiais meno kūriniais“. Profesorius pasakojo, kad žmona yra pirkusi paveikslų ir su tikslu paremti kai kuriuos Šiaulių menininkus.
Kodėl sutuoktiniai tapo Mecenatų auditorijos mecenatais? „Tai buvo žmonos noras. Prisidėjau ir aš. Juk mes beveik visą gyvenimą buvome ir likome Šiaulių universiteto žmonės. Šiemet sukanka 60 metų, kai pradėjau čia dirbti“, – prieš ketverius metus „Šiaulių kraštui“ sakė profesorius B. Prėskienis.
Profesorius 2013-ųjų lapkritį pasakojo, kad mato mecenatystės, Mecenatų auditorijos prasmę, tai liko ir kaip išėjusios amžinybėn E. Prėskienienės atminimo įamžinimas.
Universitete sunaikintas ne vienas meno kūrinys
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kaip Šiaulių universiteto vadovai naikino ar stumdė unikalius meno kūrinius.
Universitete, rekonstruojant biblioteką, buvo sunaikinta viena vertingiausių ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos freskų „Orfėjas ir Prometėjas“ ("Universitete sunaikintos freskos byla“, 2010 03 06). Unikali ji tuo, kad buvo bene vienintelė šalyje ant lubų tapyta šiuolaikinė freska. Drauge su šia freska universitete sunaikinta ir keletas smulkesnių freskų.
Kūrinių autorius profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Vitolis Trušys tuomet freską įvertino 50 tūkstančių litų. Universiteto rektorius V. Jurgaitis tąkart sakė, jog „nepatogu dėl universiteto – vis tik kultūros ir mokslo židinys, o čia, sakys, naikinamas menas“.
Dar iki išdaužant ir uždažant freską iš universiteto vidaus kiemelio į bulvarą prie Didždvario gimnazijos perkraustyta Aloyzo Toleikio skulptūra „Mergaitė su dūdelėmis“. Universitetui skulptūros nebereikėjo, nes ji trukdė universiteto kiemelyje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Redakcijos archyvo nuotr.
Profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė sakė, kad paveikslas dingo iš koridoriaus, o jo rėmai buvo rasti rakinamame rūsyje.
Mecenatų auditorija gyvavo dešimtmetį. Ją Humanitarinio fakulteto 50-mečio proga atidarė mecenatė Eglė Prėskienienė (1932–2011) ir buvęs fakulteto dekanas Bronius Maskuliūnas.
Dekanas Gintautas Šaparnis mano, kad į policiją dėl dingusio paveikslo bus gerai kreiptis rudenį.
Bonaventūro Šalčio tapytas, o doc. Eglės Prėskienienės universiteto Mecenatų auditorijai dovanotas paveikslas.
Dingusio paveikslo rėmas rastas fakulteto rūsyje.
