Naujausios
Pasaulis pasikeitė iš esmės
– Ką išgyvenate, kai Kovo 11-ąją minime vykstant karui Europoje?
– Aš jaučiu didelį apmaudą, gėdą, kaltę, kad buvau per silpna įtikinti savo kolegas Vakarų politikus ir Europos Sąjungos, ir NATO lygmenyje, jog sugriuvus Sovietų Sąjungai niekas nėra pasibaigę mūsų laisvės kelyje. Nesugebėjau nei aš, nei kiti Baltijos šalių politikai įtikinti, kas yra Putinas, kas yra dabartinis Kremlius ir ką gali padaryti. Šiandien tai akivaizdu. Labai skaudu, kad taip atsitiko.
Nueita per toli, darant kompromisus ir obuoliaujant su šėtonu. Bandėme įspėti ir ruoštis, tačiau ne visi tiek Europos Sąjungoje, tiek čia, Lietuvoje, suprato, šalia kokio baisaus nusikaltėlio mums tenka gyventi. Dabar priklausomybė nuo Rusijos dujų duoda karčius vaisius. Už dujų pinigus Putinas sukūrė savo karines pajėgas ir daužo Europą. Pasaulis įvertino ir nuteisė nacizmą, tačiau neįvertino ir nenuteisė komunizmo. Neįvertintas blogis atsigavo su dar didesne jėga. Esu Europos liaudies partijos frakcijos, kuri yra didžiausia EP politinė grupė, vicepirmininkė ir esu atsakinga už užsienio politiką ir gynybą. Darbo labai daug. Matau, kaip daug kolegų yra šokiruoti. Gaunu laiškų iš kolegų Vokietijoje, parašė ir buvę kolegos iš NATO Parlamentinės Asamblėjos. Jie atsiprašo ir už save, ir už kolegas, kad neįsiklausė į mūsų žodžius apie Rusiją. Visi manė, jog mes, Baltijos šalių politikai, turime „senų skausmų“ ir perlenkiame lazdą.
Šis karas rodo, jog nebuvo įvertintas Putino režimas. Net po Krymo aneksijos manyta, kad reikia tik kalbėtis ir kad kalbantis galima pasiekti rezultatų. O mes sakėme, kad Putinas pripažįsta tik jėgą ir reikia jį užkardyti, sulaikyti, atgrasyti. Putino neįvertinimas – svarbiausia politinė klaida.
– Kas dabar gali sustabdyti Putiną?
– Pasaulis jį jau stabdo. Per trumpą laiką įvyko neįtikėtini dalykai. Pats pasaulis jau yra kitoks. Stebina Vakarų vienybė. Kiek daug reiškia vien Vokietijos, didžiausios ES valstybės narės, esminis posūkis – dėl ginkluotės teikimo Ukrainai, dėl energetinių išteklių diversifikavimo, gynybos biudžeto didinimo.
ES Ukrainai skiria 1,2 milijardo eurų finansinę paramą. Noriu pabrėžti, kad ES nėra karinė organizacija. Kariniai dalykai – NATO kompetencija. NATO valstybių, ypač JAV, pagalba Ukrainai teikiant karinę paramą, ginkluotę yra esminė.
Putiną gali sustabdyti tik ginkluota jėga. Manau, tik laiko klausimas, kada įsikiš NATO.
Mes matome Putino pabaigos pradžią ir viską turime daryti, kad ta pabaiga greičiau priartėtų. Jis kaip žiurkė, save įsivariusi į kampą, šokinėja ir nebepaiso nieko. Kai klausia, ar jis gali tą ar tą padaryti, sakau, jis viską gali padaryti.
– Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis ragina Europą prabusti, ar ji dar miega?
– Europa prabudusi, bet vis dar blaškosi, ką daryti. Svarbiausias dalykas yra visuomenės nuostatos. Rytų ir Vidurio Europoje dėl savo istorinių patirčių mes visada geriau supratome Kremliaus grėsmę. Vakarų Europoje žmonės ilgai gyvena gerovės sąlygomis, o saugumu, gynyba nesidomėjo, neskatino politikų tam skirti daugiau lėšų. Kas yra NATO? Iš esmės tai JAV. Jos indėlis į Europos saugumą didžiausias.
– Kiek Lietuva, kiek Baltijos šalys yra saugios?
– Šimtaprocentinio saugumo niekas neturi ir niekada jo nebūna. Bet kai mums sako, kad Putino agresijos kitu taikiniu gali būti Baltijos valstybės, tai atsakau, jog kitu taikiniu gali būti NATO, nes mes esame NATO dalis.
Noriu pabrėžti, kad šiandien mes esame žymiai saugesni, nei buvome 2014 metais po Krymo aneksijos. NATO yra nubudęs, mes turime gynybos planus, mūsų kariuomenė nedidelė, bet teritorinei gynybai pakankama. NATO greitojo reagavimo pajėgos jau yra aktyvuotos – pirmą kartą istorijoje. Ir tai padaryta dėl mūsų. JAV siunčia ir papildomas pajėgas gynybai.
– Ar kova už laisvę gali būti baigtinė?
– Prieš 32 metus, 1990-ųjų kovo 11-ąją, mes išsilaisvinome ir atkūrėme nepriklausomybę. Bet jau tada, supratome, jog valstybės atkūrimas nesibaigia Kovo 11-osios akto priėmimu.
Valstybės architektai iš karto galvojo apie įstojimą į NATO ir į Europos Sąjungą. Nesunku nuspėti, kas būtų su mumis šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, jeigu Lietuva nebūtų NATO ir ES narė.
Kelias į Nepriklausomybės atkūrimą nebuvo rožėmis klotas. Tie sprendimai nebuvo 100 procentų visų sutikti, kaip dabar kai kam atrodo. Nebuvo taip, kad vienu piršto spragtelėjimu visi pabalsavo „už“.
Kai dabar Sausio 13-ąją ar Vasario 16-ąją buvo švilpiama, baubiama – tai nieko naujo. Buvo ir tada rėkiančių prieš Lietuvos nepriklausomybę, o po to ir prieš NATO, ir prieš ES. Galiu priminti, jog Ramūnas Karbauskis dalyvavo referendumo prieš NATO rengime ir tikino, kad įstojimą į ES reikia atidėti 20 metų. Kur būtume šiandien, jeigu taip būtų buvę?
Iš esmės tos pačios jėgos, kurios buvo prieš mūsų Nepriklausomybę, ir šiandien organizuoja protestus, kvailina žmones. Kaip Algirdas Paleckis, kuris tada aiškino, kad „savi šaudė į savus“. Turim vidinių Putino sąjungininkų, kurie reikalui esant galėtų tapti Putino statytiniais, kaip 1940-aisiais, tapo visokie sniečkai ir paleckiai. Bet turime didžiąją dalį visuomenės, kuri tai supranta ir neleis to padaryti.
Ukraina savo krauju nusipelnė ES narystės
– Ukraina pateikė prašymą tapti kandidate į ES. Ar suvokiama Ukrainos reikšmė Europai?
– Taip. Tai parodė Europos Parlamento balsavimas dėl Ukrainos prašymo. Už rezoliuciją, kuria siūloma Europos Tarybai svarstyti Ukrainos tapimą ES kandidate, balsavo 637 EP nariai iš 705. ES kandidatės statusą suteikia šalys narės, tam turi būti bendras visų šalių sutarimas.
Europos Parlamente lūžis įvyko, nes kai prieš kelias savaites, dar iki karo, kėlėme Ukrainos perspektyvos klausimą, nebuvo jokio sutarimo. Ukraina savo krauju nusipelnė narystės Europos Sąjungoje. ES kandidatės statuso Ukrainai suteikimas būtų politinės gynybos ženklas. Tą kozirį padėti ant derybų stalo Ukrainai būtų labai svarbu.
– Prašymus dėl ES kandidatės statuso teikia ir Moldova, Sakartvelas, ką tai rodo?
– Jaučia Rusijos grėsmę. Moldova yra tarp Ukrainos ir Rumunijos, plius pašonėje turi Padniestrę, kurioje sutelktos rusų pajėgos veiksmams prieš Ukrainą. Sakartvelo premjeras teikia prašymą, nors neprisijungė prie sankcijų Rusijai, neleido šimtams savanorių vykti ginti Ukrainos, o buvusį prezidentą Michailą Saakašvilį laiko kalėjime, spaudžia nepriklausomą spaudą. Nori į Europą, tai elkis kaip europietis.
– Savo pasisakyme EP neeilinėje sesijoje pabrėžėte, jog Ukrainoje kova vyksta ir už rusų laisvę. O ar yra vilties, jog Rusijos visuomenė sukils prieš Putiną?
– Vilties visada yra. Bet dar ne šiandien. Rusijos visuomenės įšalas yra didžiulis. Visi stebisi, kodėl taip yra? Prieš rusų žmones tiesiog psichologinės operacijos yra vykdomos skleidžiant dezinformaciją. Tie, kurie žiūri tik televiziją, o tokių dauguma, kurie neprieina prie interneto, mato visiškai iškreiptą vaizdą. Jiems Putinas – rusų pasaulio „gynėjas“ ir ne Rusija užpuolė Ukrainą, o Ukraina puola rusus. Ta mintis rusams į smegenis kalama aštuonis metus.
– Esate buvusi krašto apsaugos ministrė, kaip manote, ko siekia Putinas, kodėl tapo įmanoma karinė agresija ir Europos šantažavimas?
– Dar 2000 metais Putinas atėjo į valdžią turėdamas aiškų tikslą – sunaikinti bet kokius demokratijos daigus Rusijoje, antra – atkurti imperiją ir susilpninti Vakarus, trečia – atkirsti JAV nuo Europos žemyno ir suskaldyti ES.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen akcentavo, jog prielaida Putinui taip elgtis – Europos energetinė priklausomybė nuo Rusijos dujų.
Lietuvoje mes tą seniai supratome, dar prie Andriaus Kubiliaus vyriausybės, kai 2012 metais buvo pradėtas įgyvendinti suskystintųjų dujų terminalo projektas. Daug kas tada rėkė prieš tą dujų laivą-saugyklą „Independence“. Ką šiandien be to laivo darytume?
Dabar visiems akivaizdu, ką reiškia energetinė priklausomybė nuo Rusijos.
Dar kai buvau krašto apsaugos ministrė, matėme, kaip Putinas telkia pajėgas prie mūsų sienų, tobulina ginkluotę. Jau tada su partneriais Pentagone kalbėjome, jeigu NATO narės Europoje ir toliau nieko nedarys, jeigu nedidins savo karinių biudžetų, tai jau 2019 metais Putinas galėjo būti pasirengęs blic karui, kad išbandytų, ar NATO reaguos. Todėl Baltijos šalyse atsirado partnerių daliniai, o valstybės skyrė didesnes biudžeto dalis krašto apsaugai, perėjome prie šauktinių šaukimo į kariuomenę ir šiandien mes lengvai nepaimami.
Šiandien Putino režimas karu atakuoja ne tik Ukrainą, tai – ataka prieš visą Europą. Kodėl dabar išdrįso? Todėl, kad Europa priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl, kad Vokietijoje nauja vyriausybė, todėl, kad Prancūzijos prezidento laukia nauji rinkimai.
Kita vertus, Putinas buvo labai išsigandęs įvykusio baltarusių sukilimo, nors jis ir nuslopintas, nes galų gale baltarusiais gali pasekti ir rusai. Jis bijojo ir bijo, kad Ukraina negrįžtamai pasuks Europos keliu.
Lietuva – sėkmės istorija
– Kaip Lietuva atrodo žvelgiant per ES prizmę?
– Galiu tvirtai pareikšti, kad Lietuva tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių, ES narių, atrodo puikiai. Mes daug nužengėme per narystės Europos Sąjungoje metus. Lietuva, žvelgiant iš Vakarų perspektyvos, yra sėkmės istorija. Pas mus, kaip ir kitose šalyse, yra nepatenkintų savo valdžia žmonių, bet Lietuva dėl savo pozicijos turi svorį ir yra vertinama.
Oponentams galiu priminti, kad tarpukariu Lietuva laikėsi neutraliteto. 1940 metų birželį buvo nuostata: niekur nesikiškime, neerzinkime Rusijos, draugaukime. Ir kuo viskas baigėsi? Buvome okupuoti.
Dabar mes niekaip negalime likti nuošalyje nuo to, kas vyksta geopolitinėje erdvėje. Mūsų užsienio politika yra pragmatinė politika, nes mums naudinga, kad šalia mūsų būtų normalūs santykiai su normaliomis demokratinėmis valstybėmis.
Lietuva yra pavyzdys ir Ukrainos žmonėms, o ir Rusijos tautai, įkalintai kalėjime ir nuodijamai perkeltine ir tiesiogine prasme, kaip Aleksejus Navalnas.
– Ko linkite švenčiant Kovo 11-ąją?
– Linkiu, kad sugrįžtų taika. Apkabinkime kiekvieną ukrainietį, Ukraina šiandien kovoja už visos Europos laisvę. Šie žodžiai – jokia retorika. Linkiu eiti toliau Kovo 11-osios keliu – laisvės, nepriklausomybės, demokratijos keliu. Europos keliu.
Užs. Nr. 503177
