Naujausios
Unikalus dviračių takas – sumaitotas ir neturi šeimininko
Šiauliečių pasididžiavimas asfaltuotas dviračių takas per Šiaulių rajono Kurtuvėnų regioninio parko – Paraudžių miško kalvas šiandien sumaitotas: duobės, sulaužyta danga, sunkiasvorės miško technikos išmakotos pakelės.
Miškininkai atsakomybės nesikrato ir žada viską sutvarkyti. Aiškėja, kad unikalaus tako ateitis išties gali būti tragiška, nes takas lyg niekam nepriklauso, todėl ir atsakingų už jo priežiūrą nėra.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Laiškas pakvietė į kelionę
„Šiaulių kraštas“ sulaukė šiauliečio Lino laiško: „Sekmadienį važiavau Kurtuvėnų dviračių taku. Viename ruože kertamas miškas. Pamačiau traktorių, traukiantį tuo dviračių taku didžiulę priekabą, pilną rąstų. Nuo miško technikos nesimatė dviračių tako dangos – purvas, spygliai, šakos! Ir taip jau antri metai, nes važiuoju ten dažnai. Įdomu, ar miškininkai po visų darbų išvalys šakas, purvą, sutvarkys suniokotą dangą?“
Žurnalistai išsiruošė į 1984 metais suprojektuoto septynių kilometrų ilgio tako gelbėjimo operaciją.
Tako, nutiesto gražiomis Kurtuvėnų regioninio parko apylinkėmis, vaizdas nepradžiugino: dešimtmečius dviračių mylėtojams ir pėstiesiems tarnavusi asfalto danga ne vienoje vietoje sulaužyta, žiojėja gilios duobės, abiejose tako pusėse staigūs nuolydžiai – akivaizdu, kad asfaltas neatlaikė keliasdešimt tonų sveriančios miško technikos ir išlinko.
Sutiktas dviratininkas neslėpė susierzinimo.
„Koks gali būti pasivažinėjimas, jei reikia nuolatos saugotis, kad, įkritęs į iškirstą duobę, neskristum per galvą arba nepaslystum ant purvo, kuriuo kelią apvėlė rąstus vežantis miškavežis“, – klausimu į klausimą atsakė pašnekovas.
Urėdo žodis: bus sutvarkyta
Paraudžių miškas, kuriuo nutiestas dviračių takas, priklauso Šiaulių miškų urėdijai.
Urėdo Stasio Pališkio aiškinimu, šis takas buvo nutiestas esančio miško kelio vietoje. Įrengus dviračių taką, dėl vietovės reljefo ypatumų nebeliko galimybės kitais keliais išvežti medieną iš aplinkui esančio miško.
Urėdas neneigė, kad miškas pastaruoju metu tvarkomas, vežami rąstai, tačiau akcentavo, kad, "baigus darbus, viskas bus sutvarkyta“.
„Nesiruošiama palikti dviračių tako jo nesutvarkius. Baigus medienos išvežimo darbus, vietos, kurios dėl miškų urėdijos kaltės apgadintos, bus suremontuotos. Mes už tai, kad poilsio zona būtų“, – sakė S. Pališkis.
Vadovo teigimu, medieną planuota iškirsti ir išvežti žiemą, esant giliam įšalui, tačiau netikėtai anksti atšilus orams to padaryti, kol neišėjęs įšalas, nespėta.
Šiaulių miškų urėdija, anot urėdo, miške įrengtu taku rūpinasi ne vienerius metus: savo lėšomis šluoja taką, išveža šiukšles iš konteinerių, organizuoja krūmų iškirtimą palei tako pakraščius.
Tačiau tokia miškininkų iniciatyva tėra geranoriška – dviračių takas, kaip statinys, jiems nepriklauso.
Niekieno taką laikas gelbėti
Ima aiškėti, kad ne tik Šiaulių miškų urėdija, bet ir Bubių seniūnija, taip pat Kurtuvėnų regioninis parkas, kurio teritorijoje yra nutiestas takas, juo rūpinasi tik geranoriškai. Nė vienos paminėtos įstaigos balanse tako, kaip statybos objekto, nėra.
Rimvydas Tamulaitis, Kurtuvėnų regioninio parko direktorius, atverčia kortas: dviračių takas nėra dokumentaliai įformintas, nėra net kadastrinės bylos.
„Tvarkymo plane takas pažymėtas, bet dokumentai nesutvarkyti. Negaliu atsakyti, kas juos turėtų tvarkyti, juk reikėtų pirmiausia taką inventorizuoti, o čia nemaži pinigai, – teigė regioninio parko vadovas. – Niekam tie nuosavybės reikalai tarybiniais laikais nerūpėjo. Kas dabar sutiktų dėti pinigus į daiktą, kuris nepriklauso?“
Kurtuvėnų regioninis parkas, gavęs projektinių lėšų, pernai išasfaltavo dviejų kilometrų dviračių tako atkarpą nuo pamiškės iki Kurtuvėnų gyvenvietės.
„Jei pavyktų rasti kokį nors kompromisą ir suremontuoti miško dviračių taką, Šiauliai greičiausiai susigrąžintų garbingą dviračių miesto vardą, nes tuomet dviratininkai nuo Kurtuvėnų galėtų riedėti iki pat Kryžių kalno“, – sakė R. Tamulaitis.
Bubių seniūnas Vytautas Slabys neatsiriboja nuo irstančio dviračių tako priežiūros, bet seniūnija, sako, viena visko daryti negali – ir ji nėra objekto savininkė.
Jis įsitikinęs, kad išsaugoti unikalųjį taką, nors jis yra rajono teritorijoje, suinteresuota turėtų būti ir Šiaulių miesto savivaldybė.
„Miške vyksta varžybos, kuriose dalyvauja dviratininkai iš visos šalies, – sakė V. Slabys. – Miškas dėl to paties dviračių tako labai mėgstamas ir šiauliečių. Manau, miestas, rajonas, miškininkai, Regioninis parkas galėtų susidėti – laikas taisyti, kas dar pataisoma.“
Miesto meras meta gelbėjimo ratą
Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui merdinčio dviračių tako problema žinoma, pats ne kartą juo važinėjo.
„Tačiau kiekviena Savivaldybė šeimininkauja savo teritorijoje. Kai nėra vieno savininko, lengva pasakyti: čia ne mano. Kai yra žinybiškumas, tai ir atsiranda „ne mano“, – sakė miesto vadovas.
J. Sartauskas įsitikinęs, kad, nepaisant to, jog takas niekam nepriklauso, bet juo naudojasi miesto, kaimo žmonės, svečiai, galima būti solidarizuotis ir susikooperavus rasti išeitį.
„Neatmetu galimybės, kad miesto Savivaldybės taryba galėtų svarstyti, kiek ir kuo prisidėti gelbėjant dviračių taką, – sakė Šiaulių meras. – Galbūt galima būtų ir kokį regioninį projektą parašyti. Minčių yra ir, manau, išeitį rasime.“
Kartais, J. Sartausko žodžiais, labai noriai sutinka prisidėti ir verslas, kuris, skirdamas lėšų kokiai gražiai idėjai, paskatina biudžetininkus pasitempti.
Šiaulių meras pažadėjo artimiausiu metu prie bendro stalo pakviesti visų tako likimu suinteresuotų žinybų vadovus ir tartis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TAKAS: Šiaulių apylinkėse unikalus miško dviračių takas neturi šeimininko, kuris jį prižiūrėtų.
DUOBĖS: 1984 metais nutiestas takas niekad nebuvo remontuojamas – šiandien jis nusėtas duobių, išmintas provėžų, suskeldėjęs.
INICIATYVA: Šiaulių meras Justinas Sartauskas pažadėjo imtis iniciatyvos, kad daug metų žmonėms tarnaujantis dviračių takas būtų išgelbėtas.
TVARKA: Šiaulių miškų urėdijos urėdas Stasys Pališkis užtikrino, kad, išvežus mišką, takas bus sutvarkytas.
Skaitytojo nuotr.
MIŠKAVEŽIS: „Šiaulių krašto“ skaitytojas, važiuodamas dviračiu miško taku, užfiksavo juo važiuojantį ir miškavežį. „Reikia nuolatos saugotis, kad, įkritęs į iškirstą duobę, neskristum per galvą arba nepaslystum ant purvo?
